Pvm ir jo administravimas
5 (100%) 1 vote

Pvm ir jo administravimas

1121314151

Turinys

Įžanga…………………………………………………………………3

1. PVM objektas……………………………………………………..4

2. Apmokestinamoji vertė……………………………………………9

3. Apmokestinimo momentas……………………………………….11

4. PVM tarifai ir lengvatos………………………………………….13

5. PVM mokėtojai……………………………………………………15

6. Pridėtinės vertės mokesčio administravimas…………………….17

(i) Mokesčio apskaičiavimas……………………………………………….17

(ii) Sankcijos už pažeidimus ir išieškojimas……………………………..18

Išvados……………………………………………………………….20

Literatūra…………………………………………………………….22

ĮŽANGA

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir siekiant suvienodinti apmokestinimo PVM principus su nuostatomis, taikomomis ES, buvo priimtas naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (Nr. IX-751/2002 03 05/Įsigaliojo nuo 2002 07 01/Valstybės žinios_2002 Nr.35-1271 – toliau PVM įstatymas), naujai apibrėžęs PVM objektą, įdiegęs iki tol Lietuvoje netaikytas specialias schemas naudotoms prekėms, mokesčio grąžinimą užsienio asmenims ir kt.

Naujasis PVM įstatymas buvo parengtas ir priimtas atsižvelgiant į Lietuvos respublikos įsipareigojimą suderinti netiesioginius mokesčius, įskaitant ir PVM, reglamentuojančius teisės aktus su Europos sąjungos direktyvų šioje srityje reikalavimais. Pažymėtina, kad ES teisės aktai itin griežtai ir išsamiai reglamentuoja apmokestinimo PVM klausimus, nes dalis pajamų, gautų iš PVM, pervedama į ES biudžetą. Todėl siekiant, kad šalių narių įnašai į bendrą biudžetą būtų adekvatūs, ES mastu buvo suvienodinta (kiek tai įmanoma) PVM bazė.

Remiantis naujuoju PVM įstatymu šiame darbe bus išnagrinėti pagrindiniai Pridėtinės vertės mokesčio bei jo administravimo aspektai, palygintos kai kurios ankstesnio ir aktualaus įstatymų nuostatos.

1. PVM OBJEKTAS

PVM objektas pagal naująjį PVM įstatymą yra:

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Siekiant, kad prekių tiekimas ir paslaugų teikimas taptų PVM objektu, turi būti tenkinamos visos šios trys sąlygos:

1. Prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, o atlygiu laikoma visa tai kas pinigais ar bet kuria kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ar trečiosios šalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekės tiekimu taip pat laikomas prekės ar paslaugos suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Tačiau tokiu suvartojimu nelaikomas tas faktas, kai prekės perduodamos ar sunaudojamos kaip nedidelės vertės dovanos (reklamai, reprezentacijai, labdarai, paramai). (2002 06 12 Nr. 861 Dėl LR PVM įst. Įgyvendinimo Valstybės žinios_2002 Nr.60-2429)

2. Prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje.

Tiekimai, įvykę ne šalies teritorijoje, nėra PVM objektas. Šalies teritorija PVM įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius

Prekių, esančių muitinės sandėliuose, terminaluose, uoste ir t.t. Lietuvoje, tiekimas – PVM objektas. Kitas klausimas, koks tarifas turi būti taikomas, ar “0” ar “18” proc.

Labai svarbus šalies teritorijos pripažinimas dėl paslaugų atlikimo. Bendra taisyklė – paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje , jeigu paslaugų teikėjo buveinė yra šalies teritorijoje. Tačiau yra numatyta ir išimčių (PVM įst 13 str. 2 – 8 d.). Trumpai detalizuojant:

· Nekilnojamas turtas. Paslaugos, susijusios su nekilnojamu turtu, laikomos suteiktos ten, kur yra (arba bus) turtas. Tai taikoma – nuomai, statybos ir papildomoms paslaugoms (projektavimo), turto vertinimo, nekilnojamo turto agentūrų veiklai. Vadinasi, jei turtas yra Lietuvoje, tai jau yra PVM objektas, nepriklausomai nuo to ar teikėjas – Lietuvos ar užsienio asmuo. Ir atvirkščiai – jei turtas yra už Lietuvos ribų, tai su juo susijusios paslaugos bet kuriuo atveju nebus PVM objektas;

