Radvilos
5 (100%) 1 vote

Radvilos

Turinys:

Radvilos

Mikalojus I Radvila

Mikalojus II Radvila (Senasis)

Jonas I Radvila

Petras I Radvila

Mikalojus III Radvila (Lenkijos meilė)

Jonas II Radvila (Barzdočius)

Albertas I Radvila (Išmaldų dalytojas)

Jurgis I Radvila (Pergalingasis)

Jonas III Radvila

Stanislovas I Radvila

Mikalojus VI Radvila (Juodasis)

Jonas IV Radvila

Mikalojus V Radvila (Rudasis)

Barbora Radvilaitė

Mikalojus VII Radvila

Kristupas I Mikalojus Radvila (Perkūnas)

Mikalojus VIII Kristupas Radvila (Našlaitėlis)

Jurgis III Radvila

Albertas II Radvila

Stanislovas II Radvila (Pamaldusis)

Jurgis IV Radvila

Jonušas VI Radvila

Kristupas II Radvila

Jonas VIII Jurgis Radvila

Albertas III Vladislovas Radvila

Kristupas III Mikalojus Radvila

Zigmantas Karolis Radvila

Aleksandras Liudvikas Radvila

Jonas IX Albertas Radvila

Mikalojus XI Kristupas Radvila

Albrechtas IV Stanislovas Radvila

Boguslovas I Radvila

Jonušas XI Radvila

Mykolas I Kazimieras Radvila

Dominykas I Mikalojus Radvila

Jonas XIV Vladislovas Radvila

Mykolas II Karolis Radvila

Jurgis VIII Juozapas Radvila

Karolis I Stanislovas Radvila

Jonas XVII Mikalojus Radvila

Mykolas IV Antanas Radvila

Mikalojus XX Faustinas Radvila

Stanislovas IV Kazimieras Radvila

Mikalojus XVI Kristupas Radvila

Mykolas V Kazimieras Radvila (Žuvelė)

Jeronimas Florijonas Radvila

Martynas I Mikalojus Radvila

Udalrikas I Kristupas Radvila

Albertas VI Radvila

Jurgis IX Radvila

Stanislovas VI Radvila

Karolis II Stanislovas Radvila

Motiejus Radvila

Mykolas Gedeonas Radvila

Antoninas Henrikas Radvila

Dominykas Radvila

Radvilos

Radvilos — Lietuvių kilmės didikų giminė, iškilusi XVI a. pradžioje, savo įtaka pakeisdama Goštautus. Ji Lietuvos didikų gyvenime dominavo iki XVII a. pirmos pusės. Po to ją nurungė Pacai. Tačiau ir vėliau, iki pat XVIII a. pabaigos, jos įtaka buvo didžiulė. Tai buvo viena iš galingiausių LDK didikų giminių, kurios įtaka politiniam ir kultūriniam Lietuvos ir Lenkijos gyvenimui buvo didžiulė.

Radvilos yra kilę iš Kernavės apylinkių, Astikų giminės. Veiklusis Kristinas Astikas, artimas Vytautui žmogus, 1419 m. tapo Vilniaus kaštelionu. Vienas jo sūnų – Radvila Astikas taip pat energingas valstybininkas, Trakų vaivada, Vilniaus kaštelionas, ne kartą dalyvavęs sudarant svarbias valstybines sutartis, laikomas giminės pradininku. Jo vardas virto giminės pavarde (istorijos šaltiniuose paminėtas 1477-aisiais, jo mirties metais), ir pirmasis ja rašėsi Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila, pramintas Senuoju.

Nuo 1547 m. Radvilos turėjo Romos imperijos kunigaikščių titulą. XVI a. šioje giminėje buvo 17 vyrų ir 17 moterų, XVII a. – 42 vyrai ir 25 moterys, XVIII a. – 48 vyrai ir 35 moterys, XIX a. – 48 vyrai ir 35 moterys ir XX a. – 33 vyrai ir 47 moterys. Iš viso – 344 nariai. 18 šios šeimos narių yra gimę po Antrojo pasaulinio karo (iki 1990 m.). Jų šeimos nariai išsiblaškę po visą pasaulį (Rytų Europoje ir Lietuvoje jų nežinoma).

Radvilų giminei jos klestėjimo laikotarpiu turtais nebuvo lygios Europoje. Radvilos valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2032 dvarus, 10 053 kaimus. Jie turėjo atskirą kariuomenę, kuri kartais būdavo pajėgesnė už viso krašto kariuomenę.

