Psichologijos paskaitų
5 (100%) 1 vote

Psichologijos paskaitų

11213141

ĮVADAS Jau seniai sprendžiamas klausimas kodėl žmogus elgiasi taip kaip jis elgiasi Kiekvienas žmogus elgiasi individualiai Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsiranda 1879m WUNDT įkuria pirmąją laboratoriją o vėlaiu atsiranda visa eilė mokyklų Geštalto mokykla- žmog- vientisas žmog būvis čia ir dabar ir nežinome kas laukia sekančią akimirką Visos mokyklos nesiekia sunaikinti kitų psichol mokyklų teiginių Geštalto mokykla teigia kad pavidalas ir struktūra apsprendžia psichiką Bichevioristai teigia jog psichika pažystama per elgeseną ir veiklą Psichoanalitikai- Froidas (įkurėjas) teigia kad psichika nevienalytė ir ją sudaro sąmonė pasąmonė ir savimonė Id: ego: Superego Gimdami atsinešame tik pasamonę tai įgimti dominuojantys potraukiai sexualiniai ir agresijos jei potraukiai nerealizuojami jie neišnyksta jei tų nerealizuotų potraukių susikaupia daug tada prasideda problemos o jei potraukiai patenkinti- homeostazė Superego- idealus Aš siekiai perspektyvos į ateitį tarp pasąmonės ir superego vyksta kova tai poreikių tenkinimas ir galimybių kova tarp noriu ir reikia Ir tarp jų atsiranda sąmonė (Ego) Psichologai gydant siekia užblokuoti pasąmonę Gydoma laisvosiomis asocijacijomis pats žmogus bviską išsipasakoja Sapnai- Jungo mokslas analizuojantis sapnus Hipnozė galima netik iš pasamonės paimti bet ir į ją įdėti Humanistinė mokykla Rodžersas teigia kad žmog begalinė tobulybė maždaug 14-15% žmog gali realizuoti savo siekių Svarbiausias dalykas aplinka Humanistai siekia akd žmog jaustūsi gerai tai žmogaus savęs vertinimas Vaikystėje vaikas save vertinas pagal kitus paauglystėje vyksta identifikacija Suaugęs save vertina kaip subjektas ir pats suprantas kas aš esu Svęs vertinimas gali būyi adekvatus paaukštintas ar pažemintas adekvatus- save vertini taip kaip tave mato aplinkiniai tada neturime jokių problemų ir puikiai supranta savo sugebėjimus tada išlaikoma pusiausvyra tarp teisių ir pareigos Per aukštas savęs vertinimas tada galvoji kad viską galiu toks žmogus ignoruoja pareigas Per žemas vertinimas žmog kenčia viską daro už kitus atsiranda diskomfortinė būklė

Psichika pasaulio atspindėjimo forma Atspindėjimas vyksta 1)Sezoninis percepsinis jis vyksta per pojūčius beterpiškai žmogų įtakojanti aplinka paimama receptorių pagalba o jie išsidėstę išorėje ir viduje Sensorinis pats pats primytiviausias pasaulio supratimas Suvokimas- jutimas plius žmog patirtis 2)Vaizdinių pagalba Pasauilio pažinimas žmogus kontaktuodamas su aplinka užfiksuoja vaizdinių pagalba tai duoda platų supratimą 3)Verbalinis- mąstymo Žodis suprantamas pagal prasmę kuris duotas tik žmogui Mąstymas tai tam tikros operacijos atliekamos smegenų pagalba mąstymo mažiausia forma suvoka abstraktus mąstymas kada daiktus išreiškiame tam tikrais simboliais Psichika smegenų funkcija psichika nemateriali ji pažįstama per elgesį ir veiklą o tai koordinuoja nervų sistema Psichiniai reiškiniai skiriasi nuo reiškinių tuo kad jie yra žmoguje Psichiniai reiškiniai skirstomi 1)Pasichinius procesus (panaikinus stimulą reiškinys išnyksta tia jutimai suvokimas dėmesys kalba mąstymas vaizduotė) 2)Psichinės būsenos (pastovesni reiškiniai jiems priklauso emocijos jausmai valia) 3)Psichinės savybės (realiatyviai pastovūs reiškiniai per visą žmog gyvenimą ir l ilgam laikui tia temperamentas charakteris sugebėjimai)

PSICHOLOGIJA ŠIANDIEN psichologija- mokslas apibendrinantis tam tikrus tyrimus ir ju dėsningumusBuitinėje psichologijoje nėra tyrimų yra tik samprotavimai

