Psichologijos objektas
5 (100%) 1 vote

Psichologijos objektas

Psichologijos pradžia. Psichologija yra jaunas mokslas. Jos šaknų yra daugelyje disciplinų: nuo fiziologijos iki filosofijos. Pradedant pirmąja psichologijos laboratorija, kurią 1879m. įkūrė vokiečių filosofas ir fiziologas W. Wundtas, psichologijos ištakų galima aptikti daugelyje disciplinų ir šalių. Rusų fiziologas I. Pavlovas pirmasis tyrinėjo mokymąsi. Austrų gydytojas Z. Froidas – asmenybės teoretikas. Pagrindinės psichologijos problemos ir tyrinėjimai įgalina psichologiją apibūditi kaip mokslą apie elgesį ir psichikos procesus. Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau joje dirba psichologų.

Psichologijos objektas – psichika ir jos reiškiniai.

Psichika – gebėjimas atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ta aplinka. Svarbiausia jos savybė yra aktyvumas. Psichika būdinga gyvoms būtybėms, turinčioms nervų sistemą ir smegenis.

Buitinė psichologija – remiamasi savo patirtimi. Mokslinė psichologija – nagrinėja konkrečius psichinio gyvenimo faktus.

Psichologijos tyrimo kryptys

KRYPTIS KAS TIRIAMA KAS AIŠKINAMA

Biologinė Kaip kūnas ir smegenys kuria emocijas, atmintį, jutimišką patirtį Kaip evoliucija bei paveldimumas veikia elgesį; kaip organizme perduodama informacija; kaip kraujo cheminė sudėtis susijusi su nuotaika ir motyvais

Psichoanalitinė Kaip elgesį formuoja pasąmonėje slypintys skatuliai ir konfliktai Asmenybės bruožai ir sutrikimai analizuojami, remiantis seksualinių ir agresyvių skautlių arba neišsipildžiusių troškimų bei vaikystės traumų padarinių sąvokomis

Bihevioristinė Kaip išmokstamos ir keičiamos reakcijos Kaip išmokstama bijoti kaikurių daiktų ar situacijų; kaip alima efektyviausiai keisti savo elgesį, pvz. Suliesėti ar mesti rūkyti.

Humanistinė Kaip gbame pasirinkti savo gyvenimo modelius ir nebūti valdomi tik pasąmonės ar aplinkos jėgų Kaip siekima brandos ir savo itikslų įgyvendinimo; kaip žmonės patiria ir supranta savo pačių gyvenimą.

Kognityvinė Kaip mes apdorojame, kaupiame ir atkuriame informaciją. Kaip naudojama informacija prisimenant, protaujant ir sprendžiant problemas

Socialinė-kultūrinė Kaip elgesys ir mąstymas priklauso nuo situacijų bei kultūrų Kuo mes, Afrikis, Azios. Australijos ar Šiaurės Amerikos gyventojai, vienos žmonių šeimos nariai, esame panšūs, ir kuo, veikiami skirtingos aplinkos, skiriamės.

Visos šios krptys neprieštarauja viena kitai, bet papildo viena kitą. Pvz. Žiūrint į gamtą ir mūsų vietą joje – gamtos mokslai tiria gamtos sudedamąsiass dalis – atomus, energijos rūšis, ląsteles – ieškodami dėsnių, pagrįstų objektyviu stebėjimu; humanitariniai mokslai kelia gyvenimo prasmės bei vertės klausimus ir naudoja subjektyvius metodus; psichologija mokslinius metodus naudoja mintims ir veiksmams tirti.

Psichologijos sritys.

Klinikinė psichologija – tiria, diagnozuoja ir pataria problemų turintiems žmonėms. Jie testuoja taiko psichoterapiją, vadovauja psichikos sveikatos programoms bei atlieka tyrimus.

Pedagoginė psichologija – sprenžia vaikų, tėvų-vaikų, vaikų-mokytojų problemas.

Raidos psichologija – nagrinėja raidą, vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį.

Socialinė psichologija – nagrinėja žmonių tarpusaio santykius, santykius žmonių grupėse, kas yra nuostatos, sprendimai, savęs vertinimas.

Asmenybės psichologija – nagrinėja skirtumus tarp žmonių, individualias žmonių savybes.

