Radijo ryšys
5 (100%) 1 vote

Radijo ryšys

1. RADIJO IEŠKA

Nuo peidžerio (pranešimų gaviklio) atsiradimo praėjo jau beveik 40 metų. Savo egzistavimo pradžioje jis tik signalizuodavo, jog reikia paskambinti iš anksto nustatytu numeriu. Vėliau atsirado galimybė perduoti trumpus skaitmeninius arba raidinius pranešimus. Nuo 1994 metų galima organizuoti atsakomąjį ryšį su gavikliu. Šiuo metu pasaulyje virš 30 000 000 žmonių naudojasi peidžingo ryšio paslaugomis. Tik korinis telefoninis ryšys gali lygintis populiarumu.

Įrenginio pavadinimas kilęs iš amerikonizmo „page“, paprasčiausiai reiškiančio „iškviesti“. Tautiškai jis dar vadinamas „pranešimų gavikliu“. Gavikliai labai efektyviai išnaudoja dažnių diapazoną. Pranešimų kodavimas, o taip pat tai, jog labiausiai paplitusiose sistemose nereikia laukti patvirtinimo, leidžia naudoti vieną kanalą dešimčių tūkstančių vartotojų aptarnavimui. O infrastruktūros sukūrimas nereikalauja didelių investicijų ir charakterizuojamas greitu atsipirkimu. Iš kitos pusės, tautinių telefonų linijų specifika ir kokybė, portatyvumas ir prieinama kaina (lyginant su radiotelefoniniu – koriniu ar trankingo – ryšiu), – daro peidžingo ryšį Lietuvoje ganėtinai patraukliu. Pirmieji gavikliai siūlė nedidelį paslaugų spektrą, tačiau greitas technologijų vystymasis šioje sferoje suteikė plačias pasirinkimo galimybes – nuo elementarių toninių gaviklių iki raidinių – skaitmeninių, leidžiančių perduoti pakankamai ilgus tekstinius pranešimus.

2. GAVIKLIŲ IMTUVAI

Egzistuoja šimtai įvairių formų ir dydžių gaviklių, bet didžioji dauguma jų yra pagaminti “Motorola” kompanijos. Skaitmeniniai gavikliai sudaro maždaug 15 procentų rinkos. Raidiniai-skaitmeniniai gavikliai maždaug 30 procentų rinkos, likusi dalis priklauso toniniams ir balsiniams gavikliams.



Kiekvienas gaviklis turi unikalų kodą (capcode). Šis kodas dažniausiai būna 6 – 8 skaičių, ir užrašomas ant paties gaviklio. Dauguma kompanijų, teikiančių radijo ieškos paslaugas, naudoja PIN (Personal Identify Number) numerius, kurie savo ruožtu yra susieti su gaviklio kodais, pvz: jūs turite gaviklį kurio kodas yra 56845298, bet jus galima rast žinant vien tik jūsų PIN numerį 582. Daugiau PIN numeris neturi nieko bendro su gaviklio numeriu.

Be gaviklio kodo egzuistuoja FFC ID numeris, serijinis numeris ir veikimo dažnis (jį taip pat galima rasti ant gaviklio korpuso). Yra gaviklių galinčių dirbti įvairiais dažniais (pvz: kitame operatorių tinkle), tačiau labiau yra paplitę vieno – fiksuoto dažnio gavikliai; tai atsispindi ir jų kainoje.

Kai kurie gavikliai gali turėti keletą jiems priskirtų kodų. Tai naudinga kai abonentas naudojasi keletu operatorių, arba yra kokioje nors grupėje žmonių, kurie ieškomi visi kartu (policininkai, gaisrininkai ir pan.).

Daugumos pigių gaviklių kodas yra “užsiūtas” neperprogramuojamoje atmintyje, todėl esant reikalui, dauguma kompanijų paprasčiausia keičia pačius gaviklius, o ne perprogramuoja jų kodus. Tačiau, kaip ir dauguma “Motorola” produktų, yra gaviklių, kuriuos, reikalui esant, galima perprogramuoti specialiu interfeisu ir programa. Programos leidžia papildomai keisti ne tik kodus, bet ir duomenų priėmimo-perdavimo greitį.