· Fizinio atlikimo kriterijus. Paslaugos bus suteiktos ten, kur fiziškai yra atliktos, nepriklausomai, kam yra jos atliekamos:

a) švietimas, kultūra, pramogos;

b) papildomos transporto paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, krovinių tvarkymas ir t.t.);

c) kilnojamojo turto remontas ir vertinimas;

· Kliento buveinės vieta. Paslaugos bus suteiktos ten, kur įsikūręs klientas.

a) Įvairios konsultavimo paslaugos;

b) Turtinių teisių perleidimas;

c) Reklama, rinkos tyrimai;

d) Finansinių institucijų paslaugos;

e) Telekomunikacijos, programinės įrangos tiekimas

· Daikto naudojimo kriterijus. Paslauga bus suteikta ten, kur naudojamasi daiktu. Šis kriterijus taikomas kilnojamam turtui. Taigi jei daiktas bus išvežtas už Lietuvos ribų ir ten bus, pavyzdžiui, išnuomotas – tai nebus PVM objektas.

· Vežimo paslaugos. Paslaugos yra suteiktos ten, kur
yra vežimo maršrutas. Jeigu maršrutas yra tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, PVM objektas yra tik tiek kiek Lietuvoje suteikta paslaugų, t.y. kiek maršruto yra Lietuvoje.

3. Prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą. Pažymėtina, kad ekonomine veikla nelaikoma darbo veikla, valstybės ir savivaldybių veikla, banko indėlio, sąskaitos ar kortelės laikymas, atsitiktiniai sandoriai (t.y. sandoriai, nesudarantys pagrindo laikyti juos turinčiais ar turėsiančiais nuolatinumo požymių).

Kalbant apie valstybės ir savivaldybių veiklą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad PVM objektu nėra tik valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitų viešųjų juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti juos įpareigoja teisės aktai (pvz., Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžios įmonės teisės aktais yra įpareigotos vykdyti importo valstybinę veterinarinę priežiūrą – tokiu atveju šios paslaugos nebūtų PVM objektu). Tačiau, jeigu valstybės ir savivaldybių veikla konkuruoja su kitų asmenų tiekiamomis prekėmis ir paslaugomis, ši veikla pagal PVM įstatymą jau nebūtų laikoma valstybės ir savivaldybių veikla ir prekių (paslaugų) tiekimas būtų PVM objektas.

Prekių importas, kai dėl importuojamų prekių atsiranda skola muitinei. Lyginant su senuoju PVM įstatymu, šis apibrėžimas daug tiksliau nusako PVM objektą. Anksčiau objektas buvo apibrėžtas kaip sukurta pridėtinė vertė, kas keldavo nemažai diskusijų ir įvairių interpretacijos galimybių.

Taigi Pridėtinės vertės mokesčio objektas – prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Todėl svarbu išsiaiškinti ką gi šios sąvokos reiškia.

Naujojo PVM įstatymo 4 straipsnyje paaiškinta kas yra laikoma prekių tiekimu. Tai yra prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.

Prekių tiekimu šiame Įstatyme taip pat laikomas prekių perdavimas pagal sutartį, kuri numato atlyginimo už perduodamas prekes atidėjimą arba atlyginimą dalimis, jeigu pagal sandorio sąlygas ne vėliau, negu bus sumokėta visa sutartyje numatyta kaina, nuosavybės teisė į prekes tikrai pereis asmeniui, kuriam prekės perduotos, arba trečiajai šaliai. Prekių perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas nuosavybės teisė į prekes sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą gali (bet neprivalo) pereiti, šiame Įstatyme laikomas paslaugų teikimu (nuoma).

