Racionalumas ir sprendimų priėmimas
5 (100%) 1 vote

Racionalumas ir sprendimų priėmimas

112131

ĮVADAS

Sprendimų priėmimas – bet kurios organizacijos valdymo sudėtinė dalis. Dar daugiau – tai vienas esminių, kaip specifinės personalo kategorijos, veiklos elementų. Vadovo sugebėjimas priimti valdymo sprendimus žymia dalimi nulemia sėkmingą organizacijos funkcionavimą ir vystymą.

Darbas organizacijose kas dieną reikalauja priimti sprendimus. Kai kurie jų turi būti priimti individualiai, kai kurie kolektyve. Individualius sprendimus dažniausia turi priimti tie žmonės, kuriuos tai daryti įpareigoja oficialios pareigos organizacijoje, tam tikra padėtis hierarchijoje.

Smarkiai besikeičiančiame pasaulyje mažai kas lieka nepakitę ilgesnį laiką. Tad ir valdymo specialistų darbe dažnai tenka susidurti su neapibrėžtumu, kai neaišku, kaip ir kada pasikeis esama situacija, kokios bus šiandienos sprendimo pasekmės rytoj ar kitais metais. Tačiau net ir tokiomis akivaizdžiai nepalankiomis sąlygomis reikia priiminėti įvairaus reikšmingumo sprendimus.

Kuriant naują įmonę ar ruošiantis gaminti naujus, rinkos poreikius atitinkančius gaminius, pirmiausia reikia išmokti šį procesą valdyti.

Suvokdami savo atsakomybę prieš kolegas ir visą organizaciją, sprendimus priimantys asmenys stengiasi, kad neapibrėžtumas kuo mažiau įtakotų jų sprendimų efektyvumą, ir kad sprendimai kuo geriau atitiktų organizacijos tikslus.

Darbo tikslas – išsaiškinti kokią svarbą užima sprendimų priėmimas.

Darbo uždaviniai:

 apžvelgti sprendimų priėmimo prigimtį ir reikšmę

 apžvelgti iš ko susideda pagrindinis racionalus sprendimų priėmimo procesas

 apžvelgti kokie yra sprendimų tipai

 apžvelgti sprendimus ir jų vietą valdymo procese

 apžvelgti kokie yra sprendimų priėmimo procesų etapai

1. Sprendimų priėmimo prigimtis ir reikšmė

Sprendimus mes priimame ne sistemingai nors valdytojų sprendimai taip pat ne sistemingi. Atsakomybė už svarbų organizacijų sprendimų priėmimą sunki našta ypač aštriai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvotai, tam reikia žinių. Atskirai paėmus sprendimo priėmimo procese vadovas vaidina keturis vaidmenis:

1) entraprenerio;

2) specialisto, kuris reguliuoja įvairius sutrikimus darbe;

3) išteklių skirstytojo;

4) kompromiso specialisto.

1.1 Kiekvienai valdymo funkcijai taip pat būdingi tam tikri tipiniai sprendimai:

1) planavimo stadijos procese;

2) veiklos organizavimas;

3) motyvavimas;

4) kontrolė;

Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas.priimant sprendimus labai svarbūs kitų sprendėjų sprendimai. Sprendimo priėmimas susieja organizacijos dabartį su ateitimi.

1.2 Pagrindinis racionalus sprendimo priėmimo procesas susideda :

1. situacijos ištyrimas;

2. alternatyvų formavimas;

3. alternatyvų įvertinimas ir parinkimas geriausios iš tinkamų;

4. įgyvendinimas ir kontrolė (alternatyvų).

1. Planavimas valdymo procese:

1. Planavimo sąvoka.

2. Organizacijos tikslai.

3. Planavimo tipai.

4. Organizacijos strategijos sąvoka.

Planavimas nėra vien tik planų sudarymo procesas, jo sąvoka platesnė. Tai būdai kurių pagalba vadovybė sutelkia visų organizacijos narių pastangas organizacijos tikslų įgyvendinimui.

Susideda iš dviejų stadijų:

1) organizacijos tikslų nustatymo;

2) priemonių tiems tikslams įgyvendinti parinkimo.

2. Organizacijos tikslai svarbūs dėl šių priežasčių:

1) suteikia veiklai kryptingumą;

2) padeda sutelkti pastangas;

3) yra orientyras organizacijos planams ir sprendimams;

4) padeda įvertinti pažangą.

Tikslai bus planavimo dalis, jeigu jie teisingai: suformuluoti, apie juos suformuoti visi žemesni vadovai ir darbuotojai. Ir skatinamas jų įvykdymas, informuojant apie vykdymo eigą.