PSICH MOKSLO ŠAKOS 1bendroji psichologija- supažindinanti su bendrosiomis sąvokomis 2lyginamoji psichologija analizuoja psichikos išsivystimą lyginant su smegenų išsivystimo lygiu 3amžiaus tarpsnių psichologija- embrionas kudikystė vaikystė paugkystė jaunystė suaugęs senatvė Skirstoma pagal smegenų išsivystimo laipsnį 4socialinė psichologija psichologija analizuoja tam tikrus psichinius reiškinius tam tikrose žmonių grupėse 5pedagoginė psichologija analizuoja intervencijas kurios adekvačios kiekvienai amžiaus grupei 6inžinerinė psichologija nagrinėja profesines ypatybes ir dėsningumus

ŽMOG PAŽINIMO METODAI 1stebėjimas kada žmog stebime jam nežinant 2pokalbis jo metu yra tyrėjas jis ruošiasi pokalbiui, siegdamas išsiaiškinti klausimais problemą Pokalbio metu svarbu ne tik verbalika bet svarbu ir neverbalinės reakcijos (gestai mimika ir kiti kūno procesai) 3interview tyrėjas- situacijos vadovas tai l krypyingas pokalbis žiūrima kiek kalbėtojas turi informacijos apie tai iš anksto nepasiruošęs 4testas skirtas pirminiam žmog pažinimui Išrado France Binet Xxapr žmog intelekto tyrimai Testai yra 3 rūšių a,b,c lygių a lygio patys papr testai klausimas ir atsakymas šis testas orientuotas į žmogaus sąmonę ir juo gali naudotis visi žmonės B lygio testas tai orientuoti i pasamonę ir samonę ir yra gana sudėtingi čia reikia specialisto Clygio testai pasamoniniai jį įsigyti reikia turėti daktaro laipsnį Testavimas vyksta etapais a)testavimo instrukcijai testuotojas turi tiksliai pranešti ką turi daryti respondentai b)testo eiga arba atlikimas c)duomenų apdorojimas yra testo raktas kad galėtum sutvarkyti duomenis d)interpretacija- testo atšifravimas Tai pati sukiausia testo dalis čia dirba tyrėjas reikalinga apibendrinti ir apdoroti informaciją
Testavimas konfidencialus procesas Testuojama tada kai žmog sutinka AIZENKO TESTAS tikslas nustatyti tam tikras žmogaus asmenybės savybes Aizenkas naudojosi Jungo teorija jis skirsto introvertai- žmonės orientuoti į save ši akimirka nesvarbi svarbu praeitis ateitis jie mano kad patys dėl visko kalti Extrovertas- orientuotas į aplinkos poveikius tai priklaiuso nuo aplinkybių tas žmog orientuotas čia ir dabar Aizenkas dar įveda neurotiškumą ir emocinį stabilumą Neurotikai- pikti žmonės Emociškai stabilūs žmon tai pamąstantys žmonės Cholerikas- kūrybiškas energingas piktas pradėtų darbų nepadaro iki galo Sangvinikas- panašus i choleriką bet linksmas ir viską padaro iki galo Flegmatikas- inertiškas dirbantis l atsakingas už tai ką padarė lėtas reikia daug laiko nepiktas l kūribingas Melancholikas- lėtai dirbantis piktas būdinga empatija

VEIKLOS IR ELGESIO PSIHIKOS BIOLOGIJA kai neturi nervų sistenos (žemesnieji gyvūnai) reaguoja į aplinką dirglumu (taksiai) Kurie turi nervų sistemą į aplinką reaguoja ketveriopai 1instinktai kurie sudaro besąliginio reflexo pagrindą jie yra įgimti čia jokių sąmonės reiškinių nėra čia viskas vyksta reflexu vyksta automatinis veiksmas 2išmokta elgsena atsiranda individualiame gyvo organizmo gyvenime ir įtvitinama tai pakartojant 3intelektinė veikla- problemų sprendimas be išankstinio išmokimo 4samonė duota tik žmogui tai žmog aukščiuasia psichikos išraiška ir jos pagrindas mąstymas Sąmonės išraiška pasekmės ir priežasties supratimas kada žmogus vertina aplinkos poveikius jis nustato iš kur tai pasekmė kada žmog žino Visuomeninės patirties perėmimas dėka samonės Egzistuoja amžinos vertybės

