Pvm
5 (100%) 1 vote

Pvm

PVM TAIKYMAS LIETUVOJE

Kursinis darbas

KAUNAS 1998

TURINYS

ĮVADAS …………………………………………………………………………………3

1. PVM IR JO VAIDMUO ………………………………………………………………5

1.1. Užsienio šalių praktika ………………………………………………………………..5

1.2. PVM ypatumai Lietuvoje ………………………………………………………………..8

1.2.1. PVM taikymo praktikoje problemos ………………………………………………….12

1.2.2. PVM privalumai ……………………………………………………………….14

2. PRAKTINIS PVM APSKAIČIAVIMAS ……………………………………………15

3. PVM DEKLARACIJA IR ETIKOS SĄŽININGUMO SCENARIJUS ………………17

3.1. PVM deklaracijos pildymas …………………………………………………………..18

3.2. Etikos sąžiningumo scenarijus ………………………………………………………….19

IŠVADOS ……………………………………………………………………………………20

PASIŪLYMAI ……………………………………………………………………………….21

LITERATŪRA……………………………………………………………………………..22

PRIEDAI …………………………………………………………………………………..23

ĮVADAS

Daugelyje pasaulio šalių mokesčių sistemas sudaro įvairūs mokesčiai, tačiau labiausiai paplitęs yra pridėtinės vertės mokestis. Valstybėje, kurioje yra įvestas šis mokestis, jį moka kiekvienas. Juk PVM yra vartojimo mokestis, jį sumoka galutinis vartotojas, nesvarbu, ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo. Šiam mokesčiui yra skiriama daug dėmesio, įvairių šalių ekspertai mėgina išsiaiškinti PVM taikymo privalumus ir trūkumus.

PVM išrado prancūzas M. Lore. 1954 metais jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. PVM greitai paplito įvairiose pasaulio šalyse ir dabar jį taiko apie 50 valstybių, kurios visos yra Europos Sąjungos šalys. “Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas praktikoje ir daugekyje šalių taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu”. (Pajuodienė, 1993, p. 29). Kyla klausimas: kodėl PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PVM tam ir yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti. Kaip mano Europos Sąjungos PHARE programos atstovas Lietuvoje Antonis Varmingtonas, vartojimo mokesčiai, kuriems priskiriamas ir PVM, skatina šalies ekonomikos augimą, ką įrodė daugelio šalių patyrimas.

Tačiau be šių visų privalumų, PVM turi ir tam tikrų pritaikymo praktikoje trūkumų. “Nevalia užmiršti PVM kontrolės kaštų, nes pagausėja popierizmo. O ypač daug jo reikalauja smulkus verslas. Juk PVM objektas yra jo pridėtoji vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, tiekėjas, privačios klinikos savininkas ir pan. prideda prie įsigytų žaliavų, medžiagų, prie prekių ar paslaugų vertės, kad sukurtų naują gaminį ar paslaugą” (E. Buškevičiūtė,1998,p.69).

Taigi nors ir labai populiarus ir plačiai paplitęs, PVM turi nemažai neigiamų bruožų, kuriuos pamėginsiu išdėstyti savo kursiniame darbe.

Pagrindinis šio darbo tikslas – aprašyti PVM ypatumus Lietuvoje bei paanalizuoti jo taikymo praktikoje problemas.

Darbo objektas – pridėtinės vertės mokestis.

Pagrindiniai darbo uždaviniai:

• Trumpai peržvelgti PVM taikymą užsienio šalyse;

• Aprašyti PVM vaidmenį Lietuvoje, išskiriant pagrindines jo taikymo praktikoje problemas;

• Pateikti PVM paskaičiavimo pavyzdžius;

• Aprašyti ir išanalizuoti etikos sąžiningumo scenarijų;

• Padaryti šio darbo išvadas bei pateikti pasiūlymus dėl PVM tobulinimo.