Platūs buvo Radvilų giminystės ryšiai. XV-XVIII a. per vedybas jie buvo susigiminiavę su ponais Višnioveckiais, Kiškomis, Goštautais, Liubomirskiais, Manvydų, Kęsgailų šeimomis, Dorohostaiskiais, Zavišomis, Chodkevičiais, kunigaikščiais Odelkaičiais – Slucko savininkais, Sapiegomis, Sobieskiais, Potockiais, Paciejais (Pacais), Sanguškomis, Oginskiais, Sieniavskiais, Denhofais, Siesickiais, Senkomis, Schaleckiais, Mycielskiais, Trembickiais ir kt. Mikalojaus Radvilos duktė Sofija, ištekėjusi už vengrų kunigaikščio Batoro, buvo Respublikos karaliaus Stepono Batoro senelė. Per Jurgio Radvilos dukterį Barborą, Radvilos giminiavosi ir su paskutiniuoju jogailaičiu – Žygimantu Augustu.

Radvilų giminė Lietuvai davė daug žymių, iniciatyvių, energingų žmonių, gerų karvedžių ir valstybės veikėjų. Iš Radvilų giminės Lietuva susilaukė 37 vaivadų, 22 ministrų, nemažai kanclerių, iždininkų, etmonų, maršalkų, 3 vyskupų, 1 kardinolo, 1 karalienės ir daugybė kitų žemesnių pareigūnų.

Buvo trys pagrindinės Radvilų giminės linijos, kurioms pradžią davė Mikalojaus Senojo sūnūs:

Pirmoji – Nesvyžiaus (Naugarduko) – Olykos, pasibaigusi 1813 m. (katalikiškoji);

Antroji – Biržų-Dubingių linija, pasibaigusi 1669 m. (protestantiškoji);

Trečioji – Medilo, Goniondzo, Raigardo linija, pasibaigusi 1546 m.

Iš visos Radvilų giminės žymiausias buvo Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565). Jis ne tik užėmė svarbiausius valstybės postus – buvo LDK kancleris ir Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas, bet ir faktiškas Lietuvos valdovas, nevainikuotas karalius. Jis artimai bendravo su karaliumi ir veikė jo politiką.

Radvilos buvo labai išsilavinę. Jie mokėsi žymiausiuose Europos universitetuose, rašė lotynų kalba, išmanė antikinę teisę ir literatūrą. Jie garsėjo ir kaip reformacijos LDK rėmėjai ir skleidėjai, geri karo vadai, kurie gynė LDK suverenumą ir teritorijos vientisumą.

Žymiausios Radvilų rezidencijos nuo XVI a. pabaigos buvo Vilniuje, Biržuose,
Kėdainiuose, Nesvyžiuje (Naugarduke).

Mikalojus I Radvila

Vaišundo ir Vitebsko kunigaikštystės prakėdos sūnus, gimė 1366 m. Mikalojus I Radvila jau ankstyvoje jaunystėje pasižymėjo šaltakraujiškumu ir narsumu. Genealogijos rankraštyje Radvila vadinamas Lietuvos kariuomenės etmonu, tačiau šioms pareigoms jis buvo per jaunas. Strijkovskis jį vadina raitųjų kazokų būrio vadu, o Bychovco kronikoje rašoma visai paprastai: „Vienas lietuvis“.

Kai lenkai pakvietė Jogailą užimti Lenkijos sostą, Radvila drauge su kitais Lietuvos didikais 1385 m. lydėjo jį į Krokuvą ir ten vasario 14 d. Katedroje kartu su karaliumi priėmė katalikų tikybą. Krikšto metu gavo Mikalojaus vardą ir įvedė tvarką, kad visi pirmagimiai būtu vadinami šiuo vardu. 1395 m. buvo paskirtas Gardino seniūnu, o 1401 m. kartu su tėvu Vilniaus seime pasirašė LDK ir Lenkijos unijos aktą. Radvila jau tuomet priklausė aukščiausiam LDK luomui.

Radvila dalyvavo kilusiame kare ir Žalgirio mūšyje vadovavo Gardino vėliavai kaip to miesto seniūnas. 1413 m. Radvila dalyvavo abiejų tautų Horoldės seime, kuriame Lietuvos didikai perėmė Lenkijos bajorų herbus, o Radvila – Sulimos herbą. Apie 1418 m. Radvila buvo išrinktas rūmų maršalka. 1433 m. buvo Vilniaus vaivada.

