Pvm taikymas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Pvm taikymas Lietuvoje

“PVM TAIKYMAS LIETUVOJE”

PVM ir jo reikšmė.

Pridėtinės vertės mokestis PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir atskiroms prekių ar paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis irk t.).

Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas ir daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu. Tai kodėl gi PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti, ypač kai yra vienas tarifas (nors taip mano ir ne visi mokesčių ekspertai). Besivystančiai šaliai žalinga apmokestinti ne tik verslininkystės pajamas, bet ir taupomas lėšas, tai belieka tiesiogiai apmokestinti vartojimą, ir čia geriausias būdas yra PVM. Daugelis mokesčių specialistų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis paprastai padeda surinkti daug pajamų, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skatinimo. PVM yra lengviau surinkti, nes jis įvedamas gamybos pradžioje, kur jį galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti, o paskui jis pats save kontroliuoja, t.y. nereikia tikrinti, ar kiekvieną kartą perkant šis mokestis priskaičiuojamas, nes jis jau atsispindi pirkinio kainoje. PVM įvedamas kiekvienoje gamybos bei prekybos pakopoje ir gyvuoja, kol pasiekia vartotoją.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įgyvendinimas yra sudėtingas procesas. Nėra paprasta valdyti didžiulius mikestinių pinigų srautus ir jų mokėtojus. Tai pajutoma ir Lietuvoje. PVM įvedimui nebuvo pasiruošę gamintojai ir prekybininkai, apskaičiuojantys ir pervedantys mokestį į biudžetą, taip pat ir mokesčių mokėtojai. Verslininkai prekėms ir paslaugoms pirkti turėjo išleisti žymiai daugiau grynųjų pinigų, o pradedantys veiklą asmenys ar kurių meinė apyvarta maža, negalėjo daryti PVM atskaitos. Šį mokestį grąžinti iš biudžeto yra keblu, ir dažnai tai susiję su juridinių ar fizinių asmenų veiklos apskaitos patikrinimu. Įvedus PVM , nebuvo sumažinti ar panaikinti kiti mokesčiai, todėl žymiai išaugo prekių kainos, o jų nekompensavo nei didinami atlyginimai, nei kitos lengvatos. Sunkiausia mokesčio našta teko vartotojams, nes pirmojo būtinumo prekes jie perka ir už aukštesnę kainą. Nors PVM įstatymas, galiojęs iki 2002m. liepos 1 d., ir buvo laikomas vienu geriausiai parengtų mkesčius reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje , Tačiau taikydami jį praktiškai, ūkio subjektų buhalteriai ir finansininkai susiduria su daugybe neaiškumų. Daug kartų keistos įstatymo straipsnių nuostatos, trikdo verslininkus, priimant savo veiklos organizacinius sprendimus ir sukelia nestabilumą visuomenėje, kurios kiekvienas žmogus yra PVM mokėtojas. Tyrimai rodo, kad PVM įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai aktai nepakankamai profesionaliai parengti ir įgyvendinami. Tačiau apskritai PVM įvedimą galima vertinti teigiamai. PVM apmokestinus prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinamoji bazė, ir kasmet į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių. Taigi PVM Lietuvoje tapo vienu svarbiausių biudžetinių įplaukų šaltiniu, jį galima vadinti efektyviu mokesčiu, nes admininstravimo ir kontrolės kaštai, palyginti su kitų mokesčių, yra mažesni. Nuo 1995m. įvedus kasos aparatus ir sugriežtėjus kontrolei, nuslėpti pardavimus daug sunkiau. Šiuo mokesčiu neapmokestinamos eksportuojamos prekės netrukdo konkuruoti lietuviškoms su užsienio prekėms ir skatina eksportą. PVM yra tiesiogiai neutralus įmonių veiklai, nes jį moka galutinis vartotojas. Įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, suinteresuotos pirkti įmonių – PVM mokėtojų – veiklos produktą, nes tada pirkimo PVM gali traukti į atskaitą.Svarbu ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje Šiuo mokesčiu neapmokestinamos investicijos į pagrindinį kapitalą.

Lietuvoje nagrinėjamasis vartojimo mokestis 1991 m. gruodžio 10d. įvestas vietos apyvartos mokesčio ir pavadintas bendrojo akcizo mokesčiu (dabartinis PVM), taip pat įvestas individualus akcizo mokestis (dabar vadinamas akcizu). PVM iki 2002m. liepos 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 m. gruodžio 22 d. Nr. 1-345 ir daugybė vėlesnių jo pakeitimų bei papildymų, taip pat Finansų ministerijos parengta “PVM apskaičiavimo ir mokėjimo instrukcija” ir kiti poįstatyminiai aktai.

Kas moka PVM Lietuvoje?

Bendrąja prasme, PVM moka apmokestinamasis asmuo, kuris gali būti Lietuvos Respublikos ar užsienio asmuo. PVM mokėtojas – apmokestinamasis samuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas kaip PVM mokėtojas., kuris vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Į šią veiklą įskaitoma gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, žemės ūkio veikla, žuvininkystė, kasyba, profesinė veikla, naudojimasis turtu ir turtinių teisių turėjimas. Svarbu žinoti, kad ekonomine veikla nelaikoma:

• Darbo veikla;

• Valstybės ir savivaldybių veikla (apibrėžta įstatymo 2-ojo str. 30 dalyje);

• Akcijų (dalių, pajų) ir kitų vertybinių
popierių turėjimas, net jei iš to gaunama pajamų;

• Banko indėlio ir sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas, net jei iš to gaunama pajamų;

• Atsitiktiniai sandoriai – tarpusavyje nesusiję sandoriai, neturintys nuolatinumo požymių.

Apmokestinamaisiais asmenimis gali būti atsiskleidę ir neatsiskleidę tarpininkai, dalyvaujantys prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriuose. Pagal PVM įstatymą, prekė yra bet koks daiktas, taip pat elektros energija, dujos ir kitų rūšių energija. PVM mokėtoju gali būti registruojamas tik apmokestinamasis asmuo, kurio bendra pajamų suma iš ekonominės veiklos per metus viršijo 100 000 lt. Viršijus minėtą sumą, privalu teritorinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju ir nuo to mėnesio skaičiuoti PVM. PVM įstatyme atlygis apima visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta (gautina) kaip atlyginimas už prekes ar teikiamas paslaugas iš pirkėjų (kliantų) ir trečiosios šalies. Atlygiu nelaikomas gaunamas nario mokestis ar paaukotos lėšos pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklai, sisijusiai su visų narių interesų atstovavimu ir visiems nariams tenkančia nauda.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 956 žodžiai iš 1816 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.