Rankinis. Žaidimo apibūdinimas 3
Žaidimo taktikos veiksmai 4
Individuali puolėjo taktika 5
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai 5
Grupinė puolėjų taktika 6
Kolektyvinė taktika 8
Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų 8
Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais 10
Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš
gynėjus 11
Greitasis puolimas 12
Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas 13
Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu 13
Taktika ginantis 13
Literatūra 15
Rankinis. ŽAIDIMO apibūdinimas
Rankinis 7×7 žaidžiamas salėse ir lauko aikštelėse, paplūdimiuose.
Žaidėjai perduoda vienas kitam kamuolį, jį varosi, meta į varžovų vartus.
Kamuolys į varžovų vartus metamas laikantis tam tikrų žaidimo taisyklių.
Negalima peržengti 6 m atstumu nuo vartų esančios puslankio linijos, kuri
apibrėžia vartininko aikštelę. Vartininko aikštelėje gali žaisti tik
vartininkas. Aikštės žaidėjai gali po metimo pašokę virš vartininko
aikštelės nusileisti jos plote ir trumpiausiu keliu išjos išbėgti. Žaidėjas
kamuolį laikyti rankose gali ne daugiau kaip 3 sekundes. Po to jis gali
kamuolį varyti. Prieš ir po varymo žaidėjas, laikydamas kamuolį, gali
žengti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Žaidėjai įvartį pelno kamuolį mesdami į
vartus. Įvartis įskaitomas, jeigu kamuolys kirto vartų liniją.Visos linijos
rankinio aikštėje yra 5 cm pločio. Tik vartų linija tarp vartų virpstų yra
8 cm pločio, kadangi tokio pločio yra vartų virpstai. Išskirtinis rankinio
komandos žaidėjas yra vartininkas. Jis stabdo varžovų metimus į vartus
įvairiomis kūno dalimis. Rankinio vartininkai nesiekia gaudyti kamuolio,
nes jis nedidelis, o ir metimai stiprūs. Nacionalinių rinktinių vyrų
komandų žaidėjų mestų į vartus kamuolių skriejimo greitis viršija 100 km/h
greitį, moterų – toks greitis – 70-80 km/h. Rungtynėse vartininkai sulaiko
iki 20-25% visų varžovų metimų į vartus.
Metimų į vartus rezultatyvumas, norint siekti pergalės, turi viršyti
50%. Moterų komandos per rungtynes pelno po 20 -25 įvarčius, vyrų 25-30.
Žaidimo metu dėl įvairių technikos veiksmų klaidų komandos praranda kamuolį
po 10-20 kartų. Tai dažnai būna netikslūs komandos narių kamuolio
perdavimai, 6 m linijos taisyklės pažeidimas, neleistini žaidėjų su
kamuoliu ir be kamuolio stabdymai, dvigubas kamuolio varymas, žaidėjo
stūmimas ir t.t.
Rungtynėse vienos komandos žaidėjai meta į vartus per 50-60 kartų, 10-
20 kartų komanda praranda kamuolį. Žaidimas labai greitas, jame gausu
įvairių veiksmų. Vienas iš pagrindinių veiksmų yra 7 m baudinio metimas.
Tokių baudinių viena komanda kartais atlieka iki dešimties. 7 m baudinio
metimo rezultatyvumas turėtų viršyti 75%. Vartininkai sulaiko iki 20%
baudinio metimų.
Pirmaujančių pasaulio komandų žaidėjų ūgio vidurkis >190 cm vyrų
komandose ir >175-180 cm moterų komandose. Vartininkų vyrų ūgis 195-200 cm
, moterų- 175-185 cm. Rankinio žaidėjų brandus amžius >25 metai, vartininkų
– 30 metų ir daugiau. Vaikai rankinį pradeda mokytis žaisti būdami 8-10
metų.
Žaidimas ankstyvame mokymo laikotarpyje nėra sudėtingas. Vėliau, kai
siekiama aukštesnių sporto laimėjimų, tobulėjant žaidimo technikos ir
taktikos veiksmams, žaidimas tampa vis sudėtingesnis.
Būdami moksleiviais jaunieji rankininkai besitreniruodami išmoksta
pagrindinius žaidimo technikos ir taktikos veiksmus. Jie jau dalyvauja
įvairiose oficialiose varžybose.
Pradėję studijas aukštojoje mokykloje sportininkai tobulinasi,
daugiau rungtyniauja. Žaidėjai toliau tobulina įvairius technikos veiksmus
puolant ir ginantis. Šie veiksmai atliekami vos didesniu greičiu ir
sudėtingesnėmis, artimomis žaidimui, sąlygomis. Gerinant bendrąjį
parengtumą naudotini įvairūs judrieji žaidimai. Jų kryptingas parinkimas
padeda treneriui efektyviau naudoti treniruotei skirtą laiką. Žaidėjams
sukeliamos teigiamos emocijos, jie įvairius veiksmus vykdo su didesniu
noru. Žaidžiant judriuosius žaidimus, taip pat ir kitus sportinius žaidimus
– krepšinį, regbį, futbolą ir kt. – mokomasi naujų taktikos veiksmų ir
tobulinami išmoktieji. Kankinyje vyrauja grupinės taktikos veiksmai. Tai
dažniausiai 2-3 žaidėjų suderinti veiksmai, leidžiantys įveikti varžovų
veiksmus ginantis.
Žaidimo taktikos veiksmai
Puolant ir ginantis žaidėjai aikštelėje išsidėsto tam tikra tvarka.
Puolant žaidėjai skirstomi į pirmos ir antros linijos puolėjus. Pirmojoje
žaidžia kairiojo ir dešiniojo krašto puolėjai bei linijos puolėjas.
