Psichozės
5 (100%) 1 vote

Psichozės

1121

Psichozės

Psichozė- tai būklė, kai žmogus neteisingai suvokia realybę. Sergantysis psichoze nesugeba kritiškai vertinti savęs ir aploinkos, suprasti savo veiksmų ir jiems vadovauti, ryškiaisutrinka jo socialinė adaptacija, gali atsirasti kokybiškai nauji požymiai -haliucinacijos, kliedesiai, sutrikusi sąmonė ir kt., trukdančių adekvačiai suvokti tai, kas vyksta aplinkui. Pvz., į kabinetą įėjęs gydytojas suvokiamas kaip plėšikas; už sienos girdimi besikalbančių žmonių balsai skamba kaip pavojingi grasinimai ir U.

Tarp psichozių sutrikimų galima išskirti:

1) psichozes be sąmonės sutrikimo, kurios dažniausiai pasireiškia sergant šizofrenija arba bipoliniu sutrikimu, esant maniakinei būklei ar organiniam smegenų pažeidimui. Jų metu išlieka teisinga orientacija aplinkoje ir laike;

2) psichozes su sąmonės sutrikimu, t.y. delyrinį sindromą.

Šizofrenija yra yptinga psichikos liga, kuri sutrikdo psichikos vientisumą, ligonio santykius su aplinkiniu pasauliu, sukelia asmenybės dezintegraciją, labiausiai pažeisdama mąstymo, emocijų, valios ir suvokimo sferas. Pagal TLK- lOskiriamos šios klinikinės formos:

1) Paprastoji šizofrenija;

2) Hebefreninė šizofrenija;

3) Katatoninė šizofrenija;

4) Paranoidinė šizofrenija;

5) Postšizofreninė depresija;

6) Nediferencijuota šizofrenija;

7) Rezidualinė šizofrenija;

8) Kitokia šizofrenija.

Ne visomis šizofrenios formomis sergantys pacientai elgiasi agresyviai. Apskritai, šizofrenija sergantys pacientai retai būna agresyvūs, dažniausiai tik įvykus ligos paūmėjimui, nes jų realybės suvokimas sutrikęs tik iš dalies – ty. tiek, kiek apima kliedesiai ar haliucinacijos. Visada išlieka ir kita, sveikoji asmenybės dalis. Agresyviausiai elgiasi hebefrenija ir katatonija sergantys ligoniai. Hebefrenine šizofrenija sergančių pacientų elgesys ir afektai labai sutrikę, todėl pastebima neadekvati jų emocijų kaita, pykčio priepuoliai be priežasties, nevaldomas elgesys.

Katatoninei šizofrenijai būdingi katatoninio stuporo ir sujaudinimo epizodai. Katatoninis sujaudinimas pasireiškia staiga, be jokios priežasties, ir pacientas gali viską aplinkui išdaužyti, po to lygiai taip pat staiga nurimti. Personalas su tokiais pacientais turėtų būti labai atsargus, nes neįmanoma numatyti, kada vėl prasidės sujaudinimas. Katatoninio stuporo ar sujaudinimo būsenos gali pasireikšti ir sergant organinėmis smegenų ligomis (meningitais, encefalitais, augliais, kraujotakos sutrikimais).

Agresyvaus elgesio iš šizofrenija sergančių žmonių galima išvengti vengiant ginčų ir diskusijų haliucinacijų ir kliedesių tema bei stengiantis palaikyti paciento dėmesį realybėje.

Ligoniai gali elgtis agresyviai ir esant maniakinei depresinei psichozei, kai labai ryškiai išreikšta manija ir depresija. Per manijos fazę ligoniai esti perdėm aktyvūs, veržlūs, visada skuba, turi daug nereališkų planų, labai daud ir garsiai kalba. Jie gali greitai supykti ir tapti agresyviais, kai kas nors trukdo jų planams ir mėgina juos sustabdyti. Manijos metu sutrika ligonio mąstymas, jis negali priimti sprendimų, keičiasi elgesys, dėl to gali kilti sunkių problemų, ligonis gali patekti į keblią situaciją.

Kai kuriais sunkaus smegenų pažeidimo atvejais sutrinka psichinių funkcijų integracija ir tai pasireiškia delyriniu sindromu. Delyras – tai laikinas smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis visų pažintinių funkcijų pažeidimu ir elgesio pokyčiais. Visų pirma būdingas orientacijos vietoje ir laike sutrikimas. Orientacija savyje dažnai išlieka teisinga. Svarbu tai kad delyro metu sutrinka sąmonės būklė, ir sąmonės sutrikimo stiprumas per dieną keičiasi.

