Radijas
5 (100%) 1 vote

Radijas

1. 1926-1944. 1910 m. Kaune Žaliakalny caro – radiotelegrafo stotį, I-o pasaulinio metu -vokiečiai, o 1919 m. – nepriklausomos Lietuvos vyriausybei. Dirbo iš užsienio grįžę specialistai. Nors 1923 m. -radiofonija, Kaune – radiotelegrafinė stotis-1926 m. Pritaikyta radiofonijai. Pradėjo veikti 1926 m.06 12 d.- tai oficiali radiofonijos pradžia Lietuvoje. (Radiofonas priklausė valstybei, tačiau labiau sietinas su individualių žmonių iniciatyva ir darbu). …reikėjo įtikinti ir valdžią radijo teikiama nauda- tai “išėjimas į pasaulį”. 1926 m. -pranešimai, naujienos bei orai iš laikraščių, plokštelės. R st sujungta su Valstybės teatru, o metų pab. -operos. Tuomet Liet-e buvo 323 R. imtuvai. Simfoninį orkestrą. 1927 -3,5 h. per dieną. Programų direktoriumi – P. Babickas. ( Įkuriama Radijo Taryba; pirmininkas L. Gira). Etery -atliekama gyvai su inteligentų ir meno atstovų pagalba. Dvilypė – profesūros kuriamos ( paskaitos įvairiomis kalbomis, istorinės, literatūrinės, humanistinės ir dg kt. temų).Menininkų ir saviveiklininkų kuriamos ( laidos skirtos provincijai: patarimai ūkininkams, moterims, sveikatos laidos, kalbos pamokėlės). Ten tebuvo 24 proc. radijo imtuvų. Pupų dėdė ( P. Beržys). – sunku buvo sukontroliuot. 1929 m. Kauno radiofonas -Valstybės Radiofonu, pirmasis direktorius- A. Sutkus. Modelis- informacija, visuomeninės politinės, pažintinės, meninės laidos, valandėlės vaikams ir jaunimui). 1933 m. -R blogai girdėjosi ( ir dėl atsilikusios technikos), 1934 – Baltijos šalių sandrauga (bandymai, transliacijos, plokštelės). Radijas sulaukė daug dėmesio iš kt.šalių. programas kontroliavo patys darbuotojai. Spaudoje pasirodo rašinių radijo temomis Lt ir užsienyje. Bandyta lesti spec.spaudą: “Radijo mėgėjas, „2000 metrų“, „Bangos“ ir kt..Pradedamos vėliau anketos dėl klausomumo. 1935 m. – Tarptautinės radijo sąjungos nare. Išpopuliarėjo laidos užsien. kalbomis, esperanto kalba. 1936 m. – Klaipėdos r st. – iki 1939 m. Nuo 1938 -kraštuose gyvenantiems lietuviams. 1939 – Lietuvai gražintas Vilnius – pastatė lenkai 1927 m. Ji nuo 1939 m. 11-Valstybės radiofono Vilniaus skyrius. Pamokos lenkakalbiams ,žinios lenkų ir gudų kalbomis. Fin. abonentinio mokesčio ( 100 Lt nuo radijo imtuvo).

1940 m. birželio 15d. -raudonarmiečiai. O spalio mėnesį įjungiamas į Sąjunginį radijo komitetą Maskvoje, perorganizuojamas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos Tarybų Socialistinės respublikos Liaudies Komisarų Tarybos. Naujos redakcijos: rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Išliko valandėlės vaikams. Pakeista vadovybė, lieka simfoninis orkestras ir pramoginės muzikos orkestras. R-propagandistų tribūna masėms. Prasidėjus II P. K., 1941 m. liepos 15d. Maskvoje darbą pradeda Lietuviškųjų radijo laidų redakcija ir dirba ten iki 1944 m. 09.