Antrojoje – dešinysis ir kairysis pusiau krašto puolėjai bei vidurio
įžaidėjas.
Pirmosios linijos puolėjai greiti, vikrūs, nebijantys dvikovos su
gynėju. Antrosios linijos puolėjai pasireiškia stipriais kamuolio metimais
į vartus.
Ginantis žaidėjai išsidėsto įvairiai pagal 6 m liniją. Vienu atveju
jie sustoja prie linijos. Ši sistema įvardijama 6:0. Kitu atveju
vienas
gynėjas žaidžia priekyje prie laisvojo metimo linijos. Tai sistema 5:1.
Galimi išsidėstymai 4:2. 3:3 ir t.t. Ginantis svarbu nepraleisti puolėjų,
kad nesutrukdomai galėtų mesti kamuolį į vartus.
Dažniausiai žaidėjai ginantis juda tarp varžovo žaidėjo ir savo vartų
laikydamiesi žaidimo taisyklių: jie gali kovoti su varžovu dėl kamuolio,
neleisti jam laisvai judėti. Ginantis negalima stumti varžovo į nugarą,
apglėbti jį ir t.t.
Taktika rankinyje skirstoma į individualią, grupinę ir komandinę.
Deriniai mokomi daliniu ir ištisiniu metodu. Dabar komandos naudoja trumpus
derinius dalyvaujant nedidelei žaidėjų grupei. Derinių sėkmė priklauso nuo
laiku perduoto kamuolio partneriui, nuo žaidėjų teisingo išsidėstymo
aikštelėje ir nuo jų judėjimo pobūdžio. Taktika grindžiama žaidėjų kiekybės
sudarymu tam tikrame aikštės plote. Toks žaidėjų išsidėstymas aikštėje
galimas tuomet, kai žaidėjai be kamuolio arba jį turėdami juda įvairiomis
kryptimis keisdami savo vietą aikštelėje. Tokių žaidimo veiksmų reikia
mokytis. Žaidėjų bendradarbiavimas po du, tris sudaro taktikos veiksmų
pagrindą.
Tai pavyzdžiai pratimą, kuriuos atlikdami žaidėjai turi ne tik
tiksliai perduoti ir gaudyti kamuolius, greitai pasikeisti vietomis, bet ir
taktiškai mąstyti.
Individuali puolėjo taktika
Kaip žaisti skirtingų pozicijų žaidėjams, kokiomis ypatybėmis ir
taktiniais veiksmais turi jie pasižymėti? Krašto puolėjai privalo
atsiminti, kad kuo toliau krašte ir kuo drąsiau, ryžtingiau ir
rezultatyviau jie žais, tuo jie labiau palengvins žaidimą savo partneriams.
Krašto puolėjas privalo sugebėti atlikti veiksmus dideliu greičiu, mokėti
bent du tris gynėjų apėjimo būdus ir mesti į vartus iš sudėtingą padėčių.
Jis privalo mokėti greitai ir ryžtingai perbėgti pagal 6 m liniją į
priešingą kraštą ir, reikalui esant, užtverti gynėją. Krašto puolėjai
vidutiniškai per rungtynes meta po 7 – 8 kartus pozicinių atakų metu ir 3 –
5 kartus meta po greito puolimo atakos, pelno 3 įvarčius, „uždirba“ l – 2
baudinius.
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai
I situacija:
A. Kairiojo krašto puolėjas parodo, kad bėgs į vidurį. Tuo metu, kai
gynėjas reaguoja į puolėjo judesį, puolėjas staigiai veržiasi kraštu ir
meta į vartus.
B. Dešiniojo krašto puolėjas (kairiarankis) parodė, kad veršis
kraštu, o pats bėga į vidurį.
II situacija:
Kairiojo krašto puolėjo bėgimas pagal 6 m liniją, arba apibėgimas 9 m
lanku.
A. Kairiojo krašto puolėjas bėga palei 6 m liniją ir gali bet kuriuo
momentu mesti į vartus arba kurį nors gynėją „užtverti“.
B. Dešiniojo krašto puolėjas apibėga apie antrosios linijos žaidėjus
ir meta iš bet kurios antrosios linijos žaidėjo pozicijos arba kamuolį
perduoda linijos žaidėjui.
Būdingi linijos puolėjų veiksmai. Žaidėjai, kurie žaidžia prie
linijos, turi pasižymėti drąsa, ryžtingumu ir metimais dešine ir kaire
rankomis. Labai svarbi jų savybė – sugebėjimas techniškai, laiku ir
netikėtai užtverti gynėjus, tiksliai gaudyti kamuolį, kuris yra perduodamas
jiems ne visuomet tiksliai ir nevienodu stiprumu. Labai svarbu tinkamai
pasirinkti vietą aikštelėje. Juk ne taip lengva pagavus kamuolį mesti į
vartus, kai žaidėjas yra kelių gynėjų apsuptyje. Čia būtina žaisti labai
apgalvotai, judriai ir drąsiai. Linijos puolėjai vidutiniškai per rungtynes
meta po 4-5 kartus ir pelno 3-4 įvarčius, bei po 2-3 kartus puolime gauna
teisę mesti 7 m baudinį.
Antros linijos puolėjai. Puolant su vienu linijos puolėju, antrojoje
linijoje žaidžia trys atsitraukusieji (pusiau kairysis ir vidurio
įžaidžiantysis bei pusiau dešinysis puolėjai).
Puolant dviem linijos puolėjais, antroje linijoje žaidžia du
atsitraukę puolėjai. Svarbiausia ką turi mokėti antrosios linijos puolėjai,
-tai tiksliai, stipriai mesti kamuolį