SAVIMONĖ SOCIALIZACIJOJE kiekvienas žmog turi realusis aš ir idealusis aš Kad pasiekti idealujį aš tai daroma per žmog veiklą Kada žmog keičiasi dėka aplinkos poveikių tai vad socializacija Nervų sistemą sudaro galvos ir stuburo smegenys ir iš jų išeinantys nervai Nerv sist f-jos ryšio su aplinkiniu pasauliu palaikymas visų organų koordinacija Pats centras galvos smegenys jos yra 6 sluoksnių nerv sist mažiausia dalis neuronas- pagrindinė nervinė ląstelė jis sudarytas iš kūno (soma) toliau eina atsišakojimai (dendritas) vienas atsišakojimas didelis (aksonas) Neuronu eina nervinis impulsas ir eina viena kryptimi tai užtikrina mielinas kada elektrinis impulsas pereina sinaxę tad vyksta chem reak Galv smeg suskirstytos į pusrutulius dešinį ir kairį Smeg žievė suskirstyta į tam tikras zonas kuriouse yra centrai skirtingų organų Tie centrai nėra grieštai lokalizuoti Jei sunaikiname viną centrą jo neatstatysime niekaip tačiau kiti centrai dalinai perima ir padeda dirbti Smeg vyksta biocheminiai elektriniai procesai be išorinių pokyčių yra biochem srovės kurios fiksuojamos osilografu Žmogaus rabybės būvyje rašomas a diagrama ir ji svyruoja nuo 9-12 delta ritmas prieš miegą būdravimo būsena svyruoja 4-7 beta ritmas kai žmog būna veikloje svyruoja 13-30 Sujaudinus smegenyse atsiranda sujaudinimo židiniai ir jie plinta užimdami smeg žievės plotą Slopinimas smegenų apsauginė f-ja jei nervines ląsteles alikysime ilgame jaudinime jos gali žūti Miego metu nerv ląst ilsisi

ŽMOGAUS KONTAKTAS SU APLINKINIU PASAULIU orgn ryšys su aplinkiniu pasauliu vyksta per jutimo organus mažiausias jutimo organas receptorius Visas kelias nuo receptorių iki centrinės nervų sistemos ANALIZATORIUS žmogus reag ir atsakas- reflexas Sąlyginis reflexas atsiranda žmog gyvenant Reflex- orgnz atsakas į dirginimą Žmog gyvendamas turi signalines sistemas- signalai dirgikliai stimulai 1-oji signl sist- girdėjimo uoslės skonio lytėjimo ir tt turi ir žmon ir gyvn 11-oji sig sist priklauso žodžiai ir žodžių junginiai į kuriuos reag tik žmog Žodis gali būti girdimas matomas ir tariamas L dažnai žod gali būt dirgiklis kaip kitas žodis Abi sist neatsiejamos 1-oji jutiminis pažinimas o 11-oji abstraktus mąstymas- žod ar sąvoka kuriais operuojant pažįsti pasaulį DINAMINIIS STEREOTIPAS- žmog pasikartojančių poveikių prisitaikymas Din stereotipai kiekviename žmog saviti

ONTOGENETINIS PSICHIKOS VYSTIMASIS ontogenzė- žmog vystimasis nuo pradžių iki galo Žmog gimsta su 15 mljrd neuronų iki 35 metų tobulėja kontaktuodamas su aplinka Nuo 30-35m pradeda vėl primytivėti nervinė sląst savaime pradeda žūti

ASMENYBĖ ŽMOG- biolginė būtybė su apibrėžta anatomija ir visos galios potencijoje INDIVIDAS- vienas iš daugelio ir nebūtinai žmog ASMUO- vienas iš daugelio bet žmog INDIVIDUALYBĖ- savybių visuma kuri išskiria vina iš daugelio ASMENYBĖ- individualybė socializacijoje Asmenybė- l sudėtinga psichinių sistemų pasireiškianti asmens savitumu fenomenalumu unikalumu Asmenybė traktuojama- biologinis veiksnys ir socialinis veiksnys kuris atsiranda su sąveika gamtoje Asmenybę nustatome pagal kryptingumą Kryptingumą nusako aktyvumas poreikiai Aukštesnieji Poreikiai (socialiniai savigarbos saviraiška) Žemesnieji poreikiai (fiziologiniai ir saugos) Visi išskyrus saviraiškos poreikiai nukreipti į save Žmog gyvenant poreikiai kiekvienoje pakopoje keičiasi kiekybiškai ir kokybiškai POREIKIAI- kryptingumo rodikliai POLINKIAi skatina veikti NUOSTATOS- daromos prielaidos pirminis žmog įvardinimas MOTYVAI- tai varomoji jėga kuri stumia mus į priekį tai žmog atsakas į klausimą kodėl jis daro taip kaip
ASMENYBĖS SAVYBĖS- temperamentas- turime pažinti kas tas žmog yra charakteris jis besikeičiantis veikiamas aplinkos bet l priklauso nuo temperamento sugebėjimai žmog gimdamas atsineša sugebėjimų pradus asmenybę nusako socialinis statusas statusas vieta santykių sistemoje pozicija kurią žmog užima tarp kitų

JUTIMAI KLAUSOS RECEPTORIAI- garso bangos pasiekia ausies būgnelį atsiranda dirginimas paverčiamas nerviniais impulsais Garsai kurie pasiekia būgnelį skiriasi aukščių garsumu Muzikiniai garsai- kalbėjimo garsai Triukšmas nesuprantamo žodžio prasmės Ilgas ir stiprus triukšmas kenkia žmog sveikatai SKONIO JUTIMAI randasi burnos ertmėje ir l daug receptorių liežuvio gale Skiriami skoniai- saldus rūgštus kartus sūrus Receptoriai šie veikia tik drėgnoje terpėje UOSLĖ- receptoriai nosies ertmėje kiekvienas receptorius beigiasi plaukeliu ODOS- receptoriai išsidėstę visoje odoje jaučiame lytėjimą temperatūrinius pokyčius ORGANINIAI J- alkis troškulys sotumas pykinimas šie recp vidiniai Jei recp dirba normaliai žmog nieko nejaučia PUSIAUSVYROS J- čia svarbiausias vestiubiuliarinis aparatas kuri randasi vidinėje ausyje Pusiausviros nebuvimas sukelia pykinimą šis procesas adaptuojasi JUDĖJIMO J- receptoriai išsidėstę raumenyse ir sąnariuose pažeidus šoius receptorius apribojamas judėjimas SKAUSMO J- receptoriai išsidėstę visame žmog kūne Skausmas perspėja kad organizme yra kažkas negerai ar tokie išorės rodikliai žmog nepriimtini ir tai vienintelys receptoriai kurie nesiadaptuoja POJŪČIŲ YPATUMAI- atskirų daikto ar reiškinio savybių suvokimas Receptorius veikia įvairiausi dirgikliai- temperatūra kvapai šviesa ir tt kurie sukelia yvairius pojūčius Pojūčių ypatybės pobūdžiai Modalumas- pobūdis (šviesos sukelia regėjimo pobūdį) Pojūčiai skiriasi intensyvumu ir jį lemia dirgiklio jėga Intensyvumą sukelia individualiios asmens savybės Priklauso nuo receptoriaus funkcinės būsenos Trukmė kurią apsprendžia receptoriaus dirginimo laikas funkcinė būsena dirgiklio intensyvumas ir yra latelentinis laikas Pojūčių kokybė to paties modalumo pojūčiai l skiriasi kokybe Pojūčių slenkstis- kai dirgiklis sukelia adekvatų pojūtį ir tai priklauso nuo receptoriaus dirglumo Slenkstis gali būti žemutinis (kada mažiausias dirgiklio intensyvumas sukelia adekvatų pojūtį) aukštutinis (kada didžiausias dirgiklio intensyvumas sukelia adekvatų pojūt) Jei bus dar didesnis intensyvumas tai pakeisime modalumą pojūčių skyrimo slenkstis mažiausias dirgiklio pokytis kuris sudaro vos pastebimą jutimo pokytį ADAPTACIJA-jutimo organų ar receptorių prisitaikymas prie dirginimo

SUVOKIMAS- pagrindinis pasaulio savybių suvokimas Suvokimo esmė kaip mes suvokiame- analizatorių ryšiais SUVOKIMO YPATYBĖS- 1patirties vaidmuo kuri saugoma atmintyje 2suvokimo aktyvus charakteris- suvokia pats žmog todėl to paties obj suvokimas gali bųti skirtingas net tas pats žmog ta patį obj gali suvokti skirtingai Priklausomai nuo receptorių išsivystymo kiekvienas žmog savo aplinką suvokia savaip čia svarbu stebėjimas stebint svarbu pamatyti išgirsti PASTABUMAS- kaip asmenybės savybė kaip mes sugebame išskirti daikto ar reiškinio atskiras savybes STEBĖJIMAS- pagrindinis pažinimo tikslas ir vedantis į pastabumą Stebėjimas gali būti organizuotas kuris atveda į smalsumą Žmog sako tiek kiek jis nori gilintis nereikia ILIUZIJOS- klaidingas suvokimas tai nėra patalogija

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 2107 žodžiai iš 3999 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.