Delyrinis sindromas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių būsenų, kurių metu pacientas gali būti pavojingas sau ir aplinkiniams. Dėl sutrikusios orientacijos ir realybės suvokimo jis gali būti išsigandęs, pasimetęs; bėgti, gintis. Delyrinis sindromas visada yra grėsminga būsena ne tik paciento elgesio prasme, bet ir todėl, kad tai rodo gilų smegenų veiklos pažeidimą dėl intoksikacijos, hipoksijos, sunkios smegenų ligos ar sunkios bendros organizmo būklės.Dažniausiai pasitaiko alkoholio sukeltas delyrinis sindromas, tačiau dažnai kartu būna kitos sunkios ligos (plaučių uždegimas, pankreatitas, cukraligė, opaligė su vidiniu kraujavimu, infekcinis viduriavimas, traumos), kurias dėl sutrikusios psichikos sunku laiku pastebėti.

V.2. Nepsichoziniai sutrikimai, kurių metu pacientai gali būti agresyvūs.

Kai kurių lėtinių organinių smegenų ligų atvejais, pvz., po galvos traumų, po persirgto insulto, po auglių operacijų, įvairios kilmės encefalopatijų atvejais, galima pastebėti psichikos sutrikimus, kurie pasireiškia emociniu labilumu ir sunkesniu impulsų kontroliavimu.Supykęs net ir dėl smulkmenų jie sunkiai kontroliuoja savo elgesį, jiems lengviau gali prasiveržti nevaldomas pyktis ir agresija.

Po smegenų traumos pasireiškiantys sindromai paprastai yra susiję su pažeidimo stiprumu.Pacientams, kurių pažeidimas nedidelis, neurologiniai simptomai gali būti švelnūs, tokie kaip galvos skausmai, svaigimas, pablogėjęs regėjimas, taip pat neryškus kognatyvinis deficitas, pasireiškiantis dėmesio stoka ir trumpalaikiais atminties sutrikimais. Pacientams, patyrusiems sunkų galvos smegenų pažeidimą, tuoj po traumos paprastai
pasireiškia delyras, neurologiniai židininiai simptomai ir elgesio pakitimai. Pagal tai, kokia zona pažeista, gali būti specifinių sindromų arba dažnai pasireiškiantis postkontuzinis sindromas su somatiniais, kognityviniais, elgesio ir emocijų sutrikimo simptomais. Tarp patyrusių sunkią smegenų traumą pacientų elgesio sutrikimų vyrauja ilgalaikis agresyvus elgesys, jis pasireiškia nuo 37 iki 71 proc. Atvejų

Agresija dažnai pasireiškia protiškai atsilikusiems žmonėms; dažniausiai ji yra nukreipiama į kitus pacientus, taip pat gali pasireikšti savęs žalojimu ir stereotipiniu elgesiu. Epilepsija sergantys žmonės greitai supyksta, jei kas nors jiems prieštarauja. Dėl smulkmenų prasidėjęs pyktis vis auga, stiprėja. Šie žmonės ilgai prisimena skriaudą ir gali būti kerštingi.

V 3. Demencija

Agresyviai gali elgtis ir žmonės, kuriems pasireiškia demencija. Demencija yra neabejotinai svarbi ir didėjanti visuomenės sveikatos problema.

Demencija- beprotybė, įgyta silpnaprotystė. Kai kurie autoriai išskiria daugiau nei 13 demencijos formų. Šia liga serga abiejų lyčių asmenys, moterys kiek dažniau. Tai senų žmonių liga: tarp 65 metų amžiaus žmonių-4-5 proc.sergančiųjų, 80m.-20proc., vyresnių nei 85m.-30-40 proc.

Demencija yra įvairios etiologijos smegenų ligos sindromas. Tai intelekto regresija, kai sutrinka atminties, mąstymo, orientacijos, supratimo, skaičiavimo, mokymosi, kalbos, protavimo ir kitos funkcijos. Demenciją charakterizuoja žmonių pažintinių funkcijų praradimas. Pablogėja socialinė žmogaus adaptacija. Ryškiai sutrinka profesinė veikla. Vystosi socialinė izoliacija. Žmogus tampa visiškai priklausomas nuo globėjų.