Lietuvos radiofonas įjungtas į Reicho radijo tinklą. Vok leido net autorines liet. laidas (liet. himną), tačiau privalu -vokiečių žinias. Cenzūra -labai didelė. Iš kurio buvo pašalinti lenkai ir žydai. Mažiau cenzūruojamos muzikos ir literatūros laidos. 1944 m. bolševikams besiveržiant – įrengimai išvežti į Vokietiją, o Kauno R – susprogdinta.

2.LT radijo bruožai 1944-1988. 1944 m. liepą Raudonajai armijai -radijas – Sąjunginio r. padalinys. Per kilnojamą stotį “Pčela” ir Vilniaus radijo mazgą. 1945 – atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus R (Kauno nuo 1944 transliavo 1 val. Progr. tik savo miestui).Tiesiamas laidinis radijas. Cenzūra griežta. Pakilus tonas ir skambios frazės. Tos pačios rubrikos SSRS „Didžiosios komunizmo statybos“, “Stalino konstitucija“. Cenzūros mažiau “Teatro prie mikrofono” pozicijose. Kas sav. -2 vaidinimai. 1948 m. -ik iš įrašų. Trukdžiai. Juodoji propaganda – „Laisvę“, „Laisvąją Europą“, finansuojamas JAV vyriausybė. Taip pat.Tai alternatyvos šalt.Liet.laidos pradėtos 1974m. „Laisvėje“, nuo 84 „LE“.Iki 1988m.trukdžiai. Ši baisi cenzūra tęsėsi ~ iki 1950 m.(nieko autorinio, tik vaidinimai.) Nuo 1956 m. -švelnėja. “Linksmasis subatvakario“ Dėdė Steponas-mėgst.personažas. -II R programa , pradėtas leisti TVR savaitraštis “Kalba Vilnius”. 1960 – lankstesni, -radijo apybraižos su dokumentiniais įrašais ir muzikiniu apipavidalinimu. Daugiau liet. muzikos. Nuo 1946 -užsieniui lietuvių kalba, 1965 m. ir anglų k. 1970 Lietuva jau turėjo 10 UTB siųstuvų, 1973- 1983 trijuose Liet. miestuose pradėtos transliuoti stereofoninės programos, 1980 m. pastatytas RTV bokštas. 1979m.žinios pradedamos transliuoti val.pr.-e. 87 m. grįžta prie gyvo eterio.Transliuojama „Klausiate-atsakome“-gyva laida.

3.Lietuvos nacionalinio radijo bruožai nuo Sąjūdžio iki šių dienų.Gyvas eteris.“Klausiate-atsakome“. Tautinių mažumų atstovams. N.M.teigimu cenzūra baigėsi išėjus Glavlito darbuotojams. LT R ir TV dirbo kartu (R pertransliuodavo TV panoramą)- tautos idėjinis vadovas. Informacija teikta operatyviai.Išaugo paties radijo ir žurnalisto vaidmuo ir prestižas. Dar 1989 – “M-1”.Suardytas monopolis.1990 statutu -valstybės įstaiga, atskaitinga parlamentui. 1996 – nacionalinio radijo ir TV įst.Iki to pagal Statutą vadovavo Valdyba, nuo 1996 LRT Taryba, sudaroma iš visuom.org.atstovų(12).1991 01 13 transliacijos laikinai nutrūko,
tačiau netrukus buvo pradėta iš Sitkūnų RS. Kurį laiką dirbo okupacijos sąlygomis, atkurta valdžios, organizacijų dėka.1991 08 okupantai išsinešdino.1995 m. pradėta transliuoti III-ji LT R programa jaunimui. Iki 1996m.LR1-24h, LR2-17h.Sugriuvus tarptautinei socializmo sistemos organizacijai OIRT, Liet. valst. R 1993 01 01 įstojo į E radijo transliacijos sąjungą EBU (nuo 1950 m.) Lietuva įtraukta į tarptautinio keitimosi muzikos programomis tinklą, pgl galimybes turi transliuoti kitų šalių programas. LT R techniškai yra palyginus atsilikęs nuo E. Iš valstybės biudžeto dotacijų ir reklamos,siūloma įvesti abonentinį mok. Braukyla:99 % necenzūruojama. Dirba 110 žmonių. Vyksta struktūrinės ir kūrybinės reformos. LR- apie 20 % Apibrėžiamas kaip visuomeninis transliuotojas. LRT veikia pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymus. Misija plėtoti demokratiją ir sudaryti galimybę visiems Lietuvos gyventojams priimti pagrįstus sprendimus, suteikiant jiems tikslią, objektyvią, subalansuotą ir nešališką informaciją. Taip pat teikti visuomenei kokybiškas švietėjiškas, kultūrines ir pramogines programas ir būti etalonu Lietuvos radijo ir televizijos rinkoje.