Kursinio darbo atlikimo pagrindiniai etapai būtų šie:

1. Surinkti medžiagą (literatūrą, straipsnius), kurioje būtų aptariamas PVM;

2. Susidaryti darbo planą, iškiriant svarbiausias dalis;

3. Laikantis plano, parašyti teorinę dalį apie PVM pagal temos aktualumą;

4. Pateikti sukurtos įmonės aprašymą bei atlikti PVM paskaičiavimus ir užpildyti PVM deklaraciją;

5. Sukurti etinę situaciją, susijusią su mokesčių mokėjimu ir ją išanalizuoti;

6. Išskirti pagrindines mintis ir jomis remiantis, suformuluoti išvadas bei pateikti pasiūlymus.

Kad išsiaiškinti PVM taikymo problemas, kaip metodinę medžiagą naudojau teorinę literatūrą apie PVM bei publicistinius straipsnius, kuriuose pateikiamos šio mokesčio mokėtojų nuomonės apie PVM.

1. PVM IR JO VAIDMUO

1.1. UŽSIENIO ŠALIŲ PRAKTIKA

PVM užsienio šalyse paplito aju septintame dešimtmetyje Vakarų Europos šalyse. Pirmiausia jis buvo įvestas Prancūzijoje 1954 metais ir galutinai įsigaliojo 1968 m. Pamažu PVM pradėjo plisti kitose šalyse. Antrąja šalimi, kurioje įsigaliojo PVM, tapo Vokietija. 1967 m. balandžio mėn. buvo priimtos I ir III direktyvos, pagal kurias Europos
Ekonomimės Bendrijos šalys privalėjo įvesti PVM kaip pagrindinį netiesioginį mokestį. Šios direktyvos dar labiau paskatino PVM plitimą. Šiuo metu PVM taiko apie 50 šalių. 1987 m. buvo nustatyti ES narių vienodi apmokestinimo kriterijai, o 1992 m. buvo panaikintas PVM rinkimas pereinant Europos Sąjungos šalių sienas.

PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai užsienio šalyse gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir mokesčiai atskiroms prekių ir paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis ir kt.). daugelis užsienio teoretikų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis padeda šalių vyriausybėms surinkti daug pajamų į biudžetą, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant veiklos skaitinimo.

Be šių privalumų, PVM turi ir tam tikrų neigiamų savybių, kurios gali sukelti nepageidaujamas pasėkmes. Viena iš priežasčių, dėl kurios JAV neįvedė šio mokesčio, buvo ta, kad PVM skatina vyriausybę siekti vis didesnių pajamų į biudžetą, o tuo pačiu gali padidėti ir vyriausybės išlaidos. Taigi reikėtų vengti smarkaus šio mokesčio augimo bei tarifų didinimo, nes preišingu atveju bus didinama vartojimo mokesčių našta piliečiams bei gali didėti valstybinės išlaidos.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įvedimas į praktiką yra sudėtingas procesas. Sunkiausia mokesčio našta tenka vartotojams, nes didinant šio mokesčio tarifus, auga prekių bei paslaugų kainos, nesvarbu, ar tai pirmo būtinumo prekės ar ne. Tiesa, skirtingose šalyse yra nustatyti skirtingi PVM tarifai ir atskiroms prekių rūšims jie irgi skiriasi. Pateiksiu kai kurių šalių PVM mokėjimo ypatumus, kurie atsispindi 1 lentelėje.

1 lentelė

PVM dydžiai užsienyje, procentais, 1995 metais

Šalis Standartinis Sumažintas Padidintas

Japonija

Prancūzija

Vokietija

Ispanija

Suomija

D. Britanija

Belgija 3

20.6

15

16

22

17.5

21 –

5.5 ir 21

7

7 ir 4

9 ir 12

12 ir 6

25

Kaip matyti iš pirmos lentelės, visose šalyse PVM tarifai skiriasi ir nėra nė vieno sutampančio pagrindinio tarifo. Tai rodo, kad šis mokestis skirtingose šalyse mokamas įvairiai ir sudaro skirtingą bendrųjų biudžeto pajamų procentą. Taigi trumpai apibūdinsiu šį mokestį lentelėje išvardintose šalyse.

