Psichulogijos rūšys
5 (100%) 1 vote

Psichulogijos rūšys

BIHEVIORIZMAS

Bihevioristinė psichologija atsirado JAV (angl. behavior – elgsena) 20a. pradžioje. Biheviorizmas pagrįstas gamtos mokslu. Bihevioristui psichologija yra tas gamtos mokslų skyrius, kuris paverčia žmogauis elgesį – žmonių poelgius bei posakius, ir išmoktus, ir paveldimus, – savo objektu. Biheviorizmas mėgina rasti dėsnius, grindžiančius elgesio pokyčius.

Ryškiausi biheviorizmo krypties atstovai – J. Vatsonas (1878 – 1958), E. Torndaikas (1874 -1949). Biheivioristai stengėsi pašalinti barjerą, skyrusį klasikinius psichikos tyrimus nuo gyvūnams būdingos organizmo reakcijos į stimulą: S (stimulas)R (reakcija). Jie nekreipė dėmesio į tai, kad žmogaus reakcija į stimulus ir situacijas daugiausiai pasireškė ne judesiais, kad tai verbalinė (lot. verba – žodis), prasminė reakcija. J. Vatsonas teigė, jog žinant, kokie stimulai ir kokiomis aplinkybėmis sukelia atitinkamas reakcijas, galima numatyti elgseną ir ją kontroliuoti.

Vėliau neobihevioristai turėjo pripažinti, kad, esant tokiems pat stimulams ir tokioms pat išorinėms sąlygoms, gyvūnų elgsena skiriasi. Jie teigė, kad tie skirtumai priklauso nuo kažkokio nežinomo veiksnio, kurį pavadino tarpiniu kintamuoju. Schemą SR pakeitė schema SX R. Vieni tuo kintamuoju laikė tiesiog organizmą, kiti, pavyzdžiui E Tolmanas, juo laikė ketinimus, tikslus, dar kiti, pavyzdžiui, C. Hulas – įgūdžius. Neobihevioristai pripažino, kad psichikos procesai formuojasi aplinkos vekiami, tačiau socialinio sąlygotumo jie neieškojo. Jiems būdinga antropologinė pažiūra į psichikos ir sąmonės raidą.

Bihevioristai manė, kad asmenybė – nuolat kintančių reakcijų į aplinkos situacijas visuma. Asmenybę sudaro stimulų ir reakcijų ryšiai. Tyrimų su gyvūnais rezultatai parodė, kad apdovanojimas turi teigiamos įtakos išmokimui. Vėliau tie rezultatai buvo naudojami bandant paaiškinti žmogaus elgesį. Šiuolaikinė bihevioristinė psichoterapija depresijos priežastimi laiko teigiamo pastiprinimo nebuvimą, ko pasekoje asmuo tampa pasyviu, prislopintu, nepasitikinčiu savimi. Elgesio psichoterapija orientuota į depresija sergančiojo pastiprinimą, aktyvinimą sukuriant aplinką su pakankamai stimulų, skatinančių aktyvų gyvenimą ir pasitikėjimą savimi.

Bihevioristinės psichologijos pradininkas D.Vatsonas siekė psichologiją padaryti tiksliuoju mokslu. Jis pasiūlė psichologijos objektu laikyti ne sąmonę, kuri yra neprieinama moksliniam stebėjimui, o elgseną ir stimulus, kurie sukelia tą elgseną, kaip reakciją į stimulus. Biheviorizms ištobulino psichologinius eksperimentus, pritaikė matematikos metodus duomenims įvertinti, plačiai tyrė mokymosi procesą ir jo mechanizmus.

Bihevioristai priekaištų susilaukė dėl nepakankamo dėmesio žmonių psichikos skirtumams, lyginant juos su žemesniųjų gyvūnų psichika.

GEŠTATPSICHOLOGIJA

Geštaltpsichologija – formavosi Vokietijoje (vok. gestalt – visuminis vaizdas, pavidalas, struktūra). Pagrindą geštatistinės psichologijos teorijai atsirasti davė naujo gamtos mokslų (fizikos) idėjos. Pavyzdžiui, kai kuriais elektrovaros dėsniais buvo aiškinami smegenyse vykstantys nerviniai procesai.

Šios krypties pradininkai Ch. Ehrenfelsas V.Keleris, K.Kofka, M.Vertheimeris iškėlė mintį, kad mokslininkas turi psichinius reiškinius tyrinėti pradėdamas nuo bendresnių ir nuo jų eidamas prie detalių, o ne priešingai. Ch. Ehrenfelsas pateikė tokį pavyzdį: melodija nėra vien garsų visuma; transformavus garsus į kitą tonaciją – ji išlieka. Geštaltistai tyrimus pradėjo nuo suvokimų, tyrinėdami mąstymą, pasižymėjo reikšmingais asmenybės ir kūrybos psichologijos tyrimais. Geštaltistai atsisako skaldyti žmogų į atskirus pojūčius ar vaizdinius – jis laikomas vientisa visuma.

Pagrindinis geštaltistų dėmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinėjimui. Suvokiamo vaizdo visuma nėra tapati jo elementų sumai. Pagrindinė psichikos ypatybė – tai įgimtas sugebėjimas suvokiamą informaciją organizuoti į tam tikras formas. Buvo sakoma, kad, kai žiūrime pro langą, matome medžius, o ne sensorinius segmentus.. visumos organizacija nulemia atskirų ją sudarančių dalių ypatybes ir funkcijas. Tyrinėjant suvokimą (dažniausiai regėjimu), buvo nustatyti tokie ypatumai: konstantiškumas, struktūriškumas, suvokimo priklausomybė nuo fono ir t. t.

Sąvokos „figūra“ ir „fonas“ geštaltistams buvo svarbiausios. Jie siekė paaiškinti, kaip figūra išskiriama iš fono. Figūros ir fono problema akivaizdi dvigubuose paveikslėliuose, kur figūra ir fonasd lyg ir nevalingai keičiasi vietomis. Informacijos „perstruktūravimo“ mechanizmas buvo perkeltas į kūrybinio mąstymo bei netikėto sprendimo paaiškinimą bei netikėto sprendimo atradimo paaiškinimą. Tyrinėjant mąstymą, buvo nustatyta, kad pažintiniai procesai, perkurdami suvokiamą objektą, produktyviai veikia mąstymą. Visybiškumo idėja buvo panaudota ir vėliau, aiškinant grupės dinamiką bei kuriant geštalt-terapijos metodus.

Geštaltistai atkakliasi domėjosi psichikoje vykstančiais procesais (suvokimu, mqąstymu ir kt.).

Jų atrasti metodai ir šiuo metu plačiai naudojami. Geštaltistai buvo kritikuojami dėl nepakankamo visumos dėsnio atskleidimo, dėl fizikinių sistemų dėsningumų taikymo psichikos reiškiniams aiškintiir dėl
praktinės žmogasus sąveikos su išoriniu pasauliu ir jos reikšmės psichikos procesų formavimuisi bei individo aktyvumo reikšmės mąstymui ignoravimo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 2482 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.