KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLA
RADIOKTYVUMAS. BIOLOGINIS RADIACINIS POVEIKIS
FIZIKOS REFERATAS
Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b
Vertino: fizikos mokytoja
Rima Visockienė
KAUNAS 2005
TURINYS
Įvadas…………………………………………………………….
…………………………………………………………3
Černobilio atominės elektrinės
avarija……………………………………………………………
……………4
Jei įvyko avarija Ignalinos atominėje
elektrinėje………………………………………………………..
…4
Kaip elgtis išgirdus civilinės saugos
signalą……………………………………………………………
……..5
Gamtiniai radiacijos
šaltiniai………………………………………………………….
…………………………..6
Radonas……………………………………………………………
………………………………………………………6
Radonas ir patalpų
vėdinimas………………………………………………………….
………………………….7
Radonas
pastatuose…………………………………………………………
…………………………………………8
Radonas
vandenyje………………………………………………………….
………………………………………..8
Kiti radiacijos
šaltiniai………………………………………………………….
…………………………………….9
Kosminiai
spinduliai…………………………………………………………
……………………………………….9
Radiacijos poveikis
žmogui…………………………………………………………….
…………………………10
α, β ir γ
spinduliai…………………………………………………………
………………………………………….10
Pabaiga……………………………………………………………
………………………………………………………11
Naudota
literatūra…………………………………………………………
…………………………………………12
ĮVADAS
Kas yra tas radioktyvumas, kurio neįmanoma aptikti be specialių
prietaisų? Kodėl jis kenksmingas?
Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingo
atsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu.
1896 m. prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, atlikdamas
bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų paveikė
gerai supakuotą fotografinę plokštelę. A.Bekerelis spėjo, kad urano
druskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius nežinomus
spindulius buvo pavadinta radioktyvumu. Išbandęs įvairius cheminius urano
junginius, A.Bekerelis nustatė, kad radioktyvumas būdingas ne junginiams, o
cheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams.
ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA
1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominėje elektrinėje,
esančioje už 130 km į šiaurę nuo Kijevo, įvyko avarija.
Į atmosferą buvo išmesta nepaprastai daug kenksmingų dujų ir
dulkelių, kurios skleidė radioktyviąją spinduliuotę. Apie padidėjusį
radioktyvumą pirmosios pradėjo pranešinėti Skandinavijos šalių stotys, nes
vėjas šias pavojingas medžiagas paskleidė plačioje teritorijoje. Šie
radioaktyvūs spinduliai atklydo ir į Lietuvą. Maždaug po dešimt dienų šie
spinduliai paplito ir po Azijos žemyną.
Černobilio atominės elektrinės avarija tai buvo vienas artimesnis
šaltinis iš kur Lietuva galėjo patirti radioaktyvumą, tačiau ir Lietuvoje
didelis radiacijos šaltinis t.y. Ignalinos atominė elektrinė. Nors ir 2004
metais buvo uždarytas vienas atominis blokas, o iki 2009 metų žada uždaryti
antrajį, jei įvyktų avarija tai Lietuvą ir kitas aplinkines šalis paveiktų
radiacija. Bet ar mes žinom ką reikia daryti išgirdus radiacinį pavojų.
Todėl toliau pateiksiu informacijos ką reikia daryti jei IAE įvyko avarija.
JEI ĮVYKO AVARIJA IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE
|Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje |
|elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, |
|kituose statiniuose.
|
|Sumažinti apšvitos dozę galima: slepiantis mediniuose pastatuose – keletą |
|kartų, mūriniuose – 10-20 kartų, o rūsiuose – net 100-200 kartų. Slėpdamiesi|
|ne slėptuvėse, reikia užsandarinti namo ar buto langus, orlaides, duris, |
|ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi |
|paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis debesis|
|ir neiškris radioaktyvios medžiagos. |
|Profilaktiškai reikia išgerti jodo, kol apie jo būtinumą bus paskelbta per |
|visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint |
|apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba |
|kalio jodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) |
|vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai |
|jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, |
|skydliaukės apšvita sumažinama net 100 kartų! O praslinkus 6 val. po jo |
|patekimo į organizmą – tik 2 kartus. |
|Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms |
|tokia: |
|Suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų |
|paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės |
|būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletės sveria 125 mg, |
|išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės; |
|vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio |
|jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės; |
|kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30 – 35 mg kalio jodido arba 40 -|
|45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. |
|Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. |
|Naujagimiems iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo |
|dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartines |
|dozes. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės |
|dozės, bet ne daugiau kaip 10. |
|Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti |
|ištirpintas vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos |
|tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. |
|Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų |
|1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip |
|7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo |
|tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. |
|Reikia atsiminti, kad kuo ankščiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, |
|tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Jokiu būdu negalima gerti preparatų |
|daugiau negu rekomenduojama. |
|Paruošti maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į |
|šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamas |
|vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir|
|kt. |
|Pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Respiratorių,|
|dujokaukę ar iš vatos ir marlės padarytą raištį. |
|Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo |
|audinio viduryje, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas 30×20|
|cm. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o |
|marlės galai (apie 30 – 35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo |