Pvm taikymas
5 (100%) 1 vote

Pvm taikymas

TURINYS

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS…………………………………………………………………………….2

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………….4

1. PVM IR JO VAIDMUO…………………………………………………………………………………………………6

1.1. PVM teorinis lygmuo……………………………………………………………………………………….6

1.2. Užsienio šalių praktika……………………………………………………………………………………..9

1.3. PVM ypatumai Lietuvoje………………………………………………………………………………..13

1.3.1. PVM taikymo praktikoje problemos……………………………………………………17

1.3.2. PVM privalumai……………………………………………………………………………….20

2. PVM MOKESČIO TYRIMAS………………………………………………………………………………………22

2.1. Praktinis PVM apskaičiavimas…………………………………………………………………………22

2.2. PVM deklaracijos pildymas……………………………………………………………………………..24

2.3. Sąskaitos-faktūros reikšmė………………………………………………………………………………26

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………30

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………………….32

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………….33

ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis. Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nesvarbu, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50 valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas praktikoje ir daugelyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. (Pajuodienė, G.M., 1993, p.29). Kyla klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę: nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo praktikoje trūkumų. “Nevalia užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo. O ypač daug jo reikalauja smulkus verslas. Juk PVM objektas yra jo pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” (Buškevičiūtė, E., 2003, p.74).

Taigi nors ir labai populiarus ir plačiai paplitęs, PVM turi nemažai neigiamų bruožų, kuriuos pamėginsime išdėstyti šiame referate.

Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti PVM ypatumus bei išanalizuoti jo taikymo praktikoje problemas.

Darbo objektas – pridėtinės vertės mokestis.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

· Trumpai apžvelgti PVM taikymą užsienio šalyse;

· Aprašyti PVM vaidmenį Lietuvoje, išskiriant pagrindines jo taikymo praktikoje problemas;

· Pateikti PVM apskaičiavimo pavyzdžius;

· Pateikti šio darbo išvadas.

Tyrimo metodai:

· Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariamas PVM;

· Susidaryti darbo planą, išskiriant svarbiausias dalis;

· Laikantis plano, parašyti teorinę dalį apie PVM pagal temos aktualumą;

· Pateikti sukurtos įmonės aprašymą bei atlikti PVM paskaičiavimus ir užpildyti PVM deklaraciją;

· Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas.

Norėdami išsiaiškinti PVM taikymo problemas, kaip metodinę medžiagą naudojome teorinę literatūrą apie PVM bei publicistinius straipsnius, kuriuose pateikiamos šio mokesčio mokėtojų nuomonės apie PVM.

Ruošiant MTP praktinį darbą, buvo remtasi 8 šaltiniais: 4 knygomis, 4 straipsniais ir 3 internetiniais puslapiais. Darbe yra 2 paveikslai, 3 lentelės ir 6 priedai.

1. PVM IR JO VAIDMUO

PVM (VAT) yra Pridėtinės Vertės Mokestis (Value Added Tax). Visose ES šalyse ir daugelyje ne ES šalių PVM, mokestis valstybei, yra automatiškai
priskaičiuojamas už beveik visas prekes ir paslaugas. Šis mokestis sudaro nuo 5 iki 25% visos sąskaitos sumos. PVM yra pridedamas ir pažymimas sąskaitoje. PVM yra žymimas skirtingai, priklausomai nuo valstybės: ITA, GST, MWST, TVA ir MOMS.

1.1 PVM teorinis lygmuo

Pridėtinės vertės įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu.

Pridėtinės vertės mokestis – vienas iš prekių ir paslaugų mokesčių; tai netiesioginis mokestis, kurio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese šalyje sukurta ir realizuota pridėtoji vertė ir importuojamos prekės. Pridėtosios vertės mokesčio objektas turi tenkinti visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo teikia prekes ir (arba) paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo.

Importo PVM objektas yra prekių importas, kai dėl importuojamų prekių pagal Muitinės kodeksą atsiranda importo skola muitinei. Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė nustatoma ta pačia tvarka, kaip ir muitui skaičiuoti, įskaitant į ją muitą ir akcizus ( 1 pav.).

Šaltinis: Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema, 2003, p. 89.

1 pav. Importuojamų prekių apmokestinamosios vertės nustatymas

PVM mokėtojai yra ūkio subjektai (įmonės, įstaigos, organizacijos) bei gyventojai, užsiimantys prekių (turto) pardavimu ar paslaugų teikimu, tačiau tikrasis PVM mokėtojas – mokesčio naštos nešėjas dėl mokesčio ėmimo mechanizme numatytos mokesčio perkėlimo sistemos yra galutinis prekių ir paslaugų vartotojas (išskyrus tam tikrus atvejus, kai priklausomai nuo prekės ar paslaugos paklausos šį mokestį iš tikrųjų sumoka pats gamintojas). Paprastai tie juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių pajamos už parduotas prekes bei suteiktas paslaugas neviršija įstatyme numatyto minimumo (siekiant sumažinti mokesčio rinkimo kaštus), PVM mokėtojais neregistruojami, tad ir šio mokesčio nemoka. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje minimali realizacinių pajamų suma yra 10000 litų per metus. Asmenys, kurių realizacinės pajamos sudaro nuo 1000 iki 100000 litų per metus, turi teisę registruotis mokesčio mokėtojais, jeigu to pageidauja. Mokestinė prievolė atsiranda išrašius sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą (t. y. nelaukiant apmokėjimo už prekes ar paslaugas), o importuojant prekes – pateikus krovinio deklaraciją.

Laisvosiose ekonominėse zonose zonų įmonės PVM neskaičiuoja ir į biudžetą nemoka.

Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas (pardavėjas), arba jo vardu trečiasis asmuo. Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais (1 priedas).

Už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas, taip pat importuojamas prekes PVM apskaičiuojamas taikant toms prekėms arba paslaugoms įstatyme nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas atsiradimo momentu arba importo skolos muitinei atsiradimo momentu.

Prekių kategorijai priskiriami daiktai, maisto prekės, numizmatinės paskirties pinigai, nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), visų rūšių energija – dujos, elektros ir šiluminė energija, vanduo.

Paslaugų kategorijai priskiriama teikiamos paslaugos (tarp jų – kanalizacijos ir kitos butų ūkio paslaugos) ir kita apmokama veikla (išskyrus atliekamą pagal darbo sutartį su darbdaviu), visų rūšių darbai.

PVM tarifas nustatomas procentais nuo parduotų ar importuojamų prekių ir teikiamų paslaugų apmokestinamosios vertės. Apmokestinamąją prekių ir paslaugų vertę sudaro:

1. Prekių gamybos ir paslaugų teikimo kaina;

2. Pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos;

3. Įmokos už įrengimų surinkimą;

4. Įmokos už tarpininkavimą, komisų, aukcionų mokesčiai;

5. Įvairios į sąskaitas – faktūras neįrašytos nuolaidos ir priedai;

6. Prekių pirkimo ar pardavimo kreditan išlaidos;

7. Įvairūs su produkcijos realizavimu susiję mokesčiai (muitai, akcizai), išskyrus PVM;

8. Aptarnavimo išlaidos arba kitos į prekių gamybos ar paslaugų teikimo kainą neįskaitytos sumos, kurias pirkėjai sumoka prekių pardavėjui.

PVM apskaičiuoti gali būti taikoma keletas metodų, tačiau daugumoje šalių (taip pat ir Lietuvos Respublikoje) taikomas netiesioginis atimties metodas, pagal kurį nereikia nustatyti pačios pridėtosios vertės (šis metodas taikomas naudojant sąskaitas-faktūras). Apskaičiuojant į biudžetą reikiamą mokėti PVM sumą, iš pardavimo PVM (t. y. PVM, paimto už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas) atimamas pirkimo PVM (t. y. PVM, sumokėtas
už tiekėjų pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas, įskaitant sumokėtą už importuotas materialines vertybes). Tačiau pirkimo PVM atimama tik ta dalis, kuri susijusi su apmokestinamų PVM prekių gamyba bei pardavimu ir su apmokestinamų PVM paslaugų teikimu (ši dalis vadinama PVM atskaitoma suma). Mokesčio suma nepriklauso nuo to, kiek iki pardavimo galutiniam vartotojui prekė praėjo terpinių etapų, nors PVM būdingas daugiakopiškumas – prekė (paslauga) apmokestinama kiekvieno pirkimo pardavimo sandorio metu, taip pat ir importuojant prekes.

1.2. Užsienio šalių praktika

PVM užsienio šalyse paplito jau septintame dešimtmetyje Vakarų Europoje. Jį išrado prancūzas M.Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. Prancūzijoje PVM galutinai įsigaliojo 1968 m. Jis pradėjo sparčiai plisti kitose šalyse. Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija (1963 m.). Prie šio mokesčio plitimo prisidėjo ir Europos Ekonominės bendrijos 1967 m. balandžio mėn. priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias EEB šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį netiesioginį mokestį. Šiuo metu PVM taiko apie 50 šalių, iš jų visos Europos Sąjungos šalys (ES). 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). Daugelis užsienio teoretikų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms surinkti daug pajamų į biudžetą, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skatinimo. PVM įvedamas kiekvienoje gamybos bei prekybos pakopoje ir gyvuoja, kol pasiekia vartotoją, t. y. mokestis perkeliamas galutiniam vartotojui, kuris, pirkdamas prekes ar paslaugas, šį mokestį sumoka ir tampa tikruoju PVM mokėtoju.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų didinimo, nes priešingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nesvarbu, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi skiriasi. Pateiksime kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie atsispindi 1 lentelėje.

1 lentelė

PVM dydžiai užsienyje, procentais ( 1995 m. )

Šalis Standartinis Sumažintas Padidintas

JaponijaPrancūzijaVokietijaIspanijaSuomijaD. BritanijaBelgija 320.615162217.521 -5.5 ir 2177 ir 49 ir 12-12 ir 6 ——25

Šaltinis: sudaryta autoriaus.

Kaip matyti iš pirmos lentelės, visose šalyse PVM tarifai skiriasi ir nėra nė vieno sutampančio pagrindinio tarifo. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą. Taigi trumpai apibūdinsiu šį mokestį lentelėje išvardintose šalyse.

Japonijoje šis mokestis sudaro gan nedidelę dalį bendros mokesčių sumos – 19 proc. Beje, ir tarifas jo yra labai mažas – tik 3 proc. Pažvelgus į pirmą lentelę matyti, kad tai pats mažiausias tarifas. Tačiau jį ketinama didinti. Šiuo mokesčiu apmokestinama prekių ir paslaugų vertė pagal kontrakto ir rinkos kainas, taip pat importo operacijos.

Nemažai PVM tarifų yra nustatyta Prancūzijos mokesčių sistemoje. Pagrindinis tarifas sudaro 20.6 proc. Nuo pridėtinės vertės. Be jo yra taikomi lengvatiniai 5.5 ir 2.1 proc. tarifai. Lengvatiniais tarifais dažniausiai apmokestinamos maisto prekės, žemės ūkio produkcija, knygos, medikamentai. Nuo PVM visiškai atleidžiamas medicininis aptarnavimas, švietimo veikla, visų rūšių draudimas. Eksportas taipogi neapmokestinamas PVM. Šioje šalyje mokestis sudaro apie 45 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų.

Vokietijoje PVM sudaro 28 proc. valstybinio biudžeto pajamų. Taikomas bazinis tarifas yra 15 proc., o lengvatinis – 7 proc. pastarasis mokamas už maisto prekes, visuomeninį transportą, informacijos priemones bei meno dirbinius. PVM nemoka žemės ir miškų ūkio įmonės, neapmokestinamos eksportuojamos prekės.