Egzistuoja technologija, leidžianti perprogramuoti gaviklius radijo bangomis. Naudojant POCSAG standarto funkcija OPT (over the air programing), paslaugas teikianti kompanija gali užprogramuoti papildomą kodą, ištrinti nereikalingą kodą, ar net visai išjungti gaviklį, jei pvz. abonentas nemoka už paslaugas.

Toniniai gavikliai turi mažiausias galimybes. Kviečiant tam tikrą gaviklį perduodamas tik jo kodas, gaviklis į tai reaguoja išduodamas garsą, šviesos signalus ar virpėdamas. Gavikliai dažniausiai turi 4 kodus, pagal kuriuos galima spręsti, kas tavęs ieško. Tokius gaviklius aptarnaujantys signalai yra garsinio dažnio tonų kombinacija, moduliuojantys nešantįjį.

Balsiniai gavikliai yra panašūs, išskyrus tai, kad po kodo galima perduoti 15 – 30 sekundžių kalbos pranešimą. Kalba perduodama tuojau po gaviklio kodo.

Tokie peidžeriai naudojami mažos apimties tarnybinėse sistemose. Reikia pažymėti, jog naujų signalo apdorojimo metodų atsiradimas leidžia diskretine forma perduoti ne tik įprastinius duomenis, bet ir balsą, o mikroprocesorių panaudojimas įgalina maksimaliai sumažinti peidžerių matmenis.

Skaitmeniniai gavikliai yra apriboti savo displėjaus galimybe matyti tik skaitmeninę informaciją. Tokie pranešimai atvaizduojami skystųjų kristalų displėjuje, o taip pat laikomi peidžerio atmintyje. Dažniausiai skaitmeninių gaviklių informacija yra telefono numeriai, kuriais prašomas paskambinti ieškomas asmuo. Bet dauguma vartotojų turi savo sutartinius kodus, pagal kuriuos jie gali spręsti, ko iš jų norima. Labiausiai išradingi šioje srityje pasirodo yra kiniečiai, turintys aktyviausią pasaulyje gaviklių tinklą.

Dvejetainio kodo suformuotas signalas moduliuoja dažninės moduliacijos nešantįjį. (FSK – Frequency Shift Keying – dažninė manipuliacija). Kai kurie kodavimo formatai leidžia padidinti adresinę erdvę iki milijono abonentų ir minimaliai sumažinti klaidų skaičių. Be tiesioginio iškvietimo, galima perduoti papildomą informaciją: telefono numerį, kodinį abonento numerį ir pan. Šių aparatų teigiamos pusės: automatinis pranešimo
įvedimas per peidžingo terminalą iš toninio telefono, efektyvesnis eterio naudojimas. 7 skaičių telefono numerio perdavimas 1200 bps greičiu užtrunka 0,1 s. Šiuolaikinės technologijos leidžia įvesti informaciją iš paprasčiausio diskinio telefono.

Raidiniais-skaitmeniniais gavikliais galima priimti ne tik skaitmeninę, bet ir raidinę informaciją. Gavęs pranešimą abonentas displėjuje gali matyti jam siunčiamą pranešimą, kurio dydį ribos tik gaviklio atmintis ir skystų kristalų indikatoriaus dydis. Dažniausiai perduodamų pranešimų dydis būna iki 120 simbolių viename pranešime.

3. SERVISAS

Augant raidinių-skaitmeninių gaviklių populiarumui ir didėjant konkurencijai, peidžingo paslaugų tiekėjai stengiasi įdiegti kuo įvairesnes papildomas paslaugas savo aptarnavimo zonoje. Populiariausios tokio tipo paslaugos yra balso paštas, naujienų ir įvairiausios informacijos perdavimas. Tarkime, jūs turėdami gaviklį galite gauti naujausią biržų, oro uostų, kelių informaciją, balso pašto ar fakso gavimo pranešimą, arba net elektroniniu paštu jums pasiųstą laišką.

Elektroninio pašto paslaugos – turbūt viena iš įdomiausių papildomų paslaugų. SkyTel ir Radomail kompanijos vartotojui suteikia elektroninio pašto daresą, pvz. PIN-numeris@skymail.com, į kurį pasiuntus laišką, jis automatiškai persiunčiamas į peidžerį.

Omnitel abonentai, turėdami prėjimą prie Internet’o tinklo, be operatoriaus pagalbos, gali tiesiogia pasiųsti pranešimą į norimą peidžiarį. Jiems tereikia http protokolo pagalba prisijungti prie www.omnitel.net serverio, ir užpildyti atitinkamus laukus.

4. RADIJO IEŠKOS ATEITIS

Kuriantis naujoms technologijoms, gavikliai dar giliau įsigaus į mūsų kasdienybę. Nors pasaulyje egzistuoja ir kitos radijo bangomis veikiančios komunikacinės priemonės, bet gavikliai kol kas užima garbingą vietą rinkoje. Tai patvirtina ir JAV gaviklių rinkos didėjimas per metus daugiau kaip 28% ir netgi Vakarų Europoje, nepaisant didelių kainų, rinka didėja 35 – 50 %.

Notebook ar Laptop tipo nešiojami kompiuteriai su PCMCIA lizdais turės PCMCIA peidžingo plokštes. Atsiradus 8 bitų raidiniam-skaitmeniniam peidžingo duomenų perdavimui, šių plokščių savininkai galės gauti kompiuterines programas, failus ir kitus kompiuterinius duomenis.

Motorola firmos padalinys EMBARC (Electronic Mail Broadcast to A Roaming Computer) buvo vieni iš pirmųjų, teikiantys tokio tipo paslaugas. Čia naudojamas ne POCSAG protokolas, o firminis Motorola protokolas. Gavikliui skirti duomenys siunčiami naudojant specialias programas.

Programa jungiasi prie EMBARC komutacinio mazgo, registruojasi (siunčia gaviklio numerį) ir specialaus protokolo pagalba komunikuoja su mazgu. Be to, mazgą galima pasiekti tiesiogiai, nurodžius x.400 adresą (x.400: elektroninio pašto CCITT standartas). Taigi EMBARC klientams tiesiogiai galima pasiųsti elektroninį laišką iš Internet’o.

Stambios Anglijos kompanijos SkyTel gimininga įmonė MTEL prakalbo apie sekančios kartos radijo ieškos sistemą: abipusę radijo iešką (2-way paging). Tokio tipo tinklai leis gavikliui ne tik priimti duomenis, bet ir juos perduoti. Viena iš pagrindinių problemų buvo tai, kad gaviklis, gavęs pranešimą, negalėjo patvirtinti, kad jį gavo. Dabar gaviklis galės pasiųsti žinią, kad duomenys gauti, ar ką nors panašaus.

Nagrinėjamos palydovinio radijo ieškos diegimo galimybės. Tai turėtų užtikrinti 100 % zonos padengimą: t.y. klientą bus galima surasti netgi tolimiausiose pasaulio vietose. Smarkiai turėtų išaugti ir perdavimo greitis: numatoma 24 000 bps !

