Pvm naujasis modelis
5 (100%) 1 vote

Pvm naujasis modelis

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………….

………………………………………………………………3

1. PVM užsienio šalyse

……………………………………………………………..

……………………………..4

2. PVm atsiradimas Lietuvoje

……………………………………………………………..

…………………….7

3. Naujasis PVM modelis Lietuvai tapus ES nare

………………………………………………………10

1. Pagrindinės sąvokos

…………………………………………………………..

…………………………11

3.2 .Prekių teikimas, įsigijimas iš kitos Valstybės narės ir teikimo

vieta ……………………13

3.3. Prekių teikimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita –

faktūra ………..16

3.4. PVM tarifai

……………………………………………………………..

………………………………….18

4. Kompensacinio PVM tarifo taikymas

……………………………………………………………..

…….21

5. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam

teikiamas

prekes ar teikiamas paslaugas

……………………………………………………………..

……………….23

6. PVm neapmokestinamos pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla

……………………….24

7. PVM kontrolė

……………………………………………………………..

……………………………………..24

8. PVM skirtas lizingui

……………………………………………………………..

……………………………26

9. Transporto įmonių teikiamų paslaugų apmokestinimas PVM

………………………………….27

Išvados

………………………………………………………………….

…………………………………………………….29

Naudota literatūra

………………………………………………………………….

……………………………………..30

ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs

mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis.

Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM

yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nepaisant to, ar

jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug

dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus

ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio

mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM

greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50

valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma

atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas

praktikoje ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. Kyla

klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia

gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus.

Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, juo nesudėtinga apmokestinti

paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo,

lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas

Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas

ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių

patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo

praktikoje trūkumų. “Negalima užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja

popierizmo. O ypač daug jo reikia smulkiam verslui. Juk PVM objektas yra jo

pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios

klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie

prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” .

1. PVM UŽSIENIO ŠALYSE

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje Vakarų

Europos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais ir

galiausiai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse.

Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžio

mėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos Ekonominės

Bendrijos šalys privalėjo
įvesti PVM kaip pagrindinį ne tiesioginį mokestį.

Šios direktyvos dar sparčiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taiko

apie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo

kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos

Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai

užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai

atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio

monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikų

mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms

surinkti daug pajamų į biudžetą, esant ne dideliems tarifams ir per daug

nemenkinant veiklos skatinimo.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios

gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV

neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis

didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės

išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų

didinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta

piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra

sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes

didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nepaisant

to, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra

nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi

skiriasi. Toliau pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie

pateikti 1 lentelėje. (3)

1 lentelė

PVM tarifai Europos šalyse

|Šalis |Standartin|Sumažintas PVM, |Padidintas PVM, |

| |is PVM, |proc. |proc. |

| |proc. | | |

|Airija |21 |10 ir 12,5 |  |

|Nyderlandai|17,5 |6 |  |

|Portugalija|17 |5 ir 12 |  |

|Prancūzija |20,6 |5,5 ir 2,1 |  |

|Vokietija |15 |7 |  |

|Ispanija |16 |4 ir 7 |  |

|Suomija |22 | |  |

|D. |17,5 | |  |

|Britanija | | | |

|Belgija |21 |6 ir 12 |25 |

[pic]

1 pav. PVM tarifai Europos šalyse

Kaip matyti iš pirmos lentelės, beveik visose šalyse PVM

tarifai skiriasi. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas

įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių

sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas

Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas.

Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai

kurių privalumų:

PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų

neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.

PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant

kelioms nepriklausomoms įmonėms.

PVM užtikrina ne dviprasmišką pasienio mokesčių taikymą –

tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas ne

diskriminacinis importo apmokestinimas.

PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių

mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios

įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas.

PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis bus

lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis

mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra

pardavimų mokestis ir tai reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį

mokestį. (8)

2. PVM ATSIRADIMAS LIETUVOJE

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais,

atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių

įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų

klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš ne tiesioginių

mokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais

metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta

ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.

1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams,

sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai.

Tais metais buvo pradėta
kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis

mokestis buvo įvestas galutinai.

PVM formavimosi pagrindas Lietuvoje buvo bendrasis akcizas,

kuris, savo ruožtu, atsirado apyvartos mokestį pakeitus į bendrąjį akcizą.

Bendras pridėtinis mokestis (bendrasis akcizas) paplitęs

daugelio šalių finansų praktikoje, jį ne sudėtinga apskaičiuoti,

kontroliuoti įmonės mokėjimus. Šį mokestį finansininkai mėgsta ir todėl,

kad jis yra gana patikimas valstybės iždo formavimo įrankis.