4. Komercinių radijų stočių kūrimasis

Pirmos nevalst., bet dar ir neprivačios radijo stoties M – 1 veiklą imta organizuoti jau nuo 1989m. pav. Lietuvos komjaunimo sąjunga patvirtino įstatus, 60 tūkst. lt, parūpino leidimus: nuomoti siųstuvus, dirbti be cenzūros tiesioginiame eteryje. R. Pleikys, H. Grušnys, G. Babravičius programą pgl finansus ir suvokimą, Full service. įvairių stilių muzika, pokalbių laidos, loterijos, viktorinos, žinios. “M – 1”, savo reguliarią programą pradėjusi 1989m. 12 31 dieną 19 val., buvo labai svarbus reiškinys. Suardytas monopolis – privačios iniciatyvos elektroninėje žin. pradžia. Būtina specializacija. Konfliktas dėl progr. koncepcijos. Spaudoje buvo paskelbtas sprendimas įkurti dar vieną radijo stotį. Nuo 1990m. 07 15 d. į eterį turėjo išeiti “Radijo centras”. M- 1-H. Grušnys, o RC -R. Pleikys. Ta pati studija ir siųstuvai. Planuota, kad M- 1 dirbs 19 – 24, .o RC 14 – 19h. Tačiau 90 spalio 19 21h 42 min M – 1 nutilo. Atnaujino tik 1991 12 31. R. Pleikys ir H. Grušnys ruošėsi išeiti kartu – 1991 01 15, bet -sausio 13 (buvo užgrobti spaudos rūmai, TV bokštas etc), Paradoksali situacija – 1991 “Vilniaus varpas” ir RC – Lietuvos nacionalinio radijo eteryje, M – 1 taip pat ruošėsi. RC: žinios, muzika, reklama. Nuo 1991 liepos -“Studija R”, tapo LR muzikos programų direkcijos laida- rengė R. Pleikys ir jo kūrybinė grupė, nemokėdami už linijų nuomą. “Studija R” Lietuvos radijo eteryje transliuota iki 1992 03 01, kol RTV valdybos sprendimu buvo nutraukta. Nors nuo 1992 01 01 “Radijo centras” pradėjo visiškai savarankiškai transliuoti savo programą, R. Pleikys norėjo išlaikyti ir studijos auditoriją, teigdamas…

„Vilniaus varpas” (įkūrėjas K. Sakalauskas). suskambo 1991sausio 13, nuolatinės 01 29. Nekomercine stotimi, nors iš reklamos, apie kultūros vertybes, istorijos paveldą, ekologiją. Dėl finansinių sunkumų – 1994 buvo priverstas nutraukti. Nutraukus retransliaciją LR eteryje, prasidėjo naujas jų vystymosi etapas. 1991 08 22 okupantams pasišalinus. Bla bla komercinės stotys tęsė savarankišką veiklą. Radijo stotis M–1 – 1991 gruodžio 31, kai jau visus metus veikė RC (“Studija R) ir “Vilniaus varpas”. M-1 (programų dir. D. Bučelis). Tikslingai – 1992 – 1993. -Europos hitų radijumi. Dabartinis M-1 , kai 1996 “M – 1 Plius. “Radiocentras” – 1992 01 01, po kelių mėnesių – visą parą ir visoje Lietuvoje.“M- 1” grupei priklauso – M1, M1 Plius, Lietus, Laluna, Raduga, RC priklauso dar RC2. Iki 1996 m.visos besukuriančios stotys turėjo registruotis Spaudos kontrolės valdyboje. Tačiau 1996 priėmus VIP įst.ši institucija panaikinta .Dabar visų stočių veikla yra licencijuojama.1993 įkurta Lietuvos radijo ir TV asociacija.