Organizacijos valdomos pagal du planų tipus: strateginius ir operatyvinius. Abu planų tipai susiję su esminiais santykiais, kurių pagalba siekiama tikslų.

Strateginiai – apima santykius tarp žmonių, ne tik organizacijoje, bet ir su žmonėmis kitose organizacijose.

Operatyvūs – susiję su žmonių santykiais organizacijos viduje.

Strateginiai planai atspindi supančios aplinkos pokyčius ir padeda susitaikyti prie jos. Jie numato kaip veikti atsakant į kitų veiksmus.

Strateginiai planai dar skiriasi nuo operatyvinių laiko horizontu ir detalumo lygiu.

“Strategija” kilęs iš graikų kalbos “stratege” reiškiančio mokslą ir meną būti generolu .

Šiuolaikinės organizacijos susiduria su dviem pagrindinėm problemom: greiti pokyčiai tarp organizacijos ir aplinkos; greitas šiuolaikinės organizacijos augimas ir jų tapimas sudėtingesnėm. Sprendžiant šias problemas pradeda formuotis strateginės planavimas, o vėliau strateginis – valdymo požiūris.

Galvojant apie ilgalaikius tikslus ir tai kaip tie tikslai bus įgyvendinti; pirma reikia išsiugdyti sugebėjimą adaptuotis prie greitai kintančių išorės sąlygų. Galima sakyti kad strategija – tai bandymas įtraukti į ją supančią aplinką.

Strateginį valdymą sudaro du etapai:

1) strategijos įgyvendinimas – tai tikslų nustatymas ir strategijos formulavimas.

2) Strategijos įgyvendinimas, t.y. remiantis planavimu priimami veiksmai įgyvendinant tą strategiją arba tikslų siekimo būdai.

Strategijos susiję su

administravimu ir kontrole.

Išskiriami trys strategijos lygiai:

1. korporacijos lygis

2. verslo vienetas – vienos paslaugos lygis.

3. Funkcinio lygio strategija.

1. Suformuoja aukščiausio lygio vadovai, daugiau nei vieno verslo vienetų interesams ir veiklai prižiūrėti. Svarbiausias šio lygio klausimas: kokie verslo tikslai ir ateities planai, kaip paskirstyti išteklius šiems tikslams pasiekti.

2. Dar vadinama verslo linijos strategija susijusi su atskiro verslo interesu ir veiklos valdymo klausimu: kaip verslas konkuruos rinkoje, kokius klientus teks aptarnauti, kaip paskirstyti išteklius.

3. Iš jų atsiranda operatyviniai planai.

2. Sprendimų priėmimas

1) sprendinių priėmimo prigimtis ir reikšmė

2) problemų ir galimybių nustatymas

3) sprendinių tipai ir jų priėmimo būdai

Kompetencija priimant sprendimus daugiau negu kas nors kita, pvz. Mokėjimas kontaktuoti skiria gerą menedžerį nuo blogo.

Sprendimų priėmimo procese vadovas vaidina kelis vaidmenis:

1. specialisto, kuris reguliuoja įvairius sutrikimus darbe;

2. išteklių skirstytojo;

3. kompromiso skirstytojo;

Kiekvienai valdymo f-jai taip pat būdingi tam tikri tipiniai sprendimai.

Planavimo stadijos procese:

1. sprendimo dėl biznio misijos, dėl svarbiausių uždavinių;

2. dėl tikslų aplinkos veiksnių pokyčių ir įtakos organizacijai;

3. dėl tikslų pasiekimo strategijos ir taktikos;

Veiklos organizavimas:

1. kaip struktūrizuoti organizacijos darbą ( kokie blokai, skyriai ir pan.);

2. kokius sprendimo priėmimus patikėti tam tikro lygio vadovams;

3. ar verta keisti organizaciją dėl aplinkos.

Motyvavimas :

1. ko labiausiai reikia pavaldiniams;

2. kokiu mastu jų poreikiai patenkinami siekiant organizacijos tikslų;

Kontrolė:

1. kaip matuoti darbo rezultatus;

2. kaip dažnai vertinti rezultatus;

3. kokie rezultatai siekiant tikslo.

Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas. Priimant sprendimus labai svarbus kitų sprendėjų sprendiniai (jie neturi keistis). Kaip sprendimas paveiks konkurentus ir pan.Sprendimo priėmimas susieja organizacijas dabartį su ateitimi. Sprendimo priėmimas remiasi praeitimi. Ir teigiama ir neigiama ankstesnė praeitis vaidina žymų vaidmenį nustatant pasirinkimo projektus.