Lietuvoje bendrasis akcizas buvo įvestas 1991 m. gruodžio 10 d.

Bendrojo akcizo esmė: visi ūkine – komercine veikla besiverčiantys

ekonominiai subjektai moka tam tikrą mokestį pagal papildomą vertę, sukurtą

kiekvienoje prekės judėjimo iki vartotojo grandyje. Galutinis šio mokesčio

mokėtojas yra vartotojas.

Bendrąjį akcizą mokėjo visos įmonės, kurių veiklą reglamentavo

Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, taip pat įstaigos ir organizacijos,

gavusios pajamų iš ūkinės – komercinės veiklos.

Nustatant šį mokestį, pasaulinėje praktikoje paprastai taikomi

keli tarifai:

• nulinis;

• lengvatinis;

• maksimalus;

• minimalus;

Šio mokesčio pirminis tarifas visoms prekėms Lietuvoje buvo

maksimalus ir siekė 25%. Tik kai kurioms prekėms buvo suteikta laikina

valstybės subsidija. (8)

Iš esmės toks tarifo dydis buvo ekonomiškai nepagrįstas. Daugumoje

Europos šalių, kur buvo naudojamas analogiškas mokestis, taikomi tarifai

svyravo nuo 10 iki 20 procentų.

Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, 1991 m. gruodžio 10 d. buvo įvestas

kitas bendrojo akcizo tarifas, siekiantis 15% prekės (paslaugos) kainos.

Visos prekybos įmonės, įsigijusios prekes už konvertuojamą valiutą iš

užsienio valstybių, neimančių pridėtinio (pardavimo ar apyvartos) mokesčio

už išvežamas prekes, konvertuojama valiuta mokėjo į biudžetą lengvatinį

bendrąjį akcizą, kurio tarifas siekė 10% įvežtų į Lietuvą prekių vertės.

Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar neturėjo aiškios strategijos

mokesčių politikos atžvilgiu. Žengti dar vieną žingsnį mokesčių sistemos

tobulinimo srityje paskatino tokios priežastys:

1. Valstybės biudžetas susidūrė su mokesčių surinkimo

problemomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos

memorandume buvo numatyta įvesti PVM. Buvo planuota, kad tada įplaukos į

valstybės iždą padidės ir 1995 m. sieks 970 mln. Lt.

2. Lietuva paskelbė apie ketinimus tapti Europos Sąjungos nare.

Vienas iš reikalavimų įstoti į Sąjungą yra iš anksto įvesti PVM. Šalys,

kurios priėmė PVM įstatymą, linkusios manyti, kad norint turėti geresnę

ekonomiką, pirmenybė turėtų būti teikiama vartojimo mokesčiams, o ne

didesniems pajamų mokesčiams.

3. Užsienio šalių patyrimas parodė, kad būtent vartojimo mokesčiai

skatina ekonomikos tobulėjimą. Vartojimo mokesčius lengviau surinkti ir

sunku jų išvengti. Todėl Europos Sąjungos PHARE programos atstovai teigė,

kad PVM įvedimas palengvins Lietuvos prekybą su kitomis Europos šalimis.

PVM įvedimo sąlygos buvo tokios: PVM turėjo pakeisti bendrąjį

akcizo mokestį. Buvo prekių, kurioms akcizas nebuvo taikomas, o PVM joms

nustatytas. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimu, plataus vartojimo

prekių ir paslaugų kainų indeksas per metus nuo PVM įvedimo turėjo padidėti

2 – 3%. Europos Sąjungos PHARE programos atstovų, konsultavusių Lietuvos

finansų ministeriją, kai buvo rengiamas įstatymas dėl PVM įvedimo,

įsitikinimu, PVM neturėjo paveikti vartotojo, nes pagrindiniams maisto

produktams mokestis iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo taikomas, o Vyriausybė

stengėsi kompensuoti PVM poveikį žmonėms, atsidūrusiems žemiau skurdo

ribos.

Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. gruodžio 22 d.priėmė Pridėtinės

vertės mokesčio įstatymą Nr. I-345.

PVM dalis tarp visų mokesčių 1994 m. šiek tiek sumažėjo, o nuo 1995 m.

nuolat didėjo. Taip atsitiko dėl sugriežtintos įmonių atsiskaitymų

kontrolės (įvesti privalomi kasos aparatai). Pardavimų kainos (PVM bazė)

šiuo laikotarpiu augo greičiau negu pelnas ar atlyginimai (pagrindinės

kitų mokesčių bazės dalys), buvo atsisakyta PVM lengvatų.