Japonijoje šis mokestis sudaro gan nedidelę dalį bendros mokesčių sumos – 19 proc. Beje, ir tarifas jo yra labai mažas – tik 3 proc. Pažvelgus į pirmą lentelę matyti, kad tai pats mažiausias tarifas. Tačiau jį ketinama didinti. Šiuo mokesčiu apmokestinama prekių ir palsaugų vertė pagal kontrakto ir rinkos kainas, taip pat importo operacijos.

Nemažai PVM tarifų yra nustatyta Prancūzijos mokesčių sistemoje. Pagrindinis tarifas sudaro 20.6 proc. Nuo pridėtinės vertės. Be jo yra taikomi lendvatiniai 5.5 ir 2.1 pros. tarifai. Lengvatiniais tarifais dažniausiai apmokestinamos maisto prekės, žemės ūkio produkcija, knygos, medikamentai. Nuo PVM visiškai atleidžiamas medicininis aptarnavimas, švietimo veikla, visų rūšių draudiams. Eksportas taipogi neapmokestinamas PVM. Šioje šalyje mokestis sudaro apie 45 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų.

Vokietijoje PVM sudaro 28 proc. valstybinio biudžeto pajamų. Taikomas bazinis tarifas yra 15 proc., o lengvatinis – 7 proc. pastarasis mokamas už maisto prekes, visuomeninį transportą, informacijos priemones bei meno dirbinius. PVM nemoka žemės ir miškų ūkio įmonės, neapmokestinamos eksportuojamos prekės.

Ispanijoje taikomas pagrindinis tarifas sudaro 16 proc. Lengvatinis 7 proc. tarifas yra taikomas keleivių transportui, viešbučių paslaugoms, kelių valymui, kinams, teatrams ir pan. Pirmo būtinumo prekėms (duonai, miltams, vaisiams, daržovėms, medikamentams) yra taikomas tik 4 proc. tarifas. PVM nemokamas už eksportuojamas prekes.

Standartinis PVM tarifas Suomijoje yra 22 proc. prekių ir paslaugų pardavimo kainos. Taikomi ir mažesni tarifai prekėms ir paslaugoms, turinčioms svarbią socialinę reikšmę. Eksporto prekės PVM, kaip ir jau išvardintose šalyse, neapmokestinamos.

Anglijoje PVM valstybės biudžete sudaro apie 17 proc. Standartinis mokesčių tarifas 17.5 proc. PVM neapmokestinama maisto produktai, knygos, vaistai, importo ir eksporto prekės, gyventojų naudojamas kuras ir energija. Taip pat vanduo ir kanalizacija, gyvenamųjų namų statyba, transporto paslaugos, vaikų drabužiai, draudimas, pašto ir finansinės paslaugos. Kaip matome, šioje šalyje imamas PVM nėra didelis ir daugeliui prekių ir paslaugų jis nėra taikomas. Todėl ir jo dalis biudžete nėra didelė.

Belgijoje standartinis PVM tarifas prekėms ir paslaugoms yra 21 proc. Sumažintas tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybai – 12 proc., o pirmo būtinumo prekėms (kai kurioms maisto prekėms, kietajam kurui, vaistams, keleivių pervežimui ir kt.) – 6 proc. padidintas mokesčio tarifas – 25 proc. – nustatytas brangakmeniams, vaizdo aparatūrai, televizoriams, automobiliams ir kitoms prabangos prekėms. PVM neapmokestinama bankinės, draudimo ir kitos finansinės paslaugos, švietimo ir medicinos bei valstybinės mokestinės paslaugos.

Taigi iš aukščiau išvardintų šalių didžiausią PVM mokestį moka Suomija (22 proc.), be to, šioje šalyje gan nemaži yra ir lengvatiniai tarifai. Žemiausias šio mokesčio tarifas taikomas
beje, vienintelė iš minėtų valstybių, nėra EEB narė. Todėl ir PVM tarifas smarkiai skiriasi nuo bendrijoje nustatytų normų. Nuo 1993 m. sausio 1 dienos EEB šalyse funkcionuoja konkreti PVM sistema. Ji apėmė tokius punktus:

1. nustatytas PVM minimumas 15 proc.