5.Komercinio radijo plėtros tendencijos. Nepaisant jauno amžiaus, jos per tuos metus gana sparčiai vystėsi- Vakarų. LT komercinių padėtis stabilizavosi: parengti įstatymai(Vip), pažengusios techninės galimybės(skaitmeninis), stipriai išsiplėtęs siųstuvų tinklas. Naujos apsunkina pastangas uždirbti pelną. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo didesnis skirtingų formatų spektras. Radijai buvo labiau specializuoti, kas yra gerai klausytojui. Suvienodėjimo tendencija. Konkurencija radijo rinkoje tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje su kiekvienais metais vis didėja. Naujai – vis sunkiau išsikovoti auditorijos dalį. Senosios turi pasitempti ir reaguoti. Elektroninė žiniasklaida – viena judriausių sferų, visą laiką kintanti ir prisitaikanti prie naujų sąlygų. Tos radijo stotys, kurios nespėja paskui pokyčius, pasilieka reitingų lentelių apačioje arba išvis išnyksta. Jei radijo kūrėjai pasirinks sėkmingą formatą, stotis užkariaus reikalingą jai auditoriją ir pritrauks reklamos užsakovus. Informaciniai(all-news, all talk)-Žinių radijas. Muzikiniai-komerciškai pelningiausi.M-1.RC. Specializuoti(Znad Willi lenkams). Radijo soties tipas yra radijo rinkos dydis, kurioje veikia viena ar kita stotis. LT veikia 4 tipų radijai. Tai tarptautinė “EHR”, respublikinės (nacionalinės),
regioninės bei vietinės radijo stotys. Pelningiausiai – nacionalinės. Tik 3 mlijonai. (M-1 ir RC kova). Nacionalinės – aprėpti visą šalį, bando. H. Grušnys pasirinko CHR formatą, kuris labiausiai tiko jaunimui. Vyresnė pasiliko prie valstybinio radijo. Nuo savo konkurento “Radiocentras” skyrėsi …dėmesį informacijai. 2000 m.“M-1” gerokai atsiplėšė. “Radiocentrui” – pasikeitė. “Radiocentro” klausomumas per nei pusę metų aplenkė “M-1”. Šis taip pat keičia stilių. „m-1‘ą“ aplenkia net “Pūkas”. “Pūkas” auga LR1 sąskaita. Per paskutinius metus – dar kelios nacionalinės radijo stotys. “RC 2”. Pradžioje turėjusi planų užimti atskirą nišą, bet tapo prasta “M-1 Plius” kopija. Bene sėkmingiausia kylančia – ir “Russkoje radio Baltija“. Nemažą sumaištį radijo – “Power Hit Radio”. Tai bene pirma rimta investicija į šalies radijo rinką iš užsienio. O ir ribą tarp regioninio bei vietinio radijo Lietuvoje sunku nubrėžti. Laluna Klaipėdai. Aktyvi plėtra netrukus sumažės. Radijo ir televizijos komisijos direktoriaus N.Maliukevičiaus teigimu, -nebeliko galingesnių dažnių.

…kad radijas reikalingas kaip fonas. Antra, …. Jau keleri metai -radijo reklamos rinkos mažėjimo tendencija. Pagrindinės kaltininkės – televizijos, sumažinusios savo reklamos įkainius, todėl bendrovės mieliau reklamuojasi jose nei radijuje. Pastaruoju metu kyla nemažai diskusijų dėl nepakankamų elektroninės žiniasklaidos įsipareigojimų visuomenei. Profesinę etiką reguliuoja 1996 priimtas Lt žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Naujos įrašymo galimybės -mažai pastangų ir lėšų. Naujos technologijos gali pakeisti klausytojo ir transliuotojo santykį. Tai skaitmeninės technologijos-geresnė garso kokybė, lengvesnis klausytojų pritraukimas, efektyvesnis valdymas. Programos gali būti papildytos grafine info …be trukdžių. Radijas neišnyks, nes ateityje užteks vieno aparato klausytis, žiūrėti, naršyti Internete. D.Bučelio nuomone, problema kai kurių tinklelių kokybė. Užleidžiama vieta TV. Radijo stočių dar atsiras, bet abejoju, ar išsilaikys prisotintoje terpėje. Problema ir reklama-užvaldžiusi rinką TV. Licencijas turi 38 komerciniai plius nacionalinis transliuotojas. Ar laikomasi licencijos reikalavimų žiūri Lietuvos radijo ir TV komisija. Artėjant narystei ES, radijui kažkokie specifiniai griežti reikalavimai negresia.

6.RTV rinkos reguliavimas. LRTK-tai nepriklausoma komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reglamentuojanti bei prižiūrinti institucija. Ji dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką ir yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais. LRTK sudaryta 1996, remiantis VI įstatymu. Komisija skelbia ir vykdo radijo ir televizijos stočių bei kabelinių televizijų, radijo konkursus radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo licencijoms gauti, pratęsia licencijų galiojimo laiką, tvirtina konkursų sąlygas, priima sprendimus dėl konkursų rezultatų. Pirmenybė teikiama stotims, įsipareigojančioms rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio, šviečiamojo pobūdžio laidas arba tas programas, kurių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys. Taip pat kontroliuoja, kaip laikomasi konkursams pateiktų įsipareigojimų dėl programų struktūros ir turinio bei kitų konkursų reikalavimų. Atsiradus pažeidimų kreipiasi į valstybės institucijas arba teikia ieškinius teisman dėl baudų ar net veiklos sustabdymo. Dėl programų turinio tariasi Žurnalistų etikos inspektoriumi bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Komisija mano, kad turi būti priimtas ir transliuotojų etikos kodeksas. Šio kodekso laikymasis padėtų rasti pusiausvyrą tarp visuomenės teisės į informaciją bei transliuotojų komercinių tikslų ir interesų. LRTK palaiko ryšius ir su Vartotojų teisių gynimo asociacija, kuri tiria, ar transliuotojų veikloje nėra paslėptos reklamos- ką draudžia Visuomenės informavimo įstatymas. Komisija svarsto dėl rinkimų agitacijai skirtų laidų ir programų, RTK rekomenduoja, kad rinkimų agitacijai skirtos laidos turi būti pažymėtos specialiu ženklu. RTK taip pat teikia paraiškas Ryšių ir informatikos tarnybai dėl radijo dažnių koordinavimo kiekvienai naujai R. ir TV stočiai projektuoti ir dažnių skyrimo licencijuotoms radijo ir TV stotims. Komisija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir strateginį planą, kurį tvirtinti pateikia Vyriausybei. Komisijos prašymu Ryšių reguliavimo tarnyba turi sureguliuoti transliuotojo dažnį. Komisija konsultuojasi ir su LATGA, norėdama sužinoti, ar konkretus transliuotojas yra pasirašęs ar pratęsęs sutartį Analizuoja R. ir TV stočių veiklą, rengia metodinę informacinę medžiagą. RTK sudaro 12 narių:3 skiria Seimas, 1 Prezidentas ir po vieną kūrybinės organizacijos:

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2215 žodžiai iš 7003 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.