1936 metų balandžio menesį Hamburge buvo atidengtas obeliskas.Ant jo postamento buvo iškalta:”Skirta visų tautų rentgenologams ir radiologams,gydytojams,fizikams,chemikams,laborantams ir medicinos seserims,paaukojusiems gyvybę kovoje su artimųjų ligomis”.Taip buvo įamžintas 169 žmonių atminimas.Jie nežinojo neseniai atrastų spindulių klastos,dirbo be apsaugos priemonių.Slapta šių spindulių žala kaupėsi diena po dienos.Po 10-15 metų beveik visi entuziastai mirė nuo piktybinių auglių,daugeliui rentgenologų buvo amputuoti pirštai ar plaštakos.Toks buvo pirmasis signalas apie radioktyvumo biologinį poveikį.
Kitas įvykis,bylojantis apie baisią radioktyvumo jėgą-Hirosimos ir Nagaskio bombardavimas.Šiurpu dvelkia liudininko,Hirosomos fotoreporterio H.Hiosio paskojimas: ”Gyvieji atrodė baisiau už mirusius žmones-išvarvėjusiomos akimis šliaužė gatvėmis,iš atminties ieškodami upės numalšinti baisų troškolį,atvėsinti degantį kūną.Jie labiau panašėjo ne į žmones,o į beviltiškai ropojančius kokonus.Duobkasiai susirgdavo nuo lavonų skleidžiamos radiacijos,šių kaulai net švytėjo nuo radioktyvaus fosforo.Organizmas prarado bet kokį atsparumą-nuo paprasčiausio blusos įkandimo atsiverdavo ilgai negyjanti,puliuojanti žaizda.Ir tik mirtis išgelbėdavo nelaiminguosius nuo nepakeliamų kančių”.
Tad nejaugi tie nematomi spinduliai neša vien pražutį ? Kas jie draugai ar priešai ?
Pasulio erdvė yra nuolatos skvarboma spindulių,gimstančių žvaigždžių gelmėse.Ten vykstančios termabranduolinės reakcijos yra lydimos didžiulių spindulinės energjos išsiveržimo.Tūkstantmečius žmonės gyveno žemėje nė neįtardami,jog jie kiekvieną akimirką yra skvarbomi įvairiausių dalelių–nuo nepagaunamo neutrino iki sunkiųjų atomų branduolių skeveldrų.Negana to,daugelis tyrinėtojų mano,kad gyvybės atsirdimui evoliucijai Žemėje lemtingos įtakos turėjo gamtinis radioktyvumas.Jie teigė,jog prieš milijardą metų,kai susidarė molekulės,būtinos gyvybei atsirasti,radioktyvumo lygis buvo daug didesnis.Milžiniškos energijos kvantai skaidė anglevandenių molekules į laisvuosius radikalus.Šiems jungiantis tarpusavyje su kitais elementais susikūrė daugybė įvairių tipų polimerų.Tai buvo būtina sąlyga gyvoms būtybėms atsirasti.Branduolinis radioktyvumas taip pat keitė pirmykščių organizmų makromolekulių struktūrą,lėmė naujų rušių atsiradimą.Dėl branduolių skilimo radioktyvumo lygis pagaliau nusistovėjo.Matyt,dėl to šiuo metu nė vienas organizmas neturi specialių organų,reaguojančių į radioktyvųjį spinduliavimą.Į šviesą,garsą,temperatūrą reaguoja jautrūs receptoriai –akys ,ausys,oda.Radioktyvumui tokių receptorių neturime,ilgai žmogus nė neįtarė gyvenąs radioktyvioje aplinkoje.Tik prieš 90 metų žmonija sužinojo apie medžiagas spontaniškai skleidžiančias spindulius.Parodoksalu,bet svarbiausias XX a. atradimas,suteikęs galingą impulsą būsimai mokslo ir technikos revoliucjai,buvo sutiktas visiškai abėjingai.Tuo metu visus atradimus stelbė plačiai išreklamuoti rentgeno spinduliai.Laikraščiai rašė,kad naujaisiais spinduliais galima fotografuoti mirusiųjų sielas.Niu Džersio valstijoje buvo pasiūlytas įstatymo projetas,draudžiantis naudoti rentgeno spindulius teatro žiuronuose;apsukrūs vertelgos siūlė apatinius baltinius,nepraleidžiančius rentgeno spindulių,skrybėles,saugančias nuo minčių skaitymo.Londono laikraštis “Pall Mall Gazete” rekomendavo civilizuotoms šalims susivienyti ir sudeginti (?!) visus rentgeno spindulius,apratūrą paskandinti,išradėjus nubausti mirties bausme.Tačiau mokslininkai nepabūgo ir puolė ieškoti kiekvienas savo spindulių.Kilusi “spindulių ieškojimo karštligė” vertė skeptiškai žvelgti į bet kokį pranešimą apie naują spinduliavomo rūšį.Tik Marija ir Pjeras Kiuri išjudino radioktyvumo tyrimus.Ketvirtojo dešimtmečio viduryje buvo sukaupta daug duomenų ne tik apie įvairių Žemės plutos elementų,bet ir apie oro,vandens radioktyvumą.Išaiškėjo,kad žmogus taip pat yra radioktyvus.
Branduolinį spinduliavimą (jonizoujančiąją radiaciją) galima skirstyti į dvi grupes:elektromagnetinį (rantgeno ir gama spinduliai ) ir dalelių (alfa,beta,neutronai,deutronai,pi-mezonai ir kt.).Spinduliavomo poveikio matas tarptautinėje vienetų sistemoje yra grėjus (L.Grėjus-žyduliavimo dozė,kai 1kg medžiagos sugeria 1 J spinduliavimo energijos.Tačiau praktikoje naudojami dydžiai radas arba rentgenas 100 kartų mažesni už grėjų.
Mus nuolat supantis natūralus radiacijos fonas (0,1-,12 rentgeno per metus)
Šaltinis Vidutinė dozė,
10 rentgeno
per metus
Natūralus reakcijos fonas 100
Medicinos tyrimai 100
Branduolinio ginklo bandimai 2,5
Televizija(4valandos per dieną) 1
Kelionė lėktuvu(2000 km) 0,5
Šiluminės elektrinės (1 GW)
20km atstumu 0,6-6
Atomonės elektrinės (1 GW)
20 km atstumu 0,01-0,1
skirstomas į išorinį (antriniai kosminiai spinduliai bei radionuklidai,pasiskirstę Žemės plutoje) ir vidinį (švitinimas organizme esančiais radioizotopais).Žemės magnetinis laukas –galingas bei patikimas skydas,saugantis mūsų planetą nuo žudančios kosminės radiacijos.Tačiau dalis
kosminių dalelių vis dėl to prasiskverbia į atmosferą,skaldo oro atomus,tad atsiranda daugybė naujų dalelių (tarp jų neutronų),sudarančių antrinį kosminį spinduliavimą.Neutronai, reaguodami su neutronais,sukuria naujus radioaktyvius izotopus,jų poveikis tiesiog proporcingas atstumui nuo Žemės paviršiaus.Kylant aukštyn radioktyvumas pastebimai didėja.Lygumų gyventojai gauna du kartus mažesnę spindulių dozę negu kalniečiai (gal tai viena jų ilgaamžiškumo priežasčių?).Aviatorius,skrendantis 10 km aukštyje,švitinamas 10 kartų stipriau,negu jūreivis jūroje.