Radijo išradimas
Elektromagnetinių bangų pritaikymo galimybę bevieliam ryšiui palaikyti 1895 m. gegužės 7 dieną pirmasis pademonstravo įžymus rusų fizikas ALEKSANDRAS POPOVAS (1859 – 1906). Ši diena laikoma radijo diena. A. Popovo imtuvas buvo sudarytas iš antenos, kohererio, elektromagnetinės relės, elektrinio skambučio ir nuolatinės srovės šaltinio. Elektromagnetinės bangos sukėlė priverstinius srovės ir įtampos virpesius antenoje. Kintamoji įtampa iš antenos buvo perduodama dviem elektrodams, įdėtiems į stiklinį vamzdelį, pripildytą metalo pjuvenų. Šis vamzdelis ir buvo kohereris. Nuosekliai su juo buvo sujungta elektromagnetinė relė ir nuolatinės srovės šaltinis.
Atvirasis virpesių kontūras
Kad galima būtų palaikyti radijo ryšį, reikia sudaryti sąlygas elektromagnetinėms bangoms sklisti. Jeigu elektromagnetiniai virpesiai atsiranda kontūre, sudarytame iš induktyvumo ritės ir kondensatoriaus, tai kintamasis elektrinis laukas sukoncentruotas
tarp kondensatoriaus plokščių (251 pav.). Toks kontūras
vadinamas uždaruoju. Uždarasis virpesių kontūras praktiškai nespinduliuoja elektromagnetinių bangų į aplinką. Jeigu kontūras sudarytas iš plokščių ir dviejų nelygiagrečių plokščiojo, tai nuo didesnių kampu jos praskėstos, juo laisviau elektromagnetinis
laukas sklinda į aplinką (252 pav.). Visai atviras virpesių kontūras gaunamas kondensatoriaus plokštes patraukus į priešingas tiesiosios ritės galus. Tokia sistema vadinama atviruoju virpesių kontūru (253 pav.). Atvirojo virpesių kontūro gaunamas kondensatoriaus plokštės ritės galuose (253 pav.) pavaizduotas tik simboliškai. Iš tikrųjų kontūras sudarytas iš ritės ir ilgo laido – antenos. Vienas antenos