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos) nustatymas ar perdavimas šiame Įstatyme taip pat laikomas prekės (to nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, dėl kurio jos nustatytos) tiekimu. Prekės (nekilnojamojo pagal prigimtį daikto) tiekimu šiame Įstatyme laikomas ir pajaus ar vertybinio popieriaus perleidimas tuo atveju, kai perleidžiamas pajus ar vertybinis popierius suteikia jo turėtojui teisę disponuoti nekilnojamuoju pagal prigimtį daiktu (ar jo dalimi) kaip jo savininkui.

Kaip buvo minėta anksčiau PVM objektu yra ne tik prekių tiekimas, bet ir paslaugų teikimas.

”Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį Įstatymą nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma:

1) programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas;

2) nuoma;

3) nematerialiojo turto ir turtinių teisių perdavimas, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus;

4) statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui);

5) įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, taip pat įsipareigojimas toleruoti veiksmus arba padėtį.” (PVM įstatymo 7 str.)

Svarbu pažymėti, kad prekių tiekimu ir paslaugų teikimu taip pat laikomi ir tie atvejai, kai prekės yra suvartojamos ir paslaugos suteikiamos privatiems poreikiams tenkinti, o taipogi ir ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas.

“Laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu PVM mokėtojo disponuojama prekė, kurios (o jeigu prekė pasigaminta, – jai pasigaminti sunaudotų kitų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą:

1) perduodama neatlygintinai, o asmuo, kuriam prekė perduota, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ta preke kaip jos savininkas, arba

2) sunaudojama bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šį Įstatymą negalėtų atskaityti.” (PVM įst. 5 str.)

Taigi kai prekės, kurių pirkimo PVM įtrauktas į PVM atskaitą, perduodamos neatlygintinai arba sunaudojamos, bet šis sunaudojimas neuždirba PVM apmokestinamųjų pajamų, tai yra traktuojama, kaip prekių suvartojimas privatiems poreikiams.

Šios nuostatos netaikomos, jeigu prekės yra suvartojamos reklamai, labdarai, reprezentacinėms išlaidoms, tyrimams. Labdara ir parama, reklama, reprezentacinės išlaidos suprantamos kaip nedidelės vertės dovanos. Pagal paruoštą Finansų ministerijos tvarką
nedidelėmis bus laikomos dovanos, kurių vertė neviršija 1 pagrindinio neapmokestinamo minimumo. Dovanos, viršijančios 1 PNM bus laikomos suvartotos privatiems poreikiams, todėl reikės priskaityti pardavimo PVM.

Žvelgiant iš mokesčio mokėtojų pusės pagrindinė naujovė ta, kad tikslinama yra ne PVM atskaita, bet didinamas pardavimo PVM.

Pagal 6 PVM įstatymo straipsnį prekių tiekimu laikomas ir ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimas. Kaip apibrėžta PVM įstatymo sąvokose (PVM įst 2 str.) ilgalaikis turtas – tai daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie naudojami apmokestinamojo asmens (išskyrus fizinius asmenis) ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius metus ir kurių įsigijimo kaina yra ne mažesnė už apmokestinamojo asmens nustatytąją (pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes). Šio turto įsigijimo kaina į sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tokiu atveju, jeigu ilgalaikiam materialiajam turtui pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą. (Valstybinės Mokesčių Inspekcijos įsakymas “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5-6., 20-27, 101-105 straipsnių komentaro (paaiškinimo)”, 2002-11-28)

Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu šiame PVM įstatyme laikoma įsigytų ir (arba) importuotų žaliavų bei medžiagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų, atliekamų PVM mokėtojo jėgomis, ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikio materialiojo turto vienetas. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas, savo jėgomis pasigaminęs ilgalaikį materialųjį turtą arba įsigijęs ilgalaikį turtą rangos būdu, nuo šio turto apmokestinamosios vertės – ilgalaikio turto pasigaminimo savikainos turi apskaičiuoti 18 proc. PVM, pradėjus šį turtą naudoti.

“Paslaugų teikimu už atlygį šiame Įstatyme laikomas ir paslaugų teikimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kaip jis apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje.

2. Laikoma, kad buvo suteikta paslauga PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai:

1) kitam asmeniui neatlygintinai suteikiama teisė laikinai pasinaudoti PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektu. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu suteikto naudotis nuosavybės teisės objekto (o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą, arba

2) PVM mokėtojo nuosavybės teisės objektas, kuris šiame Įstatyme nelaikomas preke, perduodamas arba sunaudojamas šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu šio nuosavybės teisės objekto (o jeigu jis pasigamintas, – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo arba importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą.” (PVM įst. 8 str.)

Įmonių privačių poreikių teikimas paslaugoms yra analogiškas prekėms, t.y. jei PVM mokesčio mokėtojas teikia paslaugas neatlygintinai, tai jis turi priskaityti ir pardavimo PVM, nes neatlygintinai reiškia, kad PVM atskaita padaryta, bet nėra pardavimo PVM. Į paslaugų sampratą įeina ir nematerialus turtas, kuris neatlygintinai yra perduodamas naudotis tretiems asmenims (pvz., kompiuterinė programa).

Pažymėtina, kad visos 5 ir 8 str. nuostatos dėl prekių suvartojimo bei paslaugų suteikimo privatiems mokėtojo poreikiams tenkinti yra taikomos ir fiziniams asmenims PVM mokėtojams, tačiau tik tai jų ilgalaikio materialiojo turto daliai kurią jie priskyrė savo ekonominei veiklai.

2. APMOKESTINAMOJI VERTĖ

Pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas nuo patiektų prekių ir suteiktų paslaugų vertės. Šią vertę sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti pardavėjas (t.y. prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas) arba jo vardu trečiasis asmuo. Tais atvejais, kai atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamąja verte yra laikomas atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.

Šis apibrėžimas neapima atvejų, kai prekės yra suvartojamos arba paslaugos yra suteikiamos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Akivaizdu, jog čia atlygis nėra gaunamas, tačiau pagal naująjį įstatymą tai vis vien laikoma PVM objektu ir todėl tokių prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę įstatymas nustato kaip perduoto ar sunaudoto nuosavybės teisės objekto įsigijimo vertę, t.y. pirkimo kaina (išskyrus patį PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus patį PVM). Jeigu perduotas ar sunaudotas nuosavybės teisės objektas buvo PVM mokėtojo ilgalaikis turtas, apmokestinamoji vertė lygi nenudėvėtai (neamortizuotai) to turto vertės daliai apmokestinimo momentu.

Apmokestinamoji vertė kitam asmeniui neatlygintinai suteikiant teisę laikinai pasinaudoti PVM mokėtojo nuosavybe yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos suteikus nuosavybės teisės objektą naudotis. Jeigu suteiktas naudotis nuosavybės teisės objektas, kuris yra PVM mokėtojo ilgalaikis turtas, PVM mokėtojo patirtoms išlaidoms, be kita ko,
priskiriama to turto nusidėvėjimo suma, kuri būtų apskaičiuota per tą laikotarpį, kurį turtas buvo suteiktas taip naudotis.

Į apmokestinamąją vertę įeina: mokesčiai (išskyrus patį PVM), papildomos išlaidos, subsidijos (kainai sumažinti). Į apmokestinamąją vertę neįeina:nuolaidos, išlaidų kompensacijos, netesybos, pakuotė (kai yra sutarimas dėl jos grąžinimo).

Lizingo, pardavimo išsimokėtinai ir kitais atvejais, kai skaičiuojamos palūkanos laikoma, kad sudaryti du sandoriai, todėl ir apmokestinamosios vertės yra dvi. Pirma, prekių tiekimas (vertė-prekių vertė, kuri apmokestinama bendra tvarka), o antra-paskolos teikimas (vertė-palūkanos, gali būti apmokestinamos arba ne, jeigu klientas yra privatus asmuo ar ne PVM mokėtojas).

Kai fizinis asmuo PVM mokėtojas perduoda daiktą kitam asmeniui nuosavybėn, o šis daiktas buvo to fizinio asmens ilgalaikis materialusis turtas, kurio dalį jis buvo priskyręs savo ekonominei veiklai vykdyti, apmokestinamoji vertė yra atlygio (išskyrus patį PVM) dalis, atitinkanti šio turto dalį, priskirtą ekonominei veiklai vykdyti.

”Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės papildomai pridedant šias sumas (jeigu jos nėra įtrauktos į šių prekių muitinę vertę):

1) už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne Lietuvos Respublikoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat Lietuvos Respublikoje už šias prekes nustatytus importo muitus ir mokesčius (išskyrus patį PVM);

2) prekių vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertę, taip pat sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Taikant šias nuostatas, pirmąja paskirties vieta Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikoma vežimo dokumentuose nurodyta prekių pristatymo vieta arba, jeigu prekių pristatymo vieta nenurodyta, pirmoji jų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vieta;

3) šios dalies 2 punkte nurodytų paslaugų, susijusių su prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.” (PVM įst. 15 str. 13d.)

Baigiant aptarti apmokestinamąją vertę reikia pridurti, jog naujasis PVM įstatymas įtvirtina galimybę mokesčio administratoriui pačiam ją apskaičiuoti. Tai jis gali daryti, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta (t.y. jeigu ji, įvertinus visas sandorio sąlygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos)

3. APMOKESTINIMO MOMENTAS

Apmokestinimo momentu vadinamas momentas, kada privaloma apskaičiuoti (ne sumokėti) mokestį. PVM yra mokestis, kurio taikymas labiau nei bet kurio kito mokesčio paremtas PVM sąskaitomis faktūromis (ar jas atstojančiais kitais apskaitos dokumentais). Todėl nekeista, kad prievolė apskaičiuoti PVM pirmiausia siejama su PVM sąskaitos faktūros ar kito ją atstojančio apskaitos dokumento išrašymu pirkėjui (klientui) už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas.

Išrašant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminančią PVM sąskaitą faktūrą, jeigu prekės ar paslaugos nėra atleistos nuo PVM, privalu apskaičiuoti PVM taikant nustatytą mokesčio tarifą ir dokumente nurodyti apskaičiuotą PVM sumą.

Tačiau PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nereiškia, jog prievolė skaičiuoti PVM neatsiranda. Įstatymo 14 str. 2 d. nurodyta: kai PVM sąskaita faktūra neišrašyta, PVM apskaičiuoti privalu, jeigu susidarė kurios nors iš šių aplinkybių (atsižvelgiant į tai, kas atsitiko anksčiau):

– gautas atlyginimas už prekes ar paslaugas;

– prekės perduodamos ar paslaugos suteikiamos.

Pirmasis kriterijus dažniausiai apims tuos atvejus, kurie pagal seną įstatymą apibrėžiami kaip prievolė apskaičiuoti PVM pinigų sumokėjimo į kasą metu. Iš esmės tai labiausiai susiję su mažmenine prekyba, t. y. tais prekių tiekimo ar paslaugų teikimo atvejais, kai pirkėjas (klientas) yra galutinis vartotojas (privatus asmuo), o atsiskaitymas įforminamas kasos aparato kvitu.

Jeigu prekės faktiškai yra patiekiamos ar paslaugos suteikiamos, tačiau per nustatytą laikotarpį nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat nėra gautas apmokėjimas, prekių perdavimo ar paslaugos suteikimo visiškai pakanka, kad atsirastų prievolė apskaičiuoti PVM, t. y. formalus PVM sąskaitos faktūros ar apmokėjimo nebuvimas neatleis nuo pareigos skaičiuoti ir deklaruoti mokestį tą mokestinį laikotarpį, kada įvyko apmokestinamas įvykis (prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoris).

PVM apmokestinamos ir užsienio asmenų tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, jeigu pagal įstatymo nuostatas tai yra PVM objektas (t. y. minėtos operacijos vyksta mūsų šalies teritorijoje). Tais atvejais, kai užsienio asmuo nebus įsiregistravęs Lietuvoje PVM mokėtoju, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM teks pirkėjui (klientui). Jeigu užsienio asmuo bus įsiregistravęs PVM
skaičiuoti jis privalės bendra anksčiau nurodyta tvarka.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2987 žodžiai iš 5835 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.