REFERATAS: „RADIACIJA IR JOS POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI”
2004-02-07
Vilnius
Įvadas
Žmogus išgirdęs žodį ”radiacija” daugumoje suvokia kažką baisaus ir pavojingo. Ypatingai tai tapo aktualu po Černobilio atominės elektrinės avarijos ar radiologinių avarijų įvykusiu įvairiose pasaulio šalyse. “Radiacija” arba kitaip jonizuojančioji spinduliuotė mus veikia nuo skirtingų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Tai ir gamtinė apšvita nuo kosminės spinduliuotės ar skirtingų radionuklidų esančių grunte, statybinėse medžiagose, radono ir jo skilimo dukterinių produktų bei žmogaus sukurtų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, kurie naudojami atominėje energetikoje, medicinoje, pramonės, mokslo ir mokymo bei kitose įmonėse ir įstaigose.
Jau kelis dešimtmečius nagrinėjamas jonizuojamosios radiacijos poveikis sveikatai. Potencialūs pavojai yra urano uolienų radonis, taip pat profesinė aplinka ir atominės avarijos ar branduolinių ginklų bandymai. Dėl jonizuojamosios radiacijos gali išsivystyti vėžys.
Nejonizuojamosios radiacijos šaltinis yra saulės ir dirbtinių šviesos šaltinių ultravioletinė radiacija (UVR) bei natūralūs ir žmogaus sukurti elektromagnetiniai laukai. Nustatytas ryšys tarp saulės UVR ir odos vėžio. Įrodyta, kad piktybinės melanomos – anksčiau retai pasitaikančios vėžio formos – atvejų labai padaugėjo (30 -50 proc.).
Jonizuojanti Radiacija – tai a, b, g dalelių, kurias skleidžia radioaktyvios medžiagos, bei rentgeno spindulių radiacija. Šios radioaktyvios dalelės yra sugeriamos žmogaus organizmo audinių arba juos praeina nepakitusios. Praėjusios pro organizmą dalelės ir spinduliai žalos jam nepadaro,o ląstelėje sulaikytos gali ją veikti dviem būdais:
1. Jonizuoja ląstelę – t. y. joje susidaro laisvieji radikalai
2. Iš jonizuotų dalelių susidaro toksinės medžiagos. Jos dažnai būna ne tik nuodingos, bet ir kancerogeninės (skatinančios vėžio vystymąsį)
Jonizuojanti radiacija sukelia genų mutacijas ir gali būti paveldimų ligų priežastimi, sąlygoja onkologinio proceso vystymąsį, ir sukelia spindulinę ligą.
Apšvita gali būti išorinė ir vidinė.
1. Išorinė – kai radioaktyvios medžiagos esančios ore, įvairiuose daiktuose, nusėdę ant odos ir įvairių paviršių organizmą veikia iš išorėje. Dalį tokios radiacijos sudaro iš kosmoso atėję spinduliai.
2. Vidinė – kai organizmą veikia radioaktyvios medžiagos patekusios į organizmą kvėpuojant ar valgant. Didžiausią dalį vidinės radiacijos sudaro radonas.
Jonizuojančios radiacijos šaltiniai plačiai naudojami daugelyje pramonės šakų, medicinoje bei moksliniams tyrimams. Pramonėje ji naudojama metalų struktūrai, susidėvėjimui ir patvarumui vertinti, naujų medžiagų sintezei ir jų paieškoms. Jų yra kontrolės, signalizacijos ir kituose įrengimuose. Biologijoje ir medicinoje radioaktyvūs izotopai naudojami molekuliniams medžiagų apykaitos tyrimams, sterilizacijai, susirgimų diagnostikai ir gydymui. Realus jonizuojančios radiacijos poveikis galimas aptarnaujant atominius rektorius ir energetinius įrengimus, visų rūšių atominę ginkluotę.
