Psichologinis smurtas vilniaus genio pradinėje mokykloje 3 a klasėje
5 (100%) 1 vote

Psichologinis smurtas vilniaus genio pradinėje mokykloje 3 a klasėje

Problema

Remiantis „Vaikų linijos“ vadovu R.Povilaičiu vaikystė labiausiai vertinamas ir didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Šiame etape visi, mes, kaip mums teigia JT Vaiko teisių konvencija, turime užtikrinti ir garantuoti vaikui efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą. Dažnai aplinka, kur jaunas žmogus turėtų mokytis, tobulėti, dvasiškai stiprėti, tampa vieta, kur patiriamas didžiausias psichologinis diskomfortas. Pasaulinės sveikatos organizacijos atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 35 šalys, duomenys rodo, kad Skandinavijos šalyse patyčias patiria apie 15 proc. vaikų. Lietuvoje bene daugiausiai iš Europos šalių 70 proc.

Taigi, smurtas yra didelė problema, o vienas iš būdų ją spręsti, apie tai kalbėti ir aiškintis jo priežastis ir pasekmes.

Projekto tikslas ir uždaviniai

Tikslas

Susipažinti ir išnagrinėti vaikų psichologinio smurto formas ir pateikti pasiūlymus problemos sprendimui.

Uždaviniai

1. Susipažinti su vaikų psichologinio smurto formomis.

2. Išanalizuoti vaikų patiriančių psichologinį smurtą padėtį Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

3. Išnagrinėti teisinius dokumentus nagrinėjančius psichologinį smurtą.

4. Atlikti kiekybinį tyrimą Vilniaus „Genio“ pradinėje mokykloje, 3 a klasėje.

5. Pateikti išvadas ir pasiūlymus kaip sumažinti vaikų patiriamą psichologinį smurtą mokykloje.

6. Sudaryti aplanką ir parengti pristatymą (plakatą).

Emocinis smurtas? Kas tai?

Emocinis (psichologinis) smurtas ir prievarta pasireiškia aukos ar aukos jausmų ignoravimu, nepagarba, išvaizdos, įsitikinimų, religijos, šeimos, artimųjų, finansinės ar socialinės padėties išjuokimu; nuolatiniu nepripažinimu, nepritarimu, kritika, priekaištais, pasiekimų ar iniciatyvos nevertinimu, atskyrimu nuo svarbių žmonių. Užduokite klausimą sau, ar Jūs patys jo nepatiriate ir ar patys nenaudojate jo prieš kitus?

Emocinis smurtas nėra taip akivaizdžiai pastebimas kaip fizinis. Po jo nelieka mėlynių, lūžių ar kitų kūno sužalojimų. Jį sunku nustatyti objektyviais, o ne subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Ši smurto rūšis itin paplitusi tarp žmonių ir posovietinėse šalyse netgi pripažįstama norma. Tyčiojimosi reiškinys yra viena iš emocinio smurto formų ir šis elgesys toleruojamas mokyklose, darbe. Visuose kolektyvuose atsiranda asmenų, kurie nepritapę, kuriems galima užsegti vieną ar kitą etiketę, kuriuos nuolat galima pašiepti be baimės būti nesuprastiems, nubaustiems. Emocinis smurtas pažeidžia žmogaus gerovę. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia individo savęs suvokimui ir savigarbai.

Nuolat emociškai terorizuojamas asmuo netenka pasitikėjimo savimi: nuolat abejoja savo jausmais, gebėjimais, jaučiasi menkas ir nevertingas. Netekęs pasitikėjimo savimi praranda ryžtingumą, tampa bailus, pasyvus, laukiantis kitų nurodymų ir pritarimo. Lengvai pasijunta kaltas, menkas, netinkamas. Dažniausios emocinio smurto pasekmės – įtampa, nepasitikėjimas savimi (savo žiniomis, jausmais, gebėjimais), vengimas bendrauti, nesaugumo, bejėgiškumo, pasimetimo, vienišumo, apleistumo jausmai, priklausomybė nuo kitų nuomonės, požiūrio ir reikalavimų, uždarumas, negebėjimas rasti ir prašyti pagalbos, nuolatinės pastangos įtikti, neryžtingumas, liūdesys, nuolatinė prislėgta nuotaika, taip pat save ir / ar kitus žalojantis elgesys.

Nuolatinio emocinio smurtavimo pasekmė – generalizuotas nerimas, pasireiškiantis pasitikėjimo stoka, išsiblaškymu, menku savo tapatumo suvokimu. Vienas iš metodų įvertinti savo nerimo lygį, kuris tiesiogiai susijęs su Jūsų emocijomis, yra Spilbergerio savęs vertinimo skalė (H.I. Kaplan, B.J. Sadock, 1988). Siūlau įvertinti savo emocinę būklę.

Smurto poveikis sau

„Mes dar nežinom, koks galėtų būti pasaulis be prievartos, smurto, jei vaikai augtų nepatirdami pažeminimo jei suaugusieji ir elgtųsi su jais kaip su svarbiais žmonėmis“( Alice Miller).

Smurtas – tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir tai įgyti jos atžvelgiu ypatingą galią.

Smurtas prieš vaiką gali būti įvairiopas. Dažniausios formos yra šios: fizinis smurtas, emocinis smurtas, seksualinis smurtas, nesirūpinimas vaiku.

Suaugusieji imasi smurto ir prievartos prieš vaikus dėl pačių įvairiausių priežasčių: skurdo; noro išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur; siekimo pakeisti vaiko elgesį; nemokėjimo kitaip komunikuoti, išreikšti savo jausmus; paradoksaliai reiškiamos meilės ar globos vaikui; alkoholizmo; narkomanijos; nedarbo; įkalinimo; prostitucijos; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo; chroniškų neurotinių susirgimų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 690 žodžiai iš 2257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.