Ispanijoje taikomas pagrindinis tarifas sudaro 16 proc. Lengvatinis 7 proc. tarifas yra taikomas keleivių transportui, viešbučių paslaugoms, kelių valymui, kinams, teatrams ir pan. Pirmo būtinumo prekėms (duonai, miltams, vaisiams, daržovėms, medikamentams) yra taikomas tik 4 proc. tarifas. PVM nemokamas už eksportuojamas prekes.

Standartinis PVM tarifas Suomijoje yra 22 proc. prekių ir paslaugų pardavimo kainos. Taikomi ir mažesni tarifai prekėms ir paslaugoms, turinčioms svarbią socialinę reikšmę. Eksporto prekės PVM, kaip ir jau išvardintose
šalyse, neapmokestinamos.

Anglijoje PVM valstybės biudžete sudaro apie 17 proc. Standartinis mokesčių tarifas 17.5 proc. PVM neapmokestinama maisto produktai, knygos, vaistai, importo ir eksporto prekės, gyventojų naudojamas kuras ir energija. Taip pat vanduo ir kanalizacija, gyvenamųjų namų statyba, transporto paslaugos, vaikų drabužiai, draudimas, pašto ir finansinės paslaugos. Kaip matome, šioje šalyje imamas PVM nėra didelis ir daugeliui prekių ir paslaugų jis nėra taikomas. Todėl ir jo dalis biudžete nėra didelė.

Belgijoje standartinis PVM tarifas prekėms ir paslaugoms yra 21 proc. Sumažintas tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybai – 12 proc., o pirmo būtinumo prekėms (kai kurioms maisto prekėms, kietajam kurui, vaistams, keleivių pervežimui ir kt.) – 6 proc. padidintas mokesčio tarifas – 25 proc. – nustatytas brangakmeniams, vaizdo aparatūrai, televizoriams, automobiliams ir kitoms prabangos prekėms. PVM neapmokestinama bankinės, draudimo ir kitos finansinės paslaugos, švietimo ir medicinos bei valstybinės mokestinės paslaugos.

Taigi iš aukščiau išvardintų šalių didžiausią PVM mokestį moka Suomija (22 proc.), be to, šioje šalyje gan nemaži yra ir lengvatiniai tarifai. Žemiausias šio mokesčio tarifas taikomas Japonijoje, kuri beje, vienintelė iš minėtų valstybių, nėra EEB narė. Todėl ir PVM tarifas smarkiai skiriasi nuo bendrijoje nustatytų normų. Nuo 1993 m. sausio 1 dienos EEB šalyse funkcionuoja konkreti PVM sistema. Ji apėmė tokius punktus:

1. Nustatytas PVM minimumas 15 proc.

2. Galimi pasirinkti du sumažinti mokesčio dydžiai, ne mažesni kaip 5 proc.

3. Apmokestinimo sistema vietoje liko veikti, bet be pasienio kontrolės.

Kalbant apie lengvatinių tarifų taikymą galima teigti, jog PVM išimtys taikomos žemės ūkio produktams ir visų pirma maistui, farmacijos ir medicinos produktams beveik visose šalyse. Gan retai yra taikomas padidintas PVM tarifas. Iš 1 lentelėje pateikto valstybių sąrašo tokį tarifą taiko tik Belgija.

Mūsų nuomone, lengvatinių tarifų taikymas turėtų būti įvestas ir Lietuvoje. Tada ne tokios aukštos būtų pirmojo būtinumo prekių kainos ir taip palengvėtų šio mokesčio našta jo mokėtojams. Lengvatinių tarifų taikymas ypatingai palengvintų tų mokėtojų naštą, kurių pajamos yra labai mažos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2483 žodžiai iš 8266 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.