Mirė 1466 m., palaidotas Vilniaus katedroje. 1395 m. vedė Četvertinsko kunigaikštytę Eudokiją, kuri jam pagimdė tris sūnus: Mikalojų, Joną ir Petrą, taip pat dukterį Oną. Ši ištekėjo už Biržų, Ravos, Unzonų, Nechnevičių ir Skudutiškio savininko, LDK sekretoriaus Jurgio Fedkonio. Ji mirė 1492 m., praėjus mėnesiui po vyro mirties, palikuonių neturėjo. Atrodo, kad Biržai ir kitos vyro jai užrašytos svarbios valdos po jos mirties atiteko Radviloms, kurie tėvonijos teisėmis jau valdė Musninkus, Goniondzą ir Medilą.

Mikalojus II Radvila (Senasis)

Vyriausias Mikalojaus I ir Četvertinsko kunigaikštytės Eudokijos sūnus. Gimė 1398 m. Buvo LDK vyriausiasis taurininkas, vėliau – Trakų vaivada. 1438 m. tapo LDK krašto, arba didžiuoju maršalka. 1440 m. Mikalojus II buvo vienas iš senatorių, kurie išrinko Kazimierą Jogailaitį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. l445 m. Mikalojus II kartu su broliu Jonu aktyviai dalyvavo pergalingose kautynėse prie Suchodrevės. Mikalojus II buvo paskirtas Lietuvos didžiuoju etmonu, 1450 m. Mikalojus II buvo Smolensko vaivada

1480 m. Mikalojus II skiriamas Vilniaus vaivada bei LDK kancleriu. Mikalojus II Radvila buvo labai pamaldus ir negailėjo savo turto bažnyčiai remti. Kai 1500 m. vos nenugriuvo ant silpnų pamatų pastatyta Vilniaus bernardinų bažnyčia, Mikalojus II skyrė lėšų naujai statyti. Truputį vėliau pergalei prieš totorius prie Klerko įamžinti savo dvaro aikštelėje ant Neries kranto įkūrė Šv. Jurgio bažnyčią, paskiau atsikvietė karmelitų ir prie tos bažnyčios įsteigė jų vienuolyną. Tai buvo 1505 – 1508 m. Mikalojus II mirė 1509 m. liepos 16 d., palaidotas Vilniaus bernardinų bažnyčioje.

Mikalojaus II žmona buvo Sofija Ona Manvydaitė, Slonimo kunigaikščių, Vilniaus vaivadų Jono ir Onos Manvydų duktė, Jurgio Paco našlė. Ji gimė 1439 m., ištekėjo Vilniuje 1469 m. Buvo labai pamaldi ir dosni vargšams, dalijo dideles išmaldas. Fundavo dvi bažnyčias: vieną parapinę Ružanuose, kitą – Šv. Sofijos Kobrine. Mirė 1512 m. Zelvoje, palaidota Ružanuose, jos pačios fonduotoje bažnyčioje. Paliko keturis sūnus ir dvi dukteris. Viena iš jų – Sofija Ona, gimusi 1472 m.; ji ištekėjo už Transilvanijos vaivados Stepono Batoro de Somalio ir buvo karaliaus Stepono senelė.

1476 m. gimusi Ona 1496 m. ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Konrado IV, praminto Ruduoju. 1503 m. Konradui mirus, pagal Liublino sutartį visi Mozūrai, išskyrus Čerską, turėjo būti prijungti prie Lenkijos. Tačiau Ona su tuo nesutiko ir Mozūrų luomų remiama taip mokėjo įrodyti savo teises, kad karalius Aleksandras vėl atidavė Mozūrus jos mažamečiams sūnums Jonui ir Stanislovui, kurių globėja ji ir buvo, ir iki jų pilnametystės valdė Mozūrus. Mirė 1522 m. kovo 15 d., palaidota Varšuvoje, bernardinų bažnyčioje.

Jonas I Radvila

Antrasis Mikalojaus I ir Četvertinsko kunigaikštystės Eudokijos sūnus. Gimė 1404 m. Apie jį žinoma nedaug. Kronikose minima tik tai, kad 1445 m. dalyvavo žygyje prieš Maskvą, kuriam vadovavo didysis etmonas Kiška. Šiame žygyje Lietuvos kariuomenė su Radvilų pagalba pasiekė puikią pergalę ir su dideliu grobiu, nepatyrusi daug nuostolių, pasuko savo sienų link.

