Psichologijos špera
5 (100%) 1 vote

Psichologijos špera

1121

1.Psichologijos sąvoka, objektas. Psyche- siela, logos-mokslas. Plačiau vartoti pradėtas XVIIIa. 1mosios pusės. Žodis vartojamas: pažymint žinių sistema, pažymint vidinio gyvenimo reiškinių visumą. Psichologija- mokslas apie psichikos faktus, dėsnius ir mechanizmus.Objektas- psichika ir jos reiškiniai. Sudėtingiausia tikrovės sritis.

2. Psichikos ir elgsenos vystymasis. Žm psichika ir aukščiausia jos pasireiškimo forma- sąmonė. Psichikos raidą galima analizuoti tiriant jos kitimus vykstant gyvybės,t.y. filogenetinei raidai ir atskiro individo gyvenime, t.y. vykstant ontogenetinei raidai. Filogenetinė psichikos raida atsiskleidžia tiriant įv gyvūnų organizmų raidos(evoliucijos) stadijas, pasiekusių individų elgesį. Gyvūnų nervų sistema kinta pereinant iš žemesnių evoliucijos tarpsnių į aukštesnius, o kartu kinta ir tikrovės atspindėjimo lygis, elgesys. Ontogenetinę žm raidą apima individo gyvenimą, nuo gimimo iki mirties. Ji neatskiriamai siejasi su asmenybės vystymusi. Asmenybės psichikos raidai reikšmingos krizės:pradėjus vaikščioti, eiti į m-klą, lytiškai bręstant, išėjus i penaują, sukūrus šeimą. Elgsenos formos priklauso nuo ryšių tarp sensorinės ir elektorinės nervų sistemos dalių. Elgseną sukelia biotiniai stimulai. Taksis- viso organizmo reakcija į biotinius aplinkos poveikius.(gali būti teigiami ir neigiami). Refleksas- įgimta motorinė reakcija į stimulą(tonusiniai, faziniai). Instinktas- paveldėtas elgsenos komponentas, kurio vyksmą lemia vidiniai ir išoriniai veiksniai. Išmokimas- tai veiksmo ir elgesio suvokimas kartojantis situacijai, patirties įgijimas.

3. Psichologijos atsiradimas, raida.

4. Psichologijos metodai. Psichologija susijusi su: gamtos(fizika, chemija), socialiniais ir visuomeniniais (gamtos objektų pertvarkymas ir panaudojimas žm. ir visuomenės poreikiams tenkinti),filosofijos mokslais, pedagogikos mokslais. Stebėjimas- fiksuojamas išorinis žm elgesys, jo vidiniai pergyvenimai ir iš to daromos išvados apie psichinės veiklos dėsningumus( atsitiktinis, mokslinis, objektyvusis, savistaba).Eksperimentas- pagal tam tikrą planą sukeltų ekpermentuojamojo išgyvenimų stebėjimas( laboratorinis, natūralusis, psichologinis-pedagoginis).Pokalbis-duomenų rinkimas apie tiriamojo asmenybę, gyvenimo sąlygas.

5. Psichoanalitinė teorija.(Freudas). Ji laikė žm psichikos gyvenimo vyraujančių pradų įgimtus potraukius, o jų svarbiausiu- sex potraukį(libido). ŽM sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žm mąstysenai ir elgsenos normoms vėl išstumti į pasąmonę.ID- atstovauja pasąmonei. Instinktyvioji mūsų dalis. EGO- sąmoningoji, protingoji dalis, kuri bando sureguliuoti išorinius dirgiklius. SUPEREGO-mūsų sąžinė. Formuojasi apie 6 gyvenimo metus.

6. Biheviorizmas.( Pavlovas) Stengėsi pašalinti barjerą skyrusi klasikinius psichikos tyrimus nuo gyvūnų psichikos tyrimų. Jie nelaikė sąmonės psichologijos objektu, tyrė gyvūnams būdingą organizmo reakciją į stimulus. S→ R.Watsonas teigė, jog žinant kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti.

7. Humanistinė teorija.( Allport, Rodžersas, Maslow) Tai žm psichologija. Gilinosi į savojo“aš“ ir savo egzistavimo pažinimą, kt aspektu pažiūrėjo į veiklos motyvus. Svarbiausia: siekimas, savęs realizavimas, savęs aktualizavimas.

8. Kognityvinė teorija. Gilinosi į psichikos suvokimo, dėmesio atminties ir mąstymo procesus, į kalbos struktūrą ir žodžių bei sakinių sudarymą. Kognityvinę psichologiją tiriančią individe pažinimo procesu struktūrą, jų mechanizmus siūloma vadinti neomentalizmu. Nesidomi žm aktyvumo ir veiklos klausimais, poreikių motyvacijos problemomis.