5. RADIJO IEŠKOJE NAUDOJAMI DAŽNIAI

Austrija 162.050 – 162.075 T,S,A

Australija 148.100 – 166.540 T,S,A

411.500 – 511.500 T,S,A

Kanada 929.025 – 931-975 T,S,A

138.025 – 173.975 T,S,A

406.025 – 511.975 T,S,A

Kinija 152.000 – 172.575 S,A

Danija 469.750 S,A

Suomija 450.225 T,S,A

146.275 – 146.325 T,S,A

Vokietija 465.970 – 466.075 T,S,A

173.200 T,S,A

Prancūzija 466.025 – 466.075 T,S,A

Hon Kongas 172.525 S,A

280.875 T,S,A

Indonezija 151.175 – 153.050 A

Airija 153.000 – 153.825 T,S,A

Italija 466.075 T,S,A

161.175 S,A

Japonija 278.1625 – 283.8875 T,S

Korėja 146.320 – 173.320 T,S,A

Malaizija 152.175 – 172.525 S,R,B

931.9375 S,R

Olandija 156.9865 – 164.350 T,S,R

Naujoji Zelandija 157.925 – 158.050 T,S,R

Norvegija 148.050 – 169.850 T,S,R

Singapūras 161.450 S,R

931.9375 S,R

Švedija 169.8 T,S,R

Šveicarija 149.5 T,S,R

Taivanis 166.775 S,R

280.9375 S,R

Tailandas 450.525 S,R

172.525 – 173.475 S,R

UK 138.150 – 153.375 T,S,R

454.675 – 466.075 T,S,R

Lietuva, Omnitel 160.5 T,S.R

Lietuva, Nelte 160.0 T,S.R

T – toninis

S – skaitmeninis

R – raidinis skaitmeninis

B – balso

Amerikoje naudojami dažniai

Garsiniams gavikliams: 152.01 – 152.21

453.025 – 453.125

454.025 – 454.65

462.75 – 462.925Likusiems gavikliams: 35.02 – 35.68

43.20 – 43.68

152.51 – 152.84

157.77 – 158.07

158.49 – 158.64

459.025 – 459.625

929.0125 – 932.9875

6. KODAVIMO FORMATŲ APŽVALGA

6.1 Toniniai gavikliai

Šiuo atveju naudojami penkių tonų nuoseklūs kodai. Penkių tonų kodas leidžia kurti iki 100 000 abonentų sistemą. Šios sistemos principas – skaičiams nuo 0 iki 9 priskiriama kombinacija iš penkių žemo dažnio tonų. Įdomu ir tai, jog šeštojo tono
leidžia prailginti gaviklio akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Šiuo atveju įrenginys pilna galia įjungiamas tik pranešimo priėmimui. Papildomą toną turintis standartas vadinamas „5/6“. Šiuo metu toninių formatų sistemos praktiškai nenaudojamos.

6.2 Skaitmeniniai gavikliai

Informacija, perduodama į skaitmeninius peidžerius, sudaryta iš trumpų „paketų“. Pagrindinė skaitmeninių peidžerių tinklų problema – didelis trukdžių lygis, atsirandantis dėl nutolusių siųstuvų tarpusavio sąveikos. Trukdžius bandoma mažinti sinchronizuojant peidžerius. Tokia sinchronizacija naudoja du būdus: bitus ir sinchronizacijos žodžius. Pirmieji nustato pradinį signalo dažnį ir fazę, antrieji leidžia peidžerio dekoderiui nustatyti kiekvieno žodžio ribas pranešime. Klaidų sumažinimui naudojamas perteklinis kodavimas, kurio esmė – prie informacinių bitų pridedami „pertekliniai pariteto bitai“. Gaudamas kodinį žodį, mikroprocesorius jį sulygina su kodų lentele, pasirinkdamas tą, kuriame klaidos yra minimalios.

Skaitmeninių gaviklių pasaulyje egzisuoja įvairūs duomenų perdavimo formatai – POCSAG, FLEX, GSC, ERMES, RDS ir GOLAY. Labiausia paplitęs yra POCSAG (Post Office Code Standartization Advaisory Group; oficialus pavadinimas dokumentuose – Radio Paging Code No.1 arba RPC1) standartas. Šį standartą sukūrė British Post Office ir jis plačiai žinomas radijo ieškos sistemų pasaulyje.

POCSAG standartu galima perduoti duomenis 512, 1200 ir 2400 bps sparta. Dauguma radijo ieškos paslaugų tiekimo kompanijų perdavinėja savo informaciją mažiausiai 1200 bps greičiu. Tačiau kompanijos, turinčios nuosavą paieškos sistemą, tarkim įmonės viduje, puikiai verčiasi naudodamos 512 bps spartą. Kitais žodžiais tariant: kuo didesnė perdavimo sparta, tuo mažiau yra užimtas tinklas (nebūna panešimų eilės). Nors stengiamasi naudoti didesnę spartą, tačiau nepamirštami ir tie klientai, kurie vis dar naudoja senesnius gaviklius, dirbančius mažesniais greičiais. Dauguma 512 ir 1200 bps gaviklių yra skaitmeniniai (galima priimti vien tik skaičius, pvz: telefono Nr) arba toniniai (girdisi tik signalas, kuris reiškia, kad asmuo yra ieškomas).

1983 m. kompanija Motorola sukūrė protokolą nuoseklaus kodo GSC (Golay Sequential Code) pagrindu. Kodas gali būti naudojamas peidžeriuose, perduodančiuose tik iškvietimą, ir peidžeriuose, perduodančiuose balsinį pranešimą analoginėje formoje ar raidinį/skaitmeninį pranešimą. Priklausomai nuo užduoties, naudojami skirtingi paketų tipai. Perdavimo sparta 600 bps su dviejų klaidų kodiniame žodyje ištaisymu.

Dar vienas svarbus problemos aspektas yra tai, kad protokolai turi būti standartiniai – t.y. svarbus vieno ar kito protokolo suderinamumas. Tuo pačiu galima priminti europinį protokolą ERMES (European Radio Message System), kuris buvo patvirtintas 1992 metais Europos Standartizacijos Telekomunikacijų Instituto (ETSI). 1994 metais Elektros ryšių tarptautinė sąjunga (ITU) rekomendavo jį naudojimui įvairiose pasaulio šalyse. Svarbus protokolo privalumas yra tai, jog jį nesunkiai galima adaptuoti perspektyviems projektams, didelis duomenų perdavimo tikslumas 3200 ir 6400 bps perdavimo greičiu ir galimybė naudoti 169 MHz.

Perspektyvus Motorola išradimas – FLEX protokolų šeima („flexible wide-area protocol“) – gerokai padidina adresinę erdvę (iki 1.000.000.000) ir sumažina energijos naudojimą. Šie protokolai leidžia perduoti pranešimus trimis greičiais – 1600, 3200 ir 6400 bps, naudodami dviejų arba keturių lygmenų moduliaciją FSK. Be to, specialiai organizuotas algoritmas leis esant netolygiam priėmimui ar trukdžiams prarasti tik nedidelę dalį informacijos.

Dar vienas protokolas, kurį verta paminėti – plačios paskirties RDS (Radio Data System) protokolas. Jis skirtas visokios paskirties duomenų perdavimui DM UTB diapazone. Informacija perduodama grupėmis po keturis blokus. Kiekvienas blokas turi kodinį žodį ir kontrolinę sumą. Duomenų perdavimo greitis – 1187,25 bps.

Standartiniai raidiniai-skaitmeniniai pranešimai yra 7 bitų formato, kiekvienas kodinis žodis neša savyje 2 simbolius. Naujas raidinis-skaitmeninis formatas yra 8 bitų, tai leidžia perdavinėti papildomus simbolius, kurie gali būti kompiuterių failuose. 8 bitų formatas leidžia 2,5 simbolius kodiniame žodyje.

Skaitmeniniai duomenys yra 4 bitų, t.y 5 skaičiai viename kodiniame žodyje.

7. PEIDŽINGO TINKLO VEIKIMO PRINCIPAS

Techninis suplanavimas – sunkiausia užduotis, bandant optimaliai suderinti išlaidas ir funkcionavimo kokybę. Atrodo, kas gali būti paprasčiau – pastatei siųstuvą zonos centre maksimaliame aukštyje ir viskas. Tačiau atsiranda problemų: mieste ar kalnuotoje vietovėje gali atsirasti „šešėlinių zonų“.

Radialinio planavimo principo alternatyva – korinis principas. Šiuo atveju aptarnaujama sritis padengiama stočių tinklu ir tuo pasiekiamas priėmimo tolygumas visoje teritorijoje. Sritis praplečiama didinant siųstuvų skaičių. Lyginant su radialiniu principu, infrastruktūros sukūrimo išlaidos daug didesnės, tačiau didesnis ir padengimo tolygumas, o tuo pačiu – peidžingo funkcionavimo kokybė. Be to, esant koriniam siųstuvų išdėstymui, gerokai sumažėja reikalavimai peidžerio siųstuvo galiai, kadangi abonentas visada yra netoli nuo bazinės stoties (tinklo imtuvo-siųstuvo). Didelė korinio ryšio problema –
interferencinių trukdžių tarp gretimų siųstuvų atsiradimas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2204 žodžiai iš 7213 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.