Radiacijos poveikis žmogui gyvūnams gamtai
5 (100%) 2 votes

Radiacijos poveikis žmogui gyvūnams gamtai

3.3. Radiacijos poveikis žmogui, gyvūnams, gamtai

Įvykus atominėje elektrinėje avarijai arba sprogus branduoliniam užtaisui, kai radionuklidai išsiveržia į atmosferą, galima:

1) išorinė apšvita iš praslenkančio radioaktyviojo debesies;

2) vidinė apšvita, įkvepiant radioaktyviuosius aerozolius (inhaliacinis pavojus) vartojant vandenį ir vietinius maisto produktus, užterštus radionuklidais;

3) kontaktinė apšvita, radionuklidams patekus ant atvirų kūno vietų, drabužių;

4) bendra išorinė gyventojų apšvita dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus.

Prognozuojant radiacijos padarinius esant bendrajai avarijai ir planuojant gyventojų radiacinės apsaugos priemones, skiriamos trys avarijos fazės:

1) avarijos fazė iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką – laikas iki radionuklidų išsiveržimo į aplinką, kurio metu atominės elektrinės technologiniai procesai yra taip sutrikę, kad išsiveržimas yra nebeišvengiamas;

2) ankstyvoji fazė – laikas nuo radionuklidų iŠsiveržimo į aplinką pradžios iki išsiveržimo pabaigos. Sis laikotarpis gali tęstis nuo kelių valandų iki keliolikos parų. Ankstyvosios avarijos fazės metu išorinę apšvitą sukelia iŠ praslenkančio debesies iškritę radionuklidai, o vidinę – debesyje esantys įkvepiami radionuklidai;

3) vėlyvoji fazė – tęsiasi tol, kol nebelieka radiacinės apsaugos priemonių poreikio. Šios fazės metu apšvita gaunama nuo ant žemės paviršiaus, pastatų esančių radioaktyviųjų iškritų, per užterštus maisto produktus, geriamą vandenį

Nepavojingų radiacijos šaltinių nėra, jie visi veikia žmogų ir aplinką. Koks jonizuojančiosios spinduliuotės kiekis pavojingas žmogui – diskutuotinas dalykas. Kaip veikia intensyvi, bet trumpa jonizuojančioji spinduliuotė, pasaulis jau patyrė po Hirosimos ir Nagasakio tragedijų, tačiau kokią įtaką žmogaus sveikatai turi mažų dozių spinduliuotė, iki šiol nėra tikslaus atsakymo.

Žinoma, yra normos, kurios nurodo, jog maža dozė nepavojinga, tačiau vis dažniau pasaulio mokslininkai ima kalbėti, kad ir mažos ilgo veikimo dozės žmogaus sveikatai yra pavojingos. Lietuvoje vidutinė apšvita siekia 0,1-0,15 mSv/h, jeigu apšvita neviršija 0,2 mSv/h – dabar niekas nekreipia dėmesio, jeigu pakyla iki 0,3 mSv/h – būtina ieškoti priežasties. Mokslininkai sutinka, kad 0,5 mSv/h spinduliuotė gali sukelti vėžį.

Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžio ligas, dideli suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį. Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną ar du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose (4 lentelė).

Spinduline liga suserga žmogus, gavęs apšvitos dozę 3 Gy ir daugiau, o gavęs 6-10 Gy, suserga labai sunkiai, kyla pavojus gyvybei. Susirgimo rizika priklauso nuo kiekvieno žmogaus jautrumo radiacijai.

Spindulinės ligos simptomai: jaučiamas bendras silpnumas, skauda galvą, sumažėja matomumas ir klausos organų veikla (pradedama blogai girdėti), dingsta apetitas, kankina nemiga; pykina, pakyla temperatūra, iškrenta plaukai ir t. t. Išsigydžius gali būti nemalonios komplikacijos: imuniteto praradimas, gali išsivystyti mažakraujystė, padidėti kraujospūdis, sumažėja lytinė potencija, galimas iki trečios kartos palikuonių išsigimimas. Ypač jautrūs spinduliavimui vaikai.

Ir mažos dozės stabdo kaulų vystymąsi, sukelia įvairius stuburo iškrypimus. Gydyti vaikus švitinimu taip pat pavojinga. Antai smegenų švitinimas gali labai pabloginti atmintį, net iki jos visiško praradimo, o maži vaikai dėl to gali tapti silpnapročiai. Labai jautrios vaisiaus smegenys, ypač nuo aštuntos iki penkioliktos nėštumo savaitės. Jeigu tuo metu būsimoji motina gavo apšvitos dozę, tai keletą kartų padidėja tikimybė pagimdyti protiškai atsilikusį vaiką, nes susiardo vaisiaus galvos smegenų žievė.

