Publicistika
5 (100%) 1 vote

Publicistika

Publicistika

Publicistika (lot. publicare, „išviešinti“)

• Publikavimas kaip masinė komunikacija greta kitų formų kaip žiniasklaida ar knyga, spauda, filmas, radijas, TV,

• Mokslinė disciplina, dėstoma nuo 1934; pradinininkas – Emil Dovifat, Berlyno universitetas.

Ji buvo institucionalizuota XX a. 5 deš. Taip pat žr. komunikacijos mokslai.

ŠIUOLAIKINIS MOKSLEIVIS IR TELEVIZIJA

Televizijos vaidmuo šių dienų vaiko gyvenimui, galima sakyti, yra pedagogų nenagrinėta tema. Televizija buvo, yra ir bus, dėl to reikia ieškoti kelių, kaip ją pasitelkti ugdant vaiką. Televizija iš esmės pertvarkė šiuolaikinio moksleivio gyvenimą, jo laisvalaikį. Besaikis ir neapgalvotas televizijos programų „vartojimas“ skatina vaikų dvasinį pasyvumą. Vis mažiau laiko lieka aktyviai veiklai – kalbėjimui, mokymuisi, žaidimui, skaitymui ar bendravimui.

Į Lietuvą televizija atėjo tik po II pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais (1957 m. vasario 20 dieną įkuriama Vilniaus TV studija). Visų tarybinių respublikų TV modelis buvo vienodas. Tuo metu Vakarų Europoje TV buvo gerokai pažengusi į priekį. Vokiečių pedagogas Hilde Himmelweit jau 1958 m. tyrinėjo televizijos poveikį vaikui. Šio mokslinio darbo išvados privertė Vokietijos pedagogus susimąstyti, pradėta tirti vaikų laisvalaikį. Esminiai pokyčiai Lietuvoje išryškėjo tik 1988 m., prasidėjus Sąjūdžiui, tautinio atgimimo judėjimui. 1992 metais įkuriama pirmoji privati televizija „Tele-3“. Jos transliuotas serialas „Santa Barbara“ susilaukė didelio vaikų ir tėvų dėmesio, ši televizija parengė ne vieną mokomąją laidą. L. Baškauskaitė (Tele-3 vadovė) savo laidoje mokė klausyti, skaityti ir rašyti angliškai. Tai sutapo su masišku anglų kalbos mokymusi.

Pavartę šių dienų laikraščius ir žurnalus, aptiktume publicistinių straipsnių, kurių autoriai vienu ar kitu aspektu aptarinėja televizijos problemas, vaikų ir televizijos santykį, tačiau ir įsitikintume, kad niekas rimčiau netyrinėja TV įtakos vaikams. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiose programose teigiama: „Spauda, televizija, radijas, kompiuterių tinklais pasiekiami informacijos srautai, įvairi, kultūrinė ir socialinė bendruomenės gyvenimo patirtis, problematiška gyvoji tikrovė – tai būtina šiuolaikinio ugdymo turinio dalis“. Pedagogė Z. Tidikienė leidinyje „Televizija ir kinas moksleivių auklėjime“ pažymi, kad televizija pažeidė klasikinę vaikų amžių atitinkančią pasaulio pažinimo logiką ir nuoseklumą – nuo artima prie tolima. Kita vertus, Z. Tidikienės žodžiais, TV priemonės gali padėti siekti įvairių pedagoginių tikslų. Jos susietinos su protiniu, doriniu, estetiniu, pilietiniu ugdymu, saviugda. Pedagogas, pasitelkiantis televiziją kaip mokymo priemonę, sprendžia įvairius uždavinius: a) pažintinius – suteikti informacijos, turtinti vaiko akiratį, jau sukauptas žinias bei gebėjimus, parodyti, kaip ir kur tai gali būti pritaikoma; b) lavinamuosius – žadinti ir aktyvinti, nukreipti tinkama linkme mąstymą, jausmus, vaizduotę, dėmesį, stimuliuoti vaizdinio mąstymo raidą; c) auklėjamuosius – formuoti idealus, požiūrį į aplinkos reiškinius bei žmones, skatinti visuomenę naudingiems poelgiams, veiklai, tobulinti savo poreikius, pažiūras, įsitikinimus, žadinti norą šviestis, imtis saviugdos.

Kinas ir televizija, kaip moksleivių ugdymo būdas, retai pasitelkiama todėl, kad kyla organizacinių sunkumų, trūksta išsamios informacijos apie paskelbtas laidas, filmų turinį ir kryptį, praktiškai neįmanoma pasirinkti demonstravimo laiko, kai kurios laidos nekartojamos. Kita vertus, nežinoma, kokie pedagoginiai metodai ir kaip taikytini ugdymo procese.

Vokietijos pedagogų nuomone, daugiausia vaikų televizijos laidas žiūri kasdien ir gautos informacijos nesugeba apdoroti. Be to, pastebėta, kad dažnėjanti vaikų reakcija į TV filmus – baisūs sapnai ir baimė būti vienam. Ištyrus anketas, be šių, buvo padarytos tokios išvados:

– tik dalis vaikų gali arba nori diskutuoti su suaugusiaisiais ar bendraamžiais apie TV programas;

– vaikai mieliau žiūri intriguojančias, linksmas istorijas, animacinius filmus.

Pedagogai rado išeitį. Kad vaikai daugiau kalbėtų apie matytas TV laidas, pagrįstų, kodėl vienai kuriai programai teikia pirmenybę arba jos nemėgsta, pasiūlyti namuose nupiešti, aprašyti mėgstamiausias TV laidas, iškirpti ir suklijuoti TV programas ant atskirų lapų. Vokietijos pegagogų įsitikinimu, tai žingsnis, ugdantis kritinį mąstymą, skatinantis savarankiškai nagrinėti ir vertinti programas.

Televizijos poveikis vaiko sveikatai

Televizija užverčia vaikus didžiuliu informacijos srautu, todėl neatsitiktinai medikai tiek daug dėmesio skiria regos sutrikimams, aiškinasi jų priežastis. Pedagogės G. Davidavičienės atliktų tyrimų duomenimis, per dieną 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val., 46.6 % – 3 val., 18.9 % – daugiau negu 1 val., 7.4 % ne daugiau kaip 1 val. Ir tik 2.1 % visai nežiūri. Dėl tos priežasties moksleiviai turėtų žinoti, kad nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Televizijos laidas rekomenduojama žiūrėti iš ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo ne ilgiau kaip 1 val. per dieną ir ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę. Medikų
teigimu, ypač didelę žalą vaikų emocinei raidai daro prievartos scenos. Jos griauna dar nesutvirtėjusią vaiko nervų sistemą. Anot psichologo A. Valantino, televizijos žiūrėjimas yra pasyvus poilsis, kuris neturi trukti ilgai. Pedagogė Z. Tidikienė teigia, kad kino filmai ir televizijos programos yra ne pramoga ir ne poilsis, o papildomas krūvis nervų sistemai, regos analizatoriams. JAV Harvardo universitete atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikų, dažnai žiūrinčių televizorių, loginis mąstymas būna prasčiau išlavintas, vaizduotė skurdesnė palyginti su nežiūrinčių.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 846 žodžiai iš 1584 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.