Sprendinių priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Tai ir iškyla klausimas, kas yra problema?

Problema tai sunkumai, kuriuos reikia įveikti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausimu:

1. problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai kas turėjo įvykti.

2. Kaip problema suprantama potenciali galimybė.

Pirmiausia ir reikia teisingai nustatyti problemą. Sakoma nustatyti , tai reiškia pusiau išspręsti. Nukrypimas nuo ankstesnės padėties, plano, pelno, kiti aplinkos elementai. Sukelia vadovui tam tikrų problemų. Vartotojai skundžiasi darbuotojų atsistatydinimais, konkurentų veikla.

Priežasčių nustatymas. Nustatant priežastis reikia išanalizuoti rinką, pasikviesti konsultantą su darbuotojais, su pirkėjais atlikti apklausą. Ne formalūs pokalbiai.

Tradicinėje organizacijoje svarbiausia buvo problemos sprendimas modernioje didžiausias dėmesys skiriamas galimybių nustatymui

3. Sprendimų tipai (programuojami ir neprogramuojami)

Programuojami sprendimai priimami pagal tam tikrą procedūrą ar taisykles supaprastinančias sprendimų priėmimą tam tikrose pasikartojančiose situacijose. Taip taupomas laikas.

Neprogramuojami sprendimai būtini naujose situacijose, kurių nebuvo ankščiau, kurios susiję su nežinomais veiksniais, kurių neįmanoma iš anksto nustatyti ar numatyti. Tokie sprendimai paprastai priimami nustatant organizacijos tikslus, atnaujinant, modifikuojant, kuriant naują produktą, tobulinant valdymo struktūrą.

Praktikoje absoliučiai programuojamų ir neprogramuojamų sprendimų nėra. Kylant hierarchijos laiptais nuo žemiausių vadovų iki aukščiausių, neprogramuotų sprendimų gausėja.

3.1 Kompromisai

Svarbu pažymėti , kad visi sprendimai turi neigiamų pasekmių, taigi visiškai gero sprendimo priimti negalima.

Dėl šios priežasties organizaciją reikia nagrinėti sistemiškai ir nustatyti sprendimo pasekmes visoms jos dalims. Kad iš galutinio tikslo jis būtų geriausias, sprendimų priėmimo situacijas skirstomos pagal skalę, nuo tikrumo iki netikrumo. Tikrumas, kai žinomas tikslas, tiksli, įvertinama ir patikima informacija apie visų svarstomų alternatyvų rezultatus.

3.2 Rizika

Rizikuojama tuomet, kai negalima tiksliai numatyti alternatyvaus rezultato, bet turima pakankamai informacijos nuspręsti tikimybei. Netikrumas yra tada, kai mažai arba nieko nežinoma apie alternatyvas ar jų pasekmes. Dažniausiai netikrumo šaltinis yra išorinės sąlygos. Vadovai priima sprendimus, o tai yra psichologinis procesas. Žmogaus elgesys ne visada logiškas, todėl sprendinių priėmimo būdai svyruoja nuo spontaniškų iki absoliučiai logiškų. Jie gali būti intensyvūs, pagrįsti, tam tikrais vertimais, lyginimais ir racionalūs.

Intensyvūs sprendiniai grindžiami tik nuojauta jog jis teisingas. Sprendimai paremti tam tikrais vertinimais, tai pasirinkimas, kurį lemia žinios ar sukaupta patirtis. Jis naudojamas todėl ,
dauguma situacijų organizacijose kartojasi.

4. Sprendimai ir jų vieta valdymo procese

Esama labai aiškios priklausomybės tarp priimamų sprendimų kokybės ir valdomo proceso, o kartu ir visos įmonės veiklos efektyvumo.

Spręsti – tai reiškia rinktis iš dviejų ar daugiau veiklos galimybių. Pats sprendimo procesas nebūtinai turi apimti ir sprendimo alternatyvų parengimą, tačiau dažniausiai tai taip pat priskiriama sprendimo procesui. Neretai nuo sprendimo priėmimo neatsiejamas ir jo realizavimas.

Tačiau tai nereiškia, kad šie procesai būtinai turi būti atliekami tų pačių asmenų. Sprendimo priėmimo objektas yra valdoma sistema. Valdymo sprendimas priimamas tada, kai norima ir esama valdomo objekto būklė skiriasi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1492 žodžiai iš 2944 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.