Elektromagnetinė radiacija vadinami elektromagnetinio lauko virpesiai susiję sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai), sklindantys erdvėje šviesos greičiu (300000 km/s) Jos naudojamos radiolokacijoje, navigacijoje, radio ryšiuose, metalo, plastmasių, stiklo lydime, fizioterapijoje, buityje. Buityje šių bangų šaltiniai yra televizoriai, radijas, mobiliojo ryšio telefonai, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės ir kiti elektrą naudojantys prietaisai. Kuo prietaisas galingesnis, tuo galingesnį ir intensyvesnį elektromagnetinį lauką jis skleidžia. Pagal bangos ilgį elektromagnetinės bangos yra skirstomos į: ultratrumpas, trumpas, vidutines ir ilgas. Sveikatai kenksmingiausios yra trumposios elektromagnetinės bangos. Kurio dar skirstomos į: milimetrines, centimetrines, decimetrines ir metrines. Poveikis organizmui priklauso nuo bangos ilgio. Į organizmą bangos patenka tokiu gyliu, koks yra jų ilgis. Milimetrinės bangos patenka tik kelis milimetrus ir sukelia tik paviršinius nudegimus. Centimetrinės bangos – kelis centimetrus, todėl gali pakenkti odai ir poodžiui. Decimetrinės bangos yra pačios pavojingiausios, nes patenka į organizmą 10 cm. gylyje ir neigiamai veikia galvos smegenis bei vidaus organus. Metrinės bangos yra mažai pavojingos, nes nėra sulaikomos organizme. Jautriausi elektromagnetinių bangų poveikiui – akys ir lytiniai organai. Elektromagnetinės bangos laikiną nevaisingumą, akių kataraktą, veikia kancerogeniškai – sukelia tam kirų rūšių vėžį. Taip pat slopina imuninę ir endokrininę sistemą.Apsauga nuo elektromagnetinės radiacijos: Reikia kiek įmanoma mažinti veikimo laiką. Ekranavimui naudojami metalai, tačiau jie pašalina tik elektrinį lauką, o magnetinio ne.
1896 metais atradus rentgeno spinduliuotę žmonės suprato, kad jonizuojanti spinduliuotė be duodamos tiesioginės naudos diagnozuojant ar gydant atskiras ligas, gali padaryti ir žalinga poveikį žmogaus sveikatai jeigu minėta spinduliuotė bus naudojama neprisilaikant parengtų radiacinės saugos reikalavimų. Todėl gyventojų radiacinė sauga bei
jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo garantija tapo kiekvienos valstybės, jos vyriausybės rūpesčiu. Tai ypatingai aktualu ir reikiamai pasirengiant stojimui į Europos Sąjungą, adaptuojant Europos Tarybos teisės aktus, reglamentuojančius gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, sukuriant valstybės valdymo institucijas atsakingas už radiacinės saugos reglamentavimą, valstybinę radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę bei radiacinės saugos būklės ištyrimą, vertinimą ir prognozavimą bei reikiamą pasirengimą galimoms radiologinėms avarijoms.
Išdėstymas 1990 metais susigrąžinus Lietuvos nepriklausomybę tapo aktualu sukurti šalies gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą garantuojančią infrastruktūrą. Tai tapo ypatingai aktualu Lietuvai apsisprendus siekti narystės Europos Sąjungoje.
Remiantis Europos Atominės Energijos Sutarties (EURATOM) 2, 30, 33, 35 straipsnių nuostatomis kiekviena šalis-narė turi nustatyti pagrindinius saugos standartus, kad apsaugoti darbuotojų ir gyventojų sveikatą nuo žalingų jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei pagrindinius principus, kuriais remiasi darbuotojų sveikatos priežiūra. Įstatymais ir kitais teisės aktais, administraciniais veiksmais šalys – narės turi nustatyti priemones liečiančias mokymą, lavinimą ir profesinį parengimą bei įsteigti institucijas, būtinas radioaktyviosios taršos ore, vandenyje ir dirvožemyje ištyrimui, vertinimui ir prognozavimui bei atitikimo pagrindiniams standartams užtikrinti.
Kiekviena valstybė, garantuodama gyventojų radiacinę saugą, tai atlieka per atitinkamą nacionalinę infrastruktūrą, kurios pagrindinės dalys yra įstatymai ir kiti teisės aktai, reguliuojantys gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, per reguliuojančiąją instituciją (ar institucijas), kuriai suteikta teisė leisti (licencijuoti) ir inspektuoti reguliuojamąją veiklą, kad būtų garantuojamas teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą, reikalavimų vykdymas.
Todėl, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, buvo parengti ir priimti Sveikatos sistemos, Sveikatos priežiūros įstaigų, Aplinkos apsaugos, Branduolinės energijos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymai, kurie reglamentuoja radiacinės, branduolinės saugos reikalavimus atskirose veiklos srityse. Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, aktyviai dalyvaujant Radiacinės saugos centro ir kitų institucijų atstovams ir remiantis Europos Tarybos direktyvos 96/29 nustatančios pagrindinius saugos standartus apsaugant darbuotojų ir gyventojų sveikatą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei Tarptautinės atominės energijos agentūros, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis bei reikalavimais, buvo parengtas Radiacinės saugos įstatymo projektas, kuris 1999 m. sausio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime. Minėto įstatymo pagrindinė paskirtis – reguliuoti juridinių asmenų ir asmenų, neturinčių juridinio asmens teisių, ir fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl veiklos su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Šis įstatymas nustato radiacinės saugos teisinius pagrindus, apsaugant žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.