9. Jutimai. Skonis, uoslė: netekus uoslės, maistas tampa beskoniu, žm yra jautresnis kvapui nei skoniui. Skonio ir uoslės receptoriai reaguoja į chemines medžiagas, burnos ir gerklės receptoriais jaučiame skonį, o nosyje esantys sukelia uoslės pojūčius. Padėties pojūčiai: tai kūno padėties bei pusiausvyros pojūčiai. Kūno padėties( suteikia informaciją apie kūno dalių padėtį judant. Pusiausvyros( informuoja apie galvos padėtį ir judėjimą žemės atžvilgiu).Odos: informuoja apie objektų, besiliečiančių su kūno paviršiumi savybes. Klausa- atsiranda specialiose ausų ląstelėse, reaguojančiose į staigius oro slėgimo pasikeitimus. Regėjimas- teikia pagrindinę informaciją apie aplinką, įgalina savarankiškai veikti, lengvai orientuotis. Jutimų adaptacija. Žm juntamųjų nervinių ląstelių jautrumas dirginimui nėra pastovus, jis gali padidėti ar sumažėti. Jutimo organų prisitaikymas prie juos veikiančių dirgiklių dydžio- adaptacija. Sinestezijos- kai skirtingo modalumo pojūčiai taip artimai susilieja, kad susidarius 1nam kartu pergyvenamas kitas. Įvairūs garsai gali sukelti spalvos, temperatūros, skonio pojūčius.

10. Suvokimas. Tai psichinis procesas, daikto ar reiškinio visumos atspindėjimas netarpiškai jai veikiant jutimo organus. Suvokimas padeda organizmui orientuotis sudėtingesnėmis jo gyvenimo ir veiklos sąlygomis. Konstantiškumas -tam tikri aplinkos objektai, kurie turi tam tikrų pastovių požymių. Norėdami sužinoti, kox tai objektas, turime atskirti nuo fono. Ne tik atskiriame figūrą nuo fono, bet suvokiame. Kad aplinkos objektai
turi tam tikrų pastovių požymių. Erdvės suvokimas: reikia žinoti, kaip daiktai išsidėstę erdvėje, jų plotį, ilgį, reljefą. Galima orientuotis pagal šešėlius, trimatiškumą. Suvokėjo įtaka: įtakoja suvokėjo asmenybė, tai ką matome aplink save, priklauso ir nuo mūsų vidinės būsenos, nuostatų. Suvokimą įtakoja ir profesines žinios, darbo pobūdis. Iliuzijos: suvokimas kartais yra apgaulingos, iliuzijos būdingos visiems žm. Dėmesys: tuo pačiu metu žm nereaguoja į visus aplinkos poveikius, o išskiria iš jų tuos, kurie jam yra svarbiausi. Ypatybės: aktyvumas, intensyvumas, platumas, patvarumas, perkėlimas.

11. Atmintis. Tai pergyvenimų, minčių, psichinių būsenų bei informacijos apie daiktus ir reiškinius įsiminimas, saugojimas ir atgaminimas. Rūšys: motorinė- sugebėjimas atsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir jų seką,Vaizdinė: tai objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas, atsiminimas, Emocinė: jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas, Žodinė: informacijos kodavimas žodžiais, jie ir atsimenami. Struktūros: ilgalaikė ir trumpalaikė.

12. Vaizduotė ir kūrybiškumas. Vaizduotėje atsispindi gilios praeities įvykiai ir spėjamos ateities vaizdai, dabarties realijos, kurių žm tiesiogiai negali suvokti. Ji padeda žm geriau pažinti pasaulį, nes įsivaizduoti galima tai, ko žm neturi galimybės netarpiškai suvokti. Ji susijusi su jutimu, kurio teikiama medžiaga gali būti pertvarkoma ir kuriami aukštesnio lygio vaizdai. Ji siejama su mąstymu, nes jais pertvarkomi asmens patirtyje sukaupti tikrovės atspindžiai. Vaizduotę skatina asmens susidomėjimą, padeda išvengti dėmesio svyravimų ir išsiblaškymo. Vaizduotės kuriami vaizdai nuspalvinti emocijų, o pastarieji sužadina jausmus. RŪŠYS: pasyvioji( žm kuria vaizdus miegodamas, kliedėdamas, apimtas efekto), aktyvioji( sąmoningas asmenybės tikslas įsivaizduoti tam tikrus reiškinius, atitinkančius iškeltą uždavinį). Kūrybiškumas. Jo savybės: intelektas, darbštumas, asmenybės auklėjimas ar aplinka. Gali būti analizuojamas kaip proceso produktas ar kaip procesas. Vaizdinis mąstymas susijęs su kūrybiniu mąstymu.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1082 žodžiai iš 2074 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.