Psichologijos mokslo samprata
5 (100%) 1 vote

Psichologijos mokslo samprata

11

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………3

2. Psichologijos mokslo samprata……………………………………………………………………………3

3. Šiuolaikinės psichologijos kryptys………………………………………………………………………4

4. Humanistinė psichologija……………………………………………………………………………………5

5. Išvados…………………………………………………………………………………………………………….6

6. Lyteratūra…………………………………………………………………………………………………………7

ĮVADAS

Žodis „psichologija“ kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: psyche – siela ir logos – mokslas. Galima teigti, kad tai mokslas apie sielą, tačiau siela čia suprantama ne kaip mirštanti, nematiariali žmogaus dals, o kaip žmogaus ir gyvūno vidinio pasaulio reiškinių ir procesus apibūdinama visuma. Todėl vietoj žodžio „siela“ vartojamas terminas „psichika“.

Psichologija – tai mokslas, tiriantis psichinius reiškinius jų kilmę, raida reiškimosi formas ir mechanizmus.

Psichologija – tai jaunas, intensyviai besivystantis mokslas. Tai mokslas, turintis gilią praeitį – bet trumpą istoryją. Yra sukurta nemazai šio mokslo krypčių, požiūrių ir teorijų. Sparčiai kuriamos naujos. Manau kad kiekvienam aktualu pažinti save, išmokti spręsti viduje kylančias problemas. Vienaip ar kitaip kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su psichologija. Svarbu negalvoti klaidingai, kad psichologija – tai tik žmogaus vidinių problemų sprendimo ieškojimas. Juk dėmesys, atmintis, savistaba taip pat įeina į šį mokslą.

Šiuolaikinė psichologija, aprėpdama vis įvairesnes žmonių psichinio gyvenimo sritis, skaidosi į atsikiras šakas, besiskiriančias tyrimo objektais, metodais, pritaikymo sferomis. Tai bendroji, socialinė ir kitos šakos.

Žmogaus psichika įvairiai pasireiškia jo veikloje, vidinė disharmonija daro didelę įtaką veilos rezultatams. Susiformavo dauk psichologijos šakų, aiškinančių žmogaus psichikos desnius atskirose jo veiklos rūšyse. Tai darbo, pedagoginė, kurybos vadovavimo ir kitos šakos.

PSICHOLOGIJOS MOKSLO SAMPRATA

Psichologija – tai mokslas apie žmogų. Eksperimentiniai ir teoriniai tyrinėjimai išskyrė šiuos žmogaus buvimo lygmenis:

1) fizinis

2) dvasinis

3) psichinis

Pagal šiuos lygmenis pasiskirstė mokslo šakos: fizini lygmeni pradejo studijuoti medicina, dvasini – teologija, o psichini – psichologija.

Psichologijai kaip mokslui būdinga:

1) kaupti, analizuoti faktus. Psichologija remiasi empyriniu tyrinėjimu. Empyriniai faktai – tai elgsena užfiksuota tyrėjo. Išskiriami šie elgsenos lygiai: fiziologinės reakcijos, motorika arba judesiai, kalbinės reakcijos;

2) ieškoti dėsningumų keliant mokslines hipotezes ir jas tikrinant;

3) kurti savo teorija – apibendrinančius teiginius, leidžiančius aiškinti faktus, numatyti būsimų faktų pasirodymą beu interpriatuoti naujus faktus;

4) psichologija turi savo mokslinius metodus – būdus kuriais renkami ją dominantys faktai

5) turi specialius terminus – žodžius kurie turi tikslią apibrėžtą mokslinę reikšmę.

Psichologijos mokslo objektas šio mokslo istorijoje kito nuo mistiškos sielos iki psichikos, kaip nervų sistemos funkcijos pripažinimo. Pagal psichinių reiškinių įsisąmoninimo lygi dabartinė psichologija išskiria dvi tyrimo sritis sąmonė ir pasamonė. Psichologijos mosklo tikslai yra aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos ir su ja susijusios žmonių elgsenos ypatybės.

ŠIUOLAIKINĖS PSICHOLOGIJOS KRYPTYS

STRUKTŪRALIZMAS

Šios psichologijos krypties atstovai (V.Vuntas, E.Tičineris) teigė, kad psichologijos uždavinys yra tirti žmogaus sąmonės struktūrą, glaudžiai susijusę su patytimu. Jie skaidė sąmonę į elementus: pojūčius, vaizdus, jausmus. Strukturalistai teigė, kad tie elementai jungdamiesi pagal tam tikrus dėsmingumus, sudaro sąmonės turinį, kuris gali betarpiškai atsiskleisti žmogui.

FUNCIONOLIZMAS

Psichologijos yra tirti tai, kaip psicha padeda žmogui prisitaikyti prie aplinkos taip teigė funkcinalistų atsovai ( V.džeimsas, R.Vudvortas, F.Spenceris) Jie panaudojo Č.Darvino mintį, kad evoliucijos procese išlieka tik stipriausi ir pritaikė jį žmogui. Funkcionalizmo tyrimo objektas – vidinė psichinė realybė.

Funcionalistų įnašas į psichologijos mokslą yra svarbus, nes pateikė dinaminę psichikos sampratą ir sąlygojo spartų taikomosios psichologijos vystymąsi 20 a.pradžioje.

BIHEVIORIZMAS

Ryškaiusi biheviorizmo krypties atstovai ( Dž.Vatsonas, E.Torndaikas) teigė, kad mokslinės psichologijos uždavinys tyrinėti elgesį, kuris gali būti objektyviai stebimas, o ne sąmonę kuri neprieinama psichologinem stebejimui. Visas psichologijos apraiškas bihevioristai stebejo elgesyje.

Biheviorizmas ištobulino psichologinius eksperimentus, pritaikė matematikos metodus duomenims įvertinti, ištyrė išmokimo dėsningumus.

GEŠTALTPSICHOLOGIJA

Geštaltpsichologija yra teisybės psichologija. Pagrindinė ipatybė organizuoti
suvokimą, informacija. Šios krypties pradininkai V.Keleris, K.Kofka, M.Vertheimeris iškėlė mintį, kad mokslininkas turi psichinius reiškinius tyrinėti pradedamas nuo bendresnių ir nuo jų eidamas prie detalių, o ne priešingai.

PSICHOANALIZĖ

Tai mokslas apie pasąmonės procesus. Ryškiausias atstovas Z.Froidas jis pirmasis suskirstė žmogaus psichika i sąmonę ir pasamonę. Mokslininkas mano, kad potraukiu pasirodymas sąmonėje yra ribojamas ir jie ištumemi į pasamoę. Psichoanalizė atrado psichoanalitinių metodų, padedančių gydyti psichinėmis ligomis sergančius ligonius.

KOGNITYVINĖ PSICHOLOGIJA

Tai viena naujausių psichologijos krypčių atsiradusių apie 1960m. Jos pradininkai amerikiečių psichologai D.Brodbentas ir S.Stembergas pradėjo tytinėti informacijos pertvarkymo procesu, kuriuos atlieka ne tik žmogus, bet ir kibernetinės skaičiavimo mašinos. Svarbiausia yra pažinimo procesas.

HUMANISTINĖ PSICHOLOGIJA

Humanistinei psichologijai labiausiai rūpi kasdieninė žmogaus egzistencija. Ypač svarbu žmogui atskleisti save, savo saviraišką. Gilinantis toliau į humanistinės psichologijos kryptį išaiškėja, kad tai labiausiai paplitusi psichologijos kryptis šiandien. Ji tiria žmogų kaip unikalą asmenybę su jos sugebejimu siekti didelių vertybių, pažinti ir realizuoti save. Atsovai (A.Maslou, K.Rodžersas, V.Frabklis ir kt.) mano, kad žmogus gali pasirinkti ir valdyti savo likimą. Kiekvienas atstovas yra sukūręs savo teoriją, bet galima išskirti bendrus humanistinės psichologijos bruožus, su kuriais sutinka visi krypties atstovai:

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 1530 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.