Sergant demencija būna atminties, impulsų kontrolės sutrikimų, emocinis labilumas. Dėl to šių žmonių elgesys kartais gali neatitikti situacijos, pvz., būdami ligoninėje, jie vidury nakties susiruošia eiti namo ir pan. Kai slaugytojai neleidžia jiems pavojingai elgtis, pacientai priešinasi ir kartais būna labai pikti.Taip pat nustatytos situacijos, kuriose agresyvus elgesys pasireiškia ne dėl psichikos sutrikimų.

Šias situacijas taip pat galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, kai agresyviai elgėsi žmonės, kuriems šiaip nebūdingas agresyvus elgesys, tačiau ekstremali situacija, patirtas psichologinis šokas ir frustracija išprovokuoja agresyvų elgesį. Pvz., po automobilio avarijos į ligoninės priėmimo kambarį tėvas atveža sunkiai sužalotą savo vaiką, Agresija dažnai pasireiškia protiškai atsilikusiems žmonėms; dažniausiai ji yra nukreipiama į kitus pacientus, taip pat gali pasireikšti savęs žalojimu ir stereotipiniu elgesiu. Epilepsija sergantys žmonės greitai supyksta, jei kas nors jiems prieštarauja. Dėl smulkmenų prasidėjęs pyktis vis auga, stiprėja. Šie žmonės ilgai prisimena skriaudą ir gali būti kerštingi.

Agresija dažnai pasireiškia protiškai atsilikusiems žmonėms; dažniausiai ji yra nukreipiama į kitus pacientus, taip pat gali pasireikšti savęs žalojimu ir stereotipiniu elgesiu. Epilepsija sergantys žmonės greitai supyksta, jei kas nors jiems prieštarauja. Dėl smulkmenų prasidėjęs pyktis vis auga, stiprėja. Šie žmonės ilgai prisimena skriaudą ir gali būti kerštingi.

V 3. Demencija

Agresyviai gali elgtis ir žmonės, kuriems pasireiškia demencija. Demencija yra neabejotinai svarbi ir didėjanti visuomenės sveikatos problema.

Demencija- beprotybė, įgyta silpnaprotystė. Kai kurie autoriai išskiria daugiau nei 13 demencijos formų. Šia liga serga abiejų lyčių asmenys, moterys kiek dažniau. Tai senų žmonių liga: tarp 65 metų amžiaus žmonių-4-5 proc.sergančiųjų, 80m.-20proc., vyresnių nei 85m.-30-40 proc.

Demencija yra įvairios etiologijos smegenų ligos sindromas. Tai intelekto regresija, kai sutrinka atminties, mąstymo, orientacijos, supratimo, skaičiavimo, mokymosi, kalbos, protavimo ir kitos funkcijos. Demenciją charakterizuoja žmonių pažintinių funkcijų praradimas. Pablogėja socialinė žmogaus adaptacija. Ryškiai sutrinka profesinė veikla. Vystosi socialinė izoliacija. Žmogus tampa visiškai priklausomas nuo globėjų.

Sergant demencija būna atminties, impulsų kontrolės sutrikimų, emocinis labilumas. Dėl to šių žmonių elgesys kartais gali neatitikti situacijos, pvz., būdami ligoninėje, jie vidury nakties susiruošia eiti namo ir pan. Kai slaugytojai neleidžia jiems pavojingai elgtis, pacientai priešinasi ir kartais būna labai pikti.Taip pat nustatytos situacijos, kuriose agresyvus elgesys pasireiškia ne dėl psichikos sutrikimų.

Šias situacijas taip pat galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, kai agresyviai elgėsi žmonės, kuriems šiaip nebūdingas agresyvus elgesys, tačiau ekstremali situacija, patirtas psichologinis šokas ir frustracija išprovokuoja agresyvų elgesį. Pvz., po automobilio avarijos į ligoninės priėmimo kambarį tėvas atveža sunkiai sužalotą savo vaiką,

tačiau gydytojas užimtas ir jiems tenka ilgokai laukti, kol vaikui bus suteikta pagalba. Natūralu, kol gelbėdamas vaiko gyvybę ir nematydamas kitokios išeities, tėvas gali griebtis gąsdinimų irgrasinimų.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1532 žodžiai iš 3018 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.