2. galimi pasirinkti du sumažinti mokesčio dydžiai, ne mažesni kaip 5 proc.

3. apmokestinimo sistema vietoje liko veikti, bet be pasienio kontrolės.

Kalbant apie lengvatinių tarifų taikymą galima teigti, jog PVM išimtys taikomos žemės ūkio produktams ir visų pirma maistui, farmacijos ir medicinos produktams beveik visose šalyse. Gan retai yra taikomas padidintas PVM tarifas. Iš 1 lentelėje pateikto valstybių sąrašo tokį tarifą taiko tik Belgija.

Mano manymu, lengvatinių tarifų taikymas turėtų būti įvestas ir Lietuvoje. Tada ne tokios aukštos būtų pirmojo būtinumo prekių kainos ir taip palengvėtų šio mokesčio našta jo mokėtojams. Lengvatinių tarifų taikymas ypatingai palengvintų tų mokėtojų naštą, kurių pajamos yra labai mažos.

Šiuo metu Europos Sąjungoje siekiama harmonizuoti mokesčių sistemas visose šalyse, kurios yra ES narės. PVM harmonizavimo problemas Europos Sąjungoje sprendžia Europos Tarybos paskirtas Neumarko komitetas. Šiam mokesčiui bendrija skiria daug dėmesio, nes EB požiūriu jis turi kai kurių privalumų:

• PVM užtikrina taupymo, investavimo ir darbo sprendimų neutralumą, ypač jeigu mokesčių bazė plati ir yra vienodi mokesčiai.

• PVM yra neutralus, esant vertikaliai integruotoms įmonėms ar gaminant kelioms nepriklausomoms įmonėms.

• PVM užtikrina nedviprasmišką pasienio mokesčių taikymą – tiksliai grąžinami mokesčiai eksportui ir tiksliai apibrėžiamas nediskriminacinis importo apmokestinimas.

• PVM turi įtraukti gausius mokesčių institucijų ir mokesčių mokėtojų administravimo kaštus. Nuo mokesčių atleidžiamos tik smulkios įmonės, nes mokesčių surinkimo kaštai gali viršyti pajamas. (V. Pukelienė, 1998, p.173).

PVM sukaupiamas, kai galutinis produktas parduodamas ir jis bus lygus visų tarpinėse operacijose uždedamų mokesčių sumai. Nors mokestis mokamas visose gamybos stadijose, tačiau tai nėra kaštų elementas. PVM yra pardavimų mokestis ir ati reiškia, kad galutinis vartotojas sumoka šį mokestį.

Kaip matome, PVM yraa gana populiarus užsienio šalyse ir padeda joms surinkti nemažas pajamas į valstybinį biudžetą. Iš pateiktų šio mokesčio ypatumų keliose šalyse matyti, kad egzistuoja keletas PVM tarifų ir tai yra patogi šio mokesčio taikymo forma.

Toliau bus nagrinėjami PVM ypatumai Lietuvoje.

1.2. PVM YPATUMAI LIETUVOJE

Lietuvoje nauja mokesčių sistema pradėjo formuotis 1918 metais, atgavus nepriklausomybę. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų klausimais. Tačiau tuo metu PVM dar nebuvo įvestas. Iš netiesioginių mokesčių mokami buvo tik akcizai ir muitai. Vėliau, t.y. sovietiniais metais, nepriklausomos tarpukario Lietuvos mokesčių sistema buvo sugriauta ir pradėta taikyti centralizuota apmokestinimo tvarka.

1990 metais Lietuvoje pradėjus formuotis rinkos santykiams, sovietinė tvarka buvo panaikinta ir kuriami nauji mokestiniai santykiai. Tais metais buvo pradėta kalbėti apie PVM įvedimą ir jau 1992 m. šis mokestis buvo įvestas galutinai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1903 žodžiai iš 6321 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.