Organizacinė psichologija – apima darbą organizacijose, personalo atranką.

Industrinė psichologija – gali tirti darbo aplinką gamykloje.

Teismo psichologija

Reklamos psichologija

Sporto psichologija ir t.t.

Įvairios psichologijos kryptys rodo, kad psichologijoje susikerta įvairios disciplinos. Vis labiau psichologai siejasi su įvairiais mokslais – matematika ir biologija, sociologija ir filosofija. Vis dažniau psichologijos laimėjimus ir metodus pasitelkia kiti mokslai. Psichologai dėsto medicinos, teisės, teologijos studentams, jie dirba ligoninėse, gamyklose ir kitose įstaigose.

Įvairias psichologijos kryptis ir sritis vienija požiūriai ir metodai, kuriais vadovaudamiesi psichologai imasi nežinomų klausimų. Atliekant mokslinius tyrimus reikia derinti ir kruopštų kritišką konkuruojančių idėjų įvertinimą, ir nešališką nuolankumą gamtai.

Sąmonė – atrankinis dėmesys (sąmoningas susitelkimas į atskirus dirgiklius) esamiems suvokiniams, mintims ir jausmams.

Psichologijos mokslas prasidėjo nuo sąmonės tyrinėjimo, o vėliau ėmė tirti elgesį, kurį galima stebėti. Šiandien vienas iš psichologijos tikslų vėl yra tirti sąmonės būsenas.

Atrankinis dėmesys. Vienu metu įsisąmoniname ti labai ribotą dalį to, ką gebėtume patirti. Pvz. – koktelių vakrėlis, kai klausomės tik vieno balso iš daugelio.

Sąmonės būsenos. Sąmonė gali reikštis įvairiomis būsenomis, kurių metu dėmesys sutelkiamas į kylančius suvokinius, mintis ir jausmus.

Miego ritmas. Mūsų kasdieninį būdravimo ir miego režimą nustato mūsų kūno laikrodis, kitaip dar vadinamas cirkadiniu ritmu. Kiekvienos nakties miegas taip pat turi savo ritmą, kuris prasideda pereinamąja pirmąja miego faze, tęsiasi iki ketvirtosios, gilaus miego, fazės bei sugrįžta prie aktyvesnės greitų akių judesių (REM) fazės. Natūralaus nakties miego metu šis ciklas kartojasi kelis kartus: ketvirtosios
miego fazės trukmė nuosekliai trumpėja, o REM miego – ilgėja.

Kodėl miegame? Tyrimai, kuriais žmonėms neleidžiama miegoti, nepaaiškino, kodėl žmogui fiziologiškai reikia miegoti. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad miegant išsiskiria hipofizėje gaminamas augimo hormonas, ir miegas padeda atsigauti pavargusiems audiniams.

Miego sutrikimai. Miego sutrikimai yra nemiga (pasikartojantis būdravimas), narkolepsija (nekontroliuojamai užmiegama REM miegu) ir miego apnėja (sustojantis kvėpavimas miegant).

Sapnai. Nors sąmoningų gali kilti bet kurioje miego fazėje, bet REM miego metu pažadinti žmonės pateikia nuspėjamus, “įsapną panašius” pasakojimus; pabudę kitos miego fazės metu, jie tik kartais pasako apie šmėstelėjusį vaizdą. Dažniausiai mes sapnuojame eilinius įvykius; mūsų sapnai paprastai siejasi su kasdieninio gyvenimo patyrimu ir dažniau yra kupini nerimo ar nesėkmių negu pergalingų laimėjimų.

Froidas manė, kad sapnų akivaizdusis turinys yra cenzūruota jų slaptojo turinio, kuris patenkina mūsų nesąmoningus troškimus, atmaina. Naujesni sapnų paskirties aiškinimai pabrėžia, kad sapnai: a) padeda apdoroti per dieną sukauptą informaciją ir įtvirtinti ją atmintyje; b) atlieka fiziologinę funciją; c) yra smegenų bandymas periodiškai kylančias haliucinacijas (dėl smegenų regimosios žievės aktyvumo) sujungti į vientisą pasakojimą.Nepaisant tarpusavio nesutarimų, dauguma teoretikų sutinka, kad Rem miego ir su juo susijusių sapnų funkcija yra svarbi.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 1850 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.