Nė vienas Žemės organizmas negyvena izoliuotai.Kiekvienas augalas ir gyvūnas priklauso dinamiškai bendrijai, kuri vadinama ekosistema. Tai ne tik gyvų būtybių, bet ir negyvos medžiagos bei spinduliuojamos Saulės energijos kompleksas. Ekosistemos ribos, ar tai būtų miškas, ar jūros krantas, visada yra sutartinės, nes jas nustato žmogus; visa mūsų planeta yra viena didžiulė ekosistema.
Dėl oro teršimo svarbos žmogaus sveikatai, aplinkai ir klimatui tenka pažymėti, kad ozono sluoksnį mažina chlorfluoranglys, daugiausia naudojamos aerozolio balionėliuose.Kitos chlorfluoranglys naudojamos kaip pūtikliai, gaminant minkštas poliuretano putas, ir kaip veiklioji medžiaga metalams valyti ir džiovinti, medicininiai įrangai pramoniniu būdu sterilizuoti bei greitai šaldant maisto produktus.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad chlorfluoranglys atmosferoje fotolizės proceso metu suardo didelius ozono (O3) kiekius.
Ozono sluoksnis sulaiko daugumą Saulės spinduliuojamo ultravioletinio spektro kenksmingų dalių.Dėl atmosferos ozono kiekio sumažės 16 proc.Žemės paviršių pasiekiantis kenksmingas ultravioletinis spinduliavimas padidės 44 procentais; ozono sluoksnio sumažėjimas 30 proc. kenksmingą ultravioletinį spinduliavimą padvigubins. Dėl padidėjusio ultravioletinio spinduliavimo padaugės odos vėžio ligų, sumažės derlius žemės ūkyje, sunyks kai kurių jūros gyvūnų lervos, o Žemės atmosfera bus kiek šiltesnė. Nustatyta, kad ultravioletinis spinduliavimas taip pat veikia imuninę sistemą, mažindamas cirkuliuojančių limfocitų gyvybingumą. Dabar ozono mažėjimo greitis yra nuo 5 iki 9 proc.
Kadangi aplinkos veiksniai susiję tarpusavyjje, tad kas tas rūgštus lietus.Tai krituliai su atskiestu dviejų stiprių rūgščių – sieros bei azoto tirpalu.Azoto išmetimas siekė 24,4 mln tonų (45 proc.išmetė transportas – automobiliai, 28 proc. – elektros įmonės ir 27 proc. – kiti šaltiniai).Ir sieros, ir azoto išmetimas daugiausia susijęs su iškasto kuro deginimu.
Jokia kita žala sveikatai nėra tiesiogiai susijusi su rūgščiu vandeniu, nors ir nerimauja, kad parūgštintas vanduo gali išplaukti iš vamzdžių nuodingą varį. Yra nuomonių, kad tam tikra aliuminio bei kitų metalų koncentracija geriamajame vandenyje gali būti susijusi su proto sutrikimais ir kad sulfatų aerozolilų patekimas su įkvėpiamu oru gali sukelti kvėpavimo takų bei širdies sutrikimus.
Pagrindiniai oro teršėjai Lietuvoje yra automobilių transportas, energetika, statybinių medžiagų, naftos perdirbimo, trąšų ir kt.pramonė.Globaliniu mastu labai svarbus yra azoto oksidų ir sieros dioksido emisijos sumažinimas, nes šie ingredientai ir jų oksidacijos produktai turi didelę įtaką; dėl jų atsiradę pagarsėję rūgštieji lietūs, greitinantys koroziją, labai neigiamai veikiantys augmeniją, dėl jų didėja ežerų ir upių rūgštingumas.Automobilių išmetami teršalai sudaro 58-60 proc. visų teršalų emisijos.
Trumpalaikė O3 ir NO2 ekspozicija nepalankiai veikia plaučių funkciją – daugėja kvėpavimo sistemos ligų, o žiemos tipo smogo atvejais didėja suaugusiųjų mirtingumas, bet gali būti ir tarp vaikų.
Yra du atmosferos užterštumo poveikio aspektai – globalinis ir lokalinis.
Pirmasis aspektas susijęs su palyginti nežymiais visos atmosferos sudėties pakitimais.Jie gali sukelti globalinio masto reiškinius.Pavyždžiui, didėjantis anglies dioksido kiekis atmosferoje skatina klimato atšilimą, ozono kiekio mažėjimas galėtų sąlygoti biosferos žuvimą ( ozonas sugeria ultravioletinius Saulės spindulius, kurie yra pražūtingi visam gyvajam pasauliui ).Atmosferos ( ypač viršutinių juos sluoksnių ) dulkėtumo didėjimas skatino klimato atšilimą.Šiandienos mokslas yra įrodęs, kad globalinio mąsto atmosferos sudėties pakitimai nėra dideli ir katastrofinių reiškinių artimiausioje ateityje sukelti negali.Visame pasaulyje vykdomi specialūs reguliarūs oro sudėties kitimo stebėjimai. Žinoma, kad užterštoje atmosferoje blogiau auga daugelis žemės ūkio kultūrų.Atmosferos priemaišos pagreitina metalų koroziją, kenkia spalvotosioms dangoms ir įrenginiams, pastatams, reikia papildomų išlaidų ir darbo jėgos jiems valyti, dažyti, atnaujinti ir t.t.