Psichologijos samprata
5 (100%) 1 vote

Psichologijos samprata

11

PSICHOLOGIJOS SAMPRATA, APIBRĖŽIMAS, TIKSLAI IR KRYPTYS.

Psichologijos apibrėžimų yra daug. Pavyzdžiui:

• Psichologija yra mokslas apie elgesį ir psichikos procesus.

• Psichologija yra mokslas apie psichikos reiškinius, jų dėsnius ir mechanizmus.

• Psichologija yra mokslas apie individų ir grupių mintis ir elgesį.

• Psichologija yra mokslas apie pažinimą, emocijas ir elgesį.

Apibrėžimų gausą lemia tai, kad psichologija yra labai plati sritis, kuri gali būti apibrėžiama tiek remiantis jos mokslo objektu (psichika, elgesiu), tiek taikomais metodais (pvz.: konsultavimas, eksperimentai ir t.t.) , tiek tikslais, kuriems šie metodai naudojami (pvz.: žmogaus elgesio bei vidinių išgyvenimų pažinimas).

Bendrai galima pasakyti, jog psichologija yra mokslas apie žmogaus elgesį ir psichinius procesus.

Šia prasme tikrasis psichologijos objektas yra žmogaus tyrinėjimas, viena vertus tiriamas jo elgesys, kita vertus stengiamasis suprasti jo sąmonės būklę, jauseną, išgyvenimus. Psichologija siekia atrasti ir suformuluoti šių reiškinių dėsningumus, paaiškinti, kaip jie atsiranda, kad būtų galima juos veikti ir keisti. Nors šiuo metu yra vystoma ir zoopsichologija, kuri nagrinėja gyvūnų psichikos ypatumus.

Išvertus iš graikų kalbos žodis “psichologija” reikštų mokslas apie sielą. Jau pačiame pavadinime yra savotiška prieštara. Viena vertus, tai yra mokslas – tai kas konkretu, objektyvu, išmatuojama, kita vertus, mokslo objektas siela – tai, kas neišmatuojama, neapibrėžta, ko neįmanoma stebėti. Ką senovės graikai turėjo galvoje, kai sakė siela? Aristotelis teigė, kad sielą sudaro trys elementai:

• Maitinančioji siela, kurioje glūdi gyvybingumas, energija;

• Juntančioji siela, kurią sudaro suvokimas ir jutimai;

• Mąstančioji siela arba supratimas ir valia;

Šiandien žodžio siela kasdieninėje kalboje beveik nebevartojame, bet jei pažiūrėtume, ką Aristotelis laikė siela, tai jos samprata atitinka tai, ką šiandien vadiname psichika.

Psichika – individo įgimtų ir įgytų psichinių reiškinių visuma.

Gimdamas žmogus atsineša tam tikras duotas charakteristikas – pvz.: paveldėtas nervų sistemos ypatybes (vienas žmogus nepalankioje situacijoje lengvai netenka pusiausvyros, supyksta, kitas toje pat situacijoje elgsis ramiai). Tačiau didelę dalį to, kas sudaro mūsų psichikos turinį mes įgyjame gyvenimo eigoje. Jutimų pagalba mes gauname informaciją iš aplinkos. Suvokimo pagalba ši informacija atpažįstama, susiejama su laiko ir erdvės kontekstu. Emocijos vertina informacijos svarbą išlikimui bei atitinkamai nukreipia elgesį. Mąstymo pagalba informacija įvairiai analizuojama, numatomi įvairūs elgesio būdai. Žmogus gyvena laike, t.y. jis gali suvokti praeitį ir ateitį. Visa patyrimo istorija saugoma atmintyje. Remiantis turima patirtimi žmogus gali numatyti elgesį – tai daroma vaizduotės pagalba. Valios pagalba mąstymo idėjos įgyvendinamos elgesyje.

Visi šie psichikos reiškiniai (jutimai, suvokimas, emocijos, mąstymas, vaizduotė, valia) susipindami ir vienas nuo kito priklausydami sudaro vientisą psichinio gyvenimo tėkmę.

Tačiau jei grįžtume prie anksčiau minėto teiginio, kad pagrindinis psichologijos tyrimo objektas yra žmogus, tai jo supratimui vien psichikos reiškinių nagrinėjimo neužtenka. Žmogaus būčiai yra svarbūs keturi egzistenciniai lygmenys, kurių kiekvienas daro įtaką tam, kaip žmogus jaučiasi, kaip mąsto, elgiasi:

• Fizinis lygmuo – tai viskas, kas susiję su kūnu, fizinė sveikata, fizinės duotybės, tai ką mes paveldėjome. Fiziniam lygmeniui taip pat priskiriamas materialinis gerbūvis.

• Socialinis lygmuo – žmogus niekada pasaulyje nebūna vienas, jį nuolat supa kiti žmonės. Tai bendravimas darbe, grupėje. bendraudami su kitais mes daug sužinome apie save, norime patikti, nusiviliame ir t.t. Socialiniam lygmeniui priskiriami ir socialiniai vaidmenys (vyro, žmonos, tėvo, studento), mūsų santykis su jais.

• Psichologinis lygmuo – tai asmenybės charakteristikos, santykis su savimi pačiu, jausmai, motyvacija.

• Dvasinis lygmuo – tai žmogaus vertybės, prasmės, tikslai, kurių jis nori pasiekti, kurie veda jo gyvenimą. Taip čia priskiriami religiniai įsitikinimai.

Tam, kad iš tikrųjų suprasti žmogų, jo elgesio ir išgyvenimo priežastis reikia įvertinti kiekvieno lygmens įtaką bei jų tarpusavio sąveiką. Pilnutinai šių sudėtingų ryšių suprasti neįmanoma, todėl psichologijoje egzistuoja daug įvairių krypčių, kurių kiekviena bando pažinti kažkokią vieną žmogaus sritį (pvz.: kas lemia žmogaus mokymąsi) ir tokiu būdu prisidėti prie pilnutinio žmogaus supratimo.

Psichologija kaip savarankiškas mokslas gyvuoja palyginti neseniai – apie 150 metų. Ilgą laiką psichologija buvo vystoma kaip filosofijos kryptis. Esminis bruožas, kuris skiria šiandieninę psichologiją nuo filosofijos yra jos daromų prielaidų empirinis tikrinimas. Jei filosofai samprotauja apie žmogaus prigimtį, tai psichologai stengiasi praktiškai tirti žmogaus prigimtį ir tokiu būdu ją suprasti.

Empiriškai tirti psichikos reiškinius nėra lengva. Kiekvieno žmogaus psichika yra labai individuali ir intymi. Intymi ta prasme, jog ji neprieinama pažinimui iš šalies – savo mintis, jausmus, patyrimą mes galime perduoti tik per elgesį – balsu, gestais mimika ir
t.t. Todėl vidiniai procesai psichologijoje dažniausiai tiriami netiesiogiai, o per elgesio stebėjimą, apklausas, eksperimentines metodikas, kurios leidžia fiksuoti tam tikras psichinių procesų ypatybes.

Psichologija kaip mokslas turi 5 pagrindinius tikslus:

1. Aprašyti – psichologai stebi psichikos reiškinius ir elgesį, siekdami suprasti kas sudaro stebimą fenomeną. Pvz.: Stebint ar apklausiant žmones, kurie jau serga depresija, galima aprašyti būdingiausius depresijos bruožus, kurie padės anksčiau atpažinti depresija tiems tiriamiesiems, kuriems sutrikimas dar nėra diagnozuotas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 860 žodžiai iš 1691 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.