Radioaktyvumas
5 (100%) 1 vote

Radioaktyvumas

KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLA

RADIOKTYVUMAS. BIOLOGINIS RADIACINIS POVEIKIS

FIZIKOS REFERATAS

Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b

Vertino: fizikos mokytoja

Rima Visockienė

KAUNAS 2005

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………….

…………………………………………………………3

Černobilio atominės elektrinės

avarija……………………………………………………………

……………4

Jei įvyko avarija Ignalinos atominėje

elektrinėje………………………………………………………..

…4

Kaip elgtis išgirdus civilinės saugos

signalą……………………………………………………………

……..5

Gamtiniai radiacijos

šaltiniai………………………………………………………….

…………………………..6

Radonas……………………………………………………………

………………………………………………………6

Radonas ir patalpų

vėdinimas………………………………………………………….

………………………….7

Radonas

pastatuose…………………………………………………………

…………………………………………8

Radonas

vandenyje………………………………………………………….

………………………………………..8

Kiti radiacijos

šaltiniai………………………………………………………….

…………………………………….9

Kosminiai

spinduliai…………………………………………………………

……………………………………….9

Radiacijos poveikis

žmogui…………………………………………………………….

…………………………10

α, β ir γ

spinduliai…………………………………………………………

………………………………………….10

Pabaiga……………………………………………………………

………………………………………………………11

Naudota

literatūra…………………………………………………………

…………………………………………12

ĮVADAS

Kas yra tas radioktyvumas, kurio neįmanoma aptikti be specialių

prietaisų? Kodėl jis kenksmingas?

Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingo

atsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu.

1896 m. prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, atlikdamas

bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų paveikė

gerai supakuotą fotografinę plokštelę. A.Bekerelis spėjo, kad urano

druskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius nežinomus

spindulius buvo pavadinta radioktyvumu. Išbandęs įvairius cheminius urano

junginius, A.Bekerelis nustatė, kad radioktyvumas būdingas ne junginiams, o

cheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams.

ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA

1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominėje elektrinėje,

esančioje už 130 km į šiaurę nuo Kijevo, įvyko avarija.

Į atmosferą buvo išmesta nepaprastai daug kenksmingų dujų ir

dulkelių, kurios skleidė radioktyviąją spinduliuotę. Apie padidėjusį

radioktyvumą pirmosios pradėjo pranešinėti Skandinavijos šalių stotys, nes

vėjas šias pavojingas medžiagas paskleidė plačioje teritorijoje. Šie

radioaktyvūs spinduliai atklydo ir į Lietuvą. Maždaug po dešimt dienų šie

spinduliai paplito ir po Azijos žemyną.

Černobilio atominės elektrinės avarija tai buvo vienas artimesnis

šaltinis iš kur Lietuva galėjo patirti radioaktyvumą, tačiau ir Lietuvoje

didelis radiacijos šaltinis t.y. Ignalinos atominė elektrinė. Nors ir 2004

metais buvo uždarytas vienas atominis blokas, o iki 2009 metų žada uždaryti

antrajį, jei įvyktų avarija tai Lietuvą ir kitas aplinkines šalis paveiktų

radiacija. Bet ar mes žinom ką reikia daryti išgirdus radiacinį pavojų.

Todėl toliau pateiksiu informacijos ką reikia daryti jei IAE įvyko avarija.

JEI ĮVYKO AVARIJA IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

|Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje |

|elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, |

|kituose statiniuose.
|

|Sumažinti apšvitos dozę galima: slepiantis mediniuose pastatuose – keletą |

|kartų, mūriniuose – 10-20 kartų, o rūsiuose – net 100-200 kartų. Slėpdamiesi|

|ne slėptuvėse, reikia užsandarinti namo ar buto langus, orlaides, duris, |

|ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi |

|paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis debesis|

|ir neiškris radioaktyvios medžiagos. |

|Profilaktiškai reikia išgerti jodo, kol apie jo būtinumą bus paskelbta per |

|visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint |

|apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba |

|kalio jodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) |

|vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai |

|jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, |

|skydliaukės apšvita sumažinama net 100 kartų! O praslinkus 6 val. po jo |

|patekimo į organizmą – tik 2 kartus. |

|Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms |

|tokia: |

|Suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų |

|paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės |

|būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletės sveria 125 mg, |

|išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės; |

|vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio |

|jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės; |

|kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30 – 35 mg kalio jodido arba 40 -|

|45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. |

|Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. |

|Naujagimiems iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo |

|dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartines |

|dozes. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės |

|dozės, bet ne daugiau kaip 10. |

|Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti |

|ištirpintas vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos |

|tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. |

|Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų |

|1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip |

|7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo |

|tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. |

|Reikia atsiminti, kad kuo ankščiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, |

|tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Jokiu būdu negalima gerti preparatų |

|daugiau negu rekomenduojama. |

|Paruošti maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į |

|šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamas |

|vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir|

|kt. |

|Pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Respiratorių,|

|dujokaukę ar iš vatos ir marlės padarytą raištį. |

|Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo |

|audinio viduryje, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas 30×20|

|cm. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o |

|marlės galai (apie 30 – 35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo |

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 863 žodžiai iš 2845 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.