Radijo bangu savybes
5 (100%) 1 vote

Radijo bangu savybes

Radijo išradimas. Radiotelegrafija

Radiotechnika greitai tobulėjo. Jos vystymesi galima pažymėti kelis laikotarpius.

Pirmasis laikotarpis yra radiotelegrafijos bei ilgųjų radijo bangų laikotarpis. Hercas ir Popovas pirmuosius tyrimus atliko trumpomis elektromagnetinėmis bangomis. Popovas nustatė, kad įjungus į virpėjimų kontūrą anteną, radijo bangų sklidimo tolis didėja, bet antena kontūre ilgina siunčiamąją bangą. Jau pirmieji radijo tyrimai parodė, kad Žemės paviršius mažiau absorbuoja radijo bangas ir jos sklinda toliau. Todėl iš pradžių buvo naudojamos tik ilgos (net iki 30000 m ilgio) radijo bangos.

Radijo bangoms sužadinti Popovas ir kiti tyrinėtojai naudojo kibirkštinius bangų generatorius. Elektrinei kibirkštėlei prašokant, virpamajame kontūre sukeliami elektriniai virpesiai. Jie tęsiasi labai trumpą laiką ir užgęsta greičiau, negu spėja susidaryti reikalinga įtampa naujai kibirkštėlei sukelti. Kontūre virpėjimai vyksta serijomis. Taip žadinamas virpamasis kontūras spinduliuoja nevienodo ilgio slopinamas radijo bangas. Vėliau kibirkštinius generatorius pakeičia lankiniai bei aukšto dažnumo generatoriai. Pirmuoju, radiotelegrafiniu radiotechnikos laikotarpiu užkariaujama erdvė. Radijo bangų sklidimo tolis nuo kelių arba kelių dešimčių metrų išauga iki daug tūkstančių kilometrų, radijo bangos per vandenynus pasiekia kitus žemynus. Radijas yra technologija, kuri leidžia perduoti signalus elektromagnetinių bangų moduliavimu. Radiju taip pat vadinamas prietaisas radijo bangoms priimti.

Neslopinamų radijo bangų generatoriai.

Moduliavimas

Radiotelegrafui ištobulėjus, radiotechnikos vystymasis nukrypo į radiotelefoną. Tai sudaro antrąjį radiotechnikos vystymosi laikotarpį.

Radiotelefonija iškėlė neslopinamų radijo bangų sužadinimo klausimą. Tokių radijo bangų pirmaisiais generatoriais buvo lankiniai generatoriai ir aukšto dažnumo elektrinės mašinos.

Neslopinamų virpesių lankinio generatoriaus principas toks. Anglinis elektrinis lankas A kartu su prijungtais induktyvumo L rite ir talpumo C kondensatoriumi sudaro virpinamąjį kontūrą. Elektrinį lanką maitina iš baterijos B imama nuolatinė srovė. Virpesiai kontūre susidaro dėl krintančios elektrinio lanko charakteristikos. Lanko, taigi ir kondensatoriaus, elektrine įtampa visada šiek tiek kinta. Tarkime, kad tam tikru akimirksniu ji padidėja, o vėliau vėl mažėja iki pirminio dydžio. Tada kiek dagiau įsielektrinęs kondensatorius vėliau virpesiais vėl išsielektrina per elektrinį lanką. Šių elektrinių virpesių dažnumas lygus kontūro virpesių dažnumui. Tais akimirksniais, kai virpesių leketuos srovė bėga maitinamosios elektros srovės kryptimi, virpesių srovė pastarąją sustiprina; dėl krintančios charakteristikos lanko varža mažėja, o tai sukelia tolimesnį elektros srovės stiprėjimą. Tais akimirksniais, kai virpesių elektros srovė bėga prieš maitinamąją elektros srovę, pastaroji sumažėja. Šiai susilpnėjus, padidėja lanko varža ir tai sukelia vėl srovės silpnėjimą. Tokiu būdu, elektrinis lankas stiprina elektrinius virpesius. Stiprinimas pasiekia ribą, kai baterija patiekia tiek energijos, kiek jos netenka virpamasis kontūras iš dalies ją išspinduliuodamas, iš dalies paversdamas džauline šiluma. Visą laiką energiją tiekiant , t.y. palaikant pastovią įtampą tarp kondensatoriaus plokštelių, susidaro sąlygos neslopinamiems virpesiams kilti. Įjungtieji nuolatinės elektros srovės grandinės droseliai D neleidžia virpesiams pereiti i šią grandinės dalį.

Keisdami induktyvumą L arba talpumą C, keičiame ir kontūro virpesių periodą. Tinkamai parinkę šiuos dydžius, galėtumėme gauti garso dažnumo virpesius. Vykstant virpesiams, periodiška keičiasi bėgančios lanku elektros srovės stiprumas. Taigi periodiškai kinta lanko temperatūra ir oro slėgimas. Pastarojo periodiškas kitimas sklinda ore garso bangomis. Sakome, lankas dainuoja.

Neslopinamiems virpesiams sukelti buvo naudojami ir aukšto dažnumo kintamosios elektros srovės generatoriai. Jų sukeltų neslopinamų virpesių dažnumas paprastai tam tikrais būdais sudvigubinamas arba suketurgubinamas.

Čia paminėtus neslopinamųjų radijo bangų generatoriaus greitai pakeitė elektroniniai (lempiniai) generatoriai, kurių svarbiausioji dalis yra radijo lempa.

Elektrinis būdas garsams perduoti arba telefonija, remiasi moduliavimu. Iš siunčiamosios stoties į priimamąją siunčiamas kintantis elektrinės energijos srautas, kurio energijos kitimas kuo griežčiau atitinka perduodamųjų garsinių bangų oro slėgimo svyravimus. Radiotelefonijoje moduliuojame neslopinamųjų radijo bangų amplitudę arba dažnumą, priversdami juos keistis perduodamojo garso dažnumu. Svyravimams moduliuoti naudojami mikrofonai. Jų konstrukcija yra labai įvairi. Telefonijoje plačiai naudojamas anglinis mikrofonas, sudarytas iš izoliuotų membranos M ir trinkelės T su įduba. Tarp jų įberta anglies grūdelių. Membrana ir trinkelė sujungtos su elementų baterija. Kalbant į membraną, pastoroji išvirpinama oro bangų; virpėdama ji periodiškai keičia slėgimą tarp anglies grūdelių. Todėl periodiškai kinta mikrofono varža ir bėgančios pro jį elektros srovės stiprumas. Anglinis mikrofonas yra labai jautrus, bet jo moduliacija nėra labai gryna. Šalia
anglinių mikrofonų naudojami taip pat šiluminiai, kondensatoriai ir elektrodinaminiai mikrofonai. Šiluminio mikrofono veikimas remiasi garsiniame lauke padėtos labai plonytės vielelės temperatūros, taigi ir varžos, kitimu. Kondensatoriniuose mikrofonuose garsinės oro bangos periodiškai keičia kondensatoriaus talpumą, o šiam kintant, keičiasi sutelktas kondensatoriuje elektros krūvis. Elektrodinaminiuose mikrofonuose garsinė oro banga priverčia periodiškai svyruoti pakibusį magnetiniame lauke laidininką, kuriame tokiu būdu indukuojama kintamoji elektrovaros jėga. Pastaroji laidininko grandinėje sukelia garsinio dažnumo kintamąją elektros srovę. Tokiu būdu, mikrofonuose sukelti garsinių bangų oro slėgimo svyravimai paverčiami elektros srovės stiprumo kitimais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 879 žodžiai iš 2922 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.