Nagrinėjant kitų šalių finansų sistemas pastebėta, kad pridėtinės vertės

mokestis yra išvystytos ekonomikos rodiklis. Jis negali būti taikomas ten,

kur nėra kainų pusiausvyros. Kai šis mokestis įvedamas esant tam tikrai

prekių pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai, tai jokiu būdu nereiškia, kad

visų prekių kainos kils, nes įvyks tam tikros gamybos kaštų, pelno normos

ir paklausos “persibalansavimas”. Tuo tarpu Lietuvoje šio mokesčio įvedimas

sukėlė automatišką prekių ir paslaugų kainos padidėjimą.

Neigiamas PVM poveikis pasireiškė per kainas. Prekių, kurių paklausa labai

elastinga, apmokestinimo našta tenka tik jų gamintojams, nes kainos keisti

jie negali. Sumažėja tokių prekių (ar paslaugų)
gamybos patrauklumas,

mažėja gamyba. Tuo tarpu pirmos būtinybės prekių apmokestinimo našta tenka

vartotojams (jie negali sumažinti vartojimo). Taip Lietuvoje atsitiko su

maisto pramone, nes jai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Maisto

pramonės gamyba tapo nepagrįstai pelninga, čia pateko investicijos (nors

galbūt kitoje srityje jos būtų buvusios pelningiau investuotos).

PVM įvedimą Lietuvoje galime vertinti ir teigiamai. Apmokestinus

šiuo mokesčiu prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinaoji bazė ir kasmet

į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių.

3. NAUJASIS PVM MODELIS LIETUVAI

TAPUS ES NARE

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis Rytų ir

Vidurio Europos valstybėmis tapo Europos Sąjungos nare. Pridėtinės vertės

mokestis (toliau – PVM) yra vienas iš griežtai ir gana detaliai Europos

Sąjungos mokesčių teisės aktais reglamentuotų mokesčių. Tapus Europos

Sąjungos nare Lietuvai įsigaliojo Šeštoji direktyva – pagrindinis Europos

Sąjungos mokesčių teisės dokumentas, reglamentuojantis iš esmės visus PVM

mokėjimo klausimus, išskyrus kai kuriuos specifinius dalykus, tokius kaip

PVM grąžinimas užsieniečiams ir kt. Direktyva nėra tiesiogiai taikomas,

tačiau privalomas visoms Europos Sąjungos narėms teisės aktas, o tai, kaip

joje įtvirtintos nuostatos bus perkeltos į Lietuvos Respublikos teisės

aktus, priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimtų

sprendimų – PVM įstatymo pakeitimų bei poįstatyminių teisės aktų.

Galiojantis Lietuvos Respublikos PVM įstatymas neatitinka visų

Europos Sąjungos teisės reikalavimų PVM srityje, todėl 2003 m. lapkričio 17

d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1418 (įsig. 2003 11 20,

žr. Žin., 2003, Nr. 108-4839) buvo pritarta PVM įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymo projektui (toliau – projektas, tekstas šiuo metu

skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje, adresu

www.lrs.lt). Jo tikslas – suderinti PVM įstatymą su galiojančiomis Europos

Sąjungos teisės nuostatomis, šis projektas pateiktas svarstyti Lietuvos

Respublikos Seimui. Dokumentas ilgas, kadangi keičiama ar pildoma didelė

PVM įstatymo nuostatų dalis. Įstatymo pakeitimai neturės didesnės įtakos

tik tiems ūkio subjektams, kurie veikia tik Lietuvoje ir neturi sutarčių su

Europos Sąjungos valstybėse – narėse registruotais PVM mokėtojais. (2)

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas buvo keičiamas ir

papildytas nuostatomis, kuriomis šis įstatymas buvo suderintas su Europos

Sąjungos teisės aktais. Pakeistas įstatymas įsigaliojo nuo Lietuvos

įstojimo į Europos Sąjungą dienos – t.y. nuo 2004 m. gegužės mėn. 1 d.

Įstatymas naujai apibrėžia prekės, PVM mokėtojo, PVM sąskaitos

faktūros sąvokas.

3.1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Apmokestinamasis asmuo – Lietuvos Respublikos arba užsienio

apmokestinamasis asmuo.

Lengvatinis PVM tarifas – šiame Įstatyme nustatytas PVM

tarifas, mažesnis už standartinį, išskyrus 0 procentų PVM tarifą.

Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties

pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių

energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2260 žodžiai iš 7505 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.