4 lentelė. Trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos ankstyvieji klinikiniai simptomai

Apšvitos dozė (0,1-0,3)Gy (0,3-1)Gy (1-3)Gy (3-6)Gy (6-10)Gy Daugiau kaip 10

Ūmus radiacinis sindromas Nebūna Retai, lengvas Nuo lengvo iki vidutinio Nuo vidutinio iki sunkaus Labai sunkus Pavojus gyvybei

Ankstyvieji simptomai:

Sujaudinimo būsena Nėra Retai, lengva Vidutinė Išreikšta Labai išreikšta Greitai ir stipriai išreikšta

Vėmimas(po x valandų nuo apšvitos) Nėra Retai, po 2-6 val. Iki kelių kartų, po 2-6 val. Keletą kartų, stipriai, po 1,5-2 val. Dažnai, smarkiai po10 min. Labai smarkiai, nuolat po 5 min.

Galvos skausmas Nėra Nėra Retkarčiais Nuolat Nuolat Nepakeliamas

Sąmonė Aiški Aiški Aiški Aiški Pritemusi Sąmonės netekimas

Kūno temperatūra Normali Normali Normali Normali, subfebrili Subfebrili Subfebrili, aukšta

Ankstyva eritema(po x val. nuo apšvitos) Nėra

Nėra Nėra

Nėra

Lengva po 12-24 val.

Po 6-12 val.

Po 1-6 val.

Po 1-6 val.

Akių odenos praudimas Nėra Nėra Lengvas, po 48 val. Po 3-6 val. Po 1-6 val. Po 1-6 val.

Prognozė:

Be gydimo Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki Nepalanki

Taikant simptominį gydymą Labai gera Labai gera Labai gera Gera Neaiški Nepalanki

Pastaraisiais metais molekulinės biologijos srityje

atlikti tyrimai rodo, kad jonizuojančiosios radiacijos poveikis žmogaus organizmui yra mažiausias, kai jis yra gamtinės apšvitos lygio (vidutiniškai, 2,4 mSv per metus, įvairiose vietovėse kintantis apie 10 kartų) tokio, koks veikė žmoniją tūkstančius metų. Įdomu tai, kad virusai, bakterijos, vabzdžiai, gyvūnai, augmenija palyginti su žmogumi yra daug kartų atsparesni radiacijos poveikiui (9 pav.).

9 pav. Įvairių sisteminių grupių organizmo atsparumo jonizuojančiai radiacijai palyginimas

Yra bakterijų, kurios sėkmingai gyvuoja atominių elektrinių reaktoriuose. Jų mirtina apšvitos dozė siekai net 10000 Gy arba apytikriai tiek pat, kad žmogaus organizmas yra mažiausiai apsaugotas nuo kenksmingo jonizuojančiosios reakcijos poveikio. Todėl griežtai apibrėžta didžiausia leidžiamoji dozė.

Didžiausia leidžiamoji apšvitos dozė ta, kurią kasmet gali gauti žmogaus organizmas ir kuri per 50 metų nesukelia potologinių pakitimų, nustatomų šiuolaikinės medicininės diagnostikos metodais.



10 pav. Į aplinką patekusios radioaktyviosios medžiagos keliauja įvairiais medžiagų apykaitos ratais

Pagal Lietuvoje priimtas pagrindinės radiacinės saugos normas HN 73:

2001 (Žin.,2002 02 01, Nr.11)nustatytos leidžiamos apšvitos dozės:

Profesinė apšvita (dozių ribos):

• elektrinė dozė vidurkis – 100 mSv per 5 metų laikotarpį;

• metinė efektinė dozė – 50 mSv;

Gyventojų ribinės zonos:

• metinė efektinė dozė – 1 mSv;

• metinės efektinės dozės ypatingais atvejais – 5 mSv, su sąlyga, kad 5 iš eilės metus vidutinė dozė nebus didesnė kaip 1 mSV per metus;

Kad teisingai įvertintume galimus apšvitos padarinius, būtina įvertinti apšvitos dozes. Apšvita gali būti dvejopa: išorinė ir vidinė.

Išorinė apšvita – kai radionuklidai, esantys atmosferoje, veikia žmogų iš išorės. Nuo jos galima apsisaugoti pasislėpus pastatuose, slėptuvėse. Išorinę dozę galima nesunkiai išmatuoti tam skirtais prietaisais – dozimetrais.

Vidinė apšvita – kai radioaktyviosios medžiagos patenka į žmogaus organizmą su maistu kvėpuojant užterštu oru arba tiesiog per kūno odą. Vidinė apšvita vyksta tol, kol radioaktyviosios medžiagos atsiranda žmogaus organizme. Vidinės apšvitos dozės galią nustatyti labai sunku, nors tokie prietaisai jau yra (10 pav.), matyti, kaip radioaktyviosios medžiagos patenka į žmogaus organizmą.

3.4. Gyventojų apsauga nuo radiacijos

Kiekviena šalis, turinti atominių elektrinių, vykdo tarptautinius įsipareigojimus, kurie numato prevencines priemones kasdieninėje veikloje gyventojų apsaugai nuo radiacijos, taip pat įvykus bendrai avarijai atominėje elektrinėje. Pastaruoju metu priimti civilinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos, radiacinės saugos ir kiti įstatymai įpareigoja visas valdžios institucijas dalyvauti sprendžiant gyventojų apsaugos klausimus. Prevencijos ir reagavimo į avarijas planai Lietuvoje rengiami trimis lygiais: valstybiniu, apskričių ir vietinių (savivaldybių ir objektų). Planus privalo rengti ir branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija (Ignalinos AE), ir su pasirengimu bei reagavimu susijusios valstybės institucijos: Aplinkos apsaugos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos tarnybos.

Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos yra parengęs ,,Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju planą“, kuriame numatyti visi veiksmai, būtini išvengti avarijų, o joms įvykus – sušvelninti jų padarinius ir apsaugoti gyventojus, jų turtą ir aplinką. Planas numato gyventojų apsaugos priemones, jų taikymo kriterijus, atlikimo mastą, terminus, atsakingus vykdytojus ir atlikimo tvarką.

Jeigu įvyksta atominės elektrinės avarija ir į aplinką patenka radioaktyviųjų medžiagų, avarijos lokalizavimo ir jos padarinių šalinimo darbus elektrinės teritorijoje organizuoja Ignalinos AE direktorius. Jis atsakingas ir už elektrinės personalo radiacinę apsaugą. Gyventojų apsauga bei bendras avarinės situacijos valdymas įvykus avarijai Ignalinos AE vykdomas trimis lygiais: valstybiniu, apskrities ir savivaldybės. Valstybiniu lygiu vyriausybės krizinių situacijų komitetas, krizinių situacijų valdymo centras prie KAM, Civilinės saugos departamentas prie KAM, Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba, ministerijos ir kitos valstybės valdymo institucijos priima reikiamus sprendimus. Operacinio vadovavimo grandinė prasideda nuo Ministro Pirmininko paskirto civilinės saugos operacijų vadovo, kuriam iš Civilinės saugos departamento prie KAM ir Ekstremalių situacijų valdymo centro specialistų sudarytas operacijų štabas. Jam vadovauja Civilinės saugos departamento prie KAM direktorius. Stabe įvertinama situacija, rengiami pasiūlymai dėl radiacinės saugos priemonių organizavimo, visuomenė perspėjama bei toliau informuojama. Ekstremalių situacijų centrų atstovai šaukiami ir prie apskričių bei savivaldybių administracijų bei ministerijų. Šie centrai (kiekvienas pagal savo kompetenciją) priima sprendimus dėl kuo geresnio turimų išteklių naudojimo, koordinuoja gelbėjimo bei kitų tarnybų darbus. Laikomasi principo, kad avarijos metu kiekviena institucija vykdytų tokias pat funkcijas kaip ir kasdien, tik skirtųsi reagavimo greitis
mastai.

Remiantis pagrindiniais Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Europos radiacinę saugą reglamentuojančiais dokumentais, avariniam reagavimui nustatytos trys avarinės būklės: išankstinė parengtis, vietinė avarija, bendroji avarija.

Išankstinė parengtis – atominės elektrinės darbo sutrikimai, kai dėl neiŠaiŠkintų priežasčių kyla radiacinis pavojus elektrinės darbuotojams ir gyventojams. Susidarius šiai avarinei situacijai, elektrines darbuotojai ir suinteresuotos organizacijos už sanitarinės apsaugos zonos ribų pasirengusios taikyti radiacinės saugos priemones, atliekama papildoma įvykio analizė.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1640 žodžiai iš 5412 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.