Daugiau Jono I Radvilos nemini jokie šaltiniai. Mirė nevedęs ir bevaikis.

Petras I Radvila

Jauniausias Mikalojaus I Radvilos ir Četvertinsko kunigaikštystės Eudokijos sūnus. Jis buvo LDK pakamorės ir Eišiškių seniūnas. 1499 m. dalyvavo visuotiniame Vilniaus seime, kur pasirašė LDK ir Lenkijos unijos konfirmaciją. Apie kitus jo gyvenimo faktus jokių žinių nerandama. Mirė 1500 m. nevedęs.

Mikalojus III Radvila (Lenkijos meilė)

Vyriausias Mikalojaus II ir Sofijos Onos Manvydaitės sūnus. Gimė 1470 m. buvo LDK vyriausiasis tarpininkas ir Belsko seniūnas. Užimdamas šį urėdą, dalyvavo Piotrokovo seime, kuris atnaujino ir išplėtė LDK ir Lenkijos uniją. Mikalojaus III ir jo šalininkų pastangomis
buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. Aleksandras atsidėkodamas atėmė iš Zaberezinskio Trakų vaivadiją ir atidavė ją Mikalojui Radvilai ir paskyrė jį aukščiausiu LDK pareigūnu. Vėliau karalius paveldėjimo teise atidavė Mikalojui Radvilai plačias Palenkės Mozūrų valdas – Goniondzą ir Raigardą.

Mikalojus III lydėjo karalių Žygimantą į 1515 m. įvykusį Presburgo suvažiavimą, kuriame imperatorius Maksimilijonas susitiko su Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos karaliais. Tame suvažiavime Mikalojus III tarnavo savo karaliui ne tik turtais, bet ir patarimais, ir jis taip patiko imperatoriui, kad šis suteikė jam Šv. Romos imperijos kunigaikščio vardą, kurio Radvila tuomet dėl nežinomų priežasčių nepriėmė. Tačiau 1518 m. imperatorius per Vilniaus kanauninką Lauryną Medzelevskį atsiuntė jam į Lenkiją Goniondzo ir Medilo kunigaikščio titulo diplomą. Tuomet Radvila jau negalėjo atsisakyti suteiktos garbės ir priėmė šį vardą sau pirmos ir eilės palikuonims, o karalius ir valstybė patvirtino jį tais pačiais metais Brastos seime.

Jis mirė 1522 m. sausio pradžioje, palaidotas Vilniaus katedroje. Kaip ir tėvas, jis dosniai apdovanodavo bažnyčias ir fundavo jas. 1519 m. jis fundavo dvi parapines bažnyčias – Raigarde ir Dobrynėje, 1520 m. – Šv. Dvasios bažnyčią Goniondze, 1521 m. – ten pat misionierių bažnyčią ir vienuolyną, taip pat pastatė Bialos pilį. Buvo vedęs Elžbietą Oną Nasilovskytę, Bogdano dukterį, Jurgio Nasilovskio, kuris 1542 m. buvo Vilniaus vaivada, seserį. Ji mirė 1547 m., palaidota Vilniuje, paliko tris sūnus ir tris dukteris. Iš jų pirmoji, Sofija Ona, ištekėjus už Jono IV Manvydo, kuris 1526 m. buvo Naugarduko vaivada, o 1535 m. – LDK didysis maršalka, Trakų vaivada, Merkinės, Ašmenos ir Daugų seniūnas. Antroji duktė Elena ištekėjo už Slucko ir Kopylio kunigaikščio Jurgio Simonaičio Olekos, vieno žymiausių Lietuvos karių, kuris mirė 1542 m. Galiausiai trečioji duktė Elžbieta Ona ištekėjo už Dubrovicos kunigaikščio Jono Alšėniškio, kuris 1542 m. buvo Kijevo vaivada, 1544 m. – trakų vaivada ir Mogiliovo valdytojas, mirė 1549 m. Kartu su seserimi Elena 1543 m. ji fundavo Medilo parapinę bažnyčią.

Jonas II Radvila (Barzdočius)

Mikalojaus II ir Onos Manvydaitės sūnus. Gimė 1474 m. Pirmosios žinios apie jį siekia 1501 m., kai karalius Aleksandras paskyrė jį LDK rūmų maršalka ir Vilniaus seniūnu. Netrukus Jonas II išvyko į užsienį norėdamas pamatyti svečius kraštus. Grįžęs padėjo karaliaus kariuomenei kovoti su totoriais. Vėliau, 1512 m. dalyvavo mūšyje su totoriais ties Višniovecu, 1514 m. – kautynėse su Maskva ties Orša ir savo pulkais parėmė brolį Jurgį Radvilą. 1519 m. Jonas II Radvila buvo paskirtas LDK didžiuoju maršalka, 1521 m. gavo Trakų kašteliono urėdą. Metus pabuvęs kaštelionu, Jonas II pasitraukė iš gyvenimo ir buvo palaidotas Vilniaus bernardinų bažnyčioje. Jis buvo labai pamaldus ir negailėjo savo turto Dievo namams aprūpinti. Būdamas Slonimo seniūnu, 1520 m. savo lėšomis pastatė gynybinę pilį.

Jonas II Radvila buvo vedęs tris kartus. Pirmoji žmona buvo Lukomlės kunigaikštytė Bogdana. Su ja turėjo dvi dukteris: Ona ir Sofiją. Antroji žmona buvo Ona Goštautaitė , su kuria susilaukė trijų sūnų – Jurgio, Petro ir Alberto, taip pat dviejų dukterų – Elžbietos ir Kotrynos. Visi mirė vaikystėje. Trečioji žmona buvo Ona Kiškaitė. Ištekėjo 1513 m., mirė 1533 m. Kraičio atnešė Nesvyžių, Olyką ir Lachvą. Paliko du sūnus: Joną IV ir Mikalojų VI.

Albertas I Radvila (Išmaldų dalytojas)

Trečiasis Mikalojaus II ir Sofijos Onos Manvydaitės sūnus. Gimė 1478 m. Ramaus būdo ir pamaldus, jaunystėje pasirinko dvasininkų luomą. Anksti pagarsėjo dievobaimingu gyvenimu, tad labai jaunas buvo paskirtas Lucko vyskupu, o kiek vėliau, 1507 m., mirus Vaitiekui Taborui, tapo Vilniaus vyskupu. Buvo nepaprastai gailestingas ir dosniai dalijo elgetoms išmaldas. Kasdien jo dvarą apsupdavo minios vargšų, kuriems siųsdavo maisto, kartais pats jo išnešdavo ir jiems patarnaudavo; už tai gražiai buvo pramintas Išmaldų Dalytoju. Uoliai stengėsi išaiškinti liaudyje pagonybės liekanas, ypač savo valdose, kur iš tiesų visiškai panaikino stabmeldystę. Pagelbėjo atstatyti Vilniaus bernardinų bažnyčią ir vienuolyną. Mirė 1519 m. Verkiuose, palaidotas Vilniuje, Šv. Stanislovo bažnyčioje.

Jurgis I Radvila (Pergalingasis)

Jauniausias Mikalojaus II ir Sofijos Onos Manvydaitės sūnus. Gimė 1480 m. Pirmosios žinios apie jį siekia 1507 m., kai buvo Lietuvos pasiuntinys Žygimanto I karūnavimo iškilmėse. 1508 m. Jurgis tapo Lietuvos lauko etmonu, nuo tada pradėjo karinę karjerą, atnešusią jam didžią šlovę. Jis laimėjo iš viso 30 mūšių su totoriais, maskviečiais ir kryžiuočiais, dėl to buvo pramintas Pergalintuoju. Mūšiuose arba pats vadovavo, arba rėmė Lenkijos kariuomenę. Vėliau buvo paskirtas Kijevo vaivada, o 1522 m. užėmė aukštesnes senatoriaus pareigas, tapo Trakų kaštelionu. 1527 m. Jurgis Radvila paskirtas Vilniaus kaštelionu ir Lietuvos rūmų maršalka. 1533 m. iš karaliaus už narsą gavo Lietuvos didžiąją buožę. Jis taip pat buvo Gardino, Bialos ir Lydos seniūnas. Jurgis Radvila, nuo 1535 m. kankinamas ilgai trukusios ligos, mirė 1541
Buvo ne tik narsus, bet ir pamaldus. Turėjo įprotį nuo gavėnios iki Velykų užsidaryti vienuolyne ir leisti laiką mąstydamas. Fundavo parapinę bažnyčią Ščiučine ir keletą kitų. Jurgio Radvilos žmona buvo Barbora Kolianka Volska, rusų vaivados, Lenkijos didžiojo etmono Kolios iš Daliovos duktė. Vietoj kraičio gavo Ščiučino valdas. Jurgis su ja turėjo sūnų Mikalojų ir dvi dukras – Oną ir Barborą, Lenkijos karalienę. Jurgio Radvilos vyresnioji duktė Ona Elžbieta gimė 1518 m. kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis, labai draugiškai sugyvenęs su Jurgiu, su tam tikrai įsipareigojimais surašė sutartį, kad jo sūnus Elijošius, sulaikęs pilnametystės, ves Oną. Tačiau panašų susitarimą dėl savo sūnaus Stanislovo surašė ir Vilniaus vaivada Albrechtas Goštautas. Dėl šios priežasties Jurgis Radvila iš pradžių atsakė kunigaikščiui Elijošiui Ostrogiškiui, tačiau kai vėliau Stanislovas Goštautas, pakeitęs sumanymą, ėmė rūpintis jaunesniąja Jurgio dukterimi Barbora, Jurgis pareikalavo, kad kunigaikštis Elijošius tėvo susitarimu vestų Oną. Tačiau šis įsižeidęs dėl pirmojo atsisakymo, jos vesti nesutiko. Galiausiai Ona ištekėjo už Vilniaus kašteliono ir LDK lauko etmono Petro Kiškos , o po jo mirties 1544 m. – antrą kartą už Alšėnų ir Dubrovicos kunigaikščio, LDK stalininko Simono Jurjevičiaus, už kurį taip pat gyveno ilgiau. Mirė 1556 m.

Jonas III Radvila

Vyriausias Mikalojaus III ir Elžbietos Onos Nasilovskytės sūnus. Pirmą kartą jis buvos paminėtas 1516 m.

Jonas III Radvila buvo LDK taurininkas, o 1535 m. – Žemaičių seniūnijos vyriausiasis valdytojas, Belzo seniūnas ir Markovo valdytojas. Mirė 1542 m. Chochloje, palaidotas Kėdainiuose. Buvo vedęs Oną Kascevičiūtę, Vitebsko, vėliau Palenkės vaivadų Jono ir Marinos Kascevičių dukterį. Vestuvės įvyko per Užgavėnes Kascevičių Rakliškių valdose. Jonas III Radvila su ja turėjo tik tris dukteris. Vyriausioji, Ona gimė 1525 m., buvo du kartus ištekėjusi. Pirmas vyras – Stanislovas kiška iš Cechanoveco, 1544 m. jis buvo Vitebsko vaivada ir Breslaujos seniūnas, mirė 1552 m. Antrasis jos vyras Kristupas Sadovskis buvo Selcų bajoras. Ji mirė 1600 m. Antroji duktė Petronėlė gimė 1526 m., mirė 1564 m., buvo ištekėjusi už Polocko vaivados Stanislovo Pavainos, kuris tris kartus vyko pasiuntiniu į Maskvą. Trečioji duktė Elžbieta Kotryna buvo Jeronimo Seniavskio iš Granovo žmona. Jis buvo Lenkijos rūbininkas, vėliau – Kamenecko kaštelionas, galiausiai 1575 m. – Rusų vaivada, Galičo ir Kolomyjos seniūnas. Ji mirė 1565 m.

Stanislovas I Radvila

Antrasis Mikalojaus III ir Elžbietos Onos Nasilovskytės sūnus. Apie jo gyvenimą žinome nedaug. Jis buvo Užpalių ir Pernų seniūnas, mirė labai jaunas 1531 m. Nesvyžiaus archyvo genealogijų rankraščiuose apie jį pateikiamos dvi skirtingos versijos. Pasak pirmosios, jis buvo nevedęs, tačiau prieš pat mirtį susižiedavo su Ona Rytvinaite, kuri taip jį mylėjo, kad po jo mirties, nors ir daugelis jai meilinosi, už nieko nenorėjo tekėti ir liko senmergė. Kitoje genealogijoje teigiama, kad jis buvo vedęs Oną Bonerytę, raštinės ir Osvencimo seniūno Jono Bonerio de Visenbergo dukterį, kuri mirė 1529 m. nepalikusi vaikų. Bonerytė mirė anksčiau už Stanislovą, todėl gali būti, kad vėliau jis susižiedavo su Ona Rytvinaite, tačiau mirtis sutrukdė antrąsias vedybas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2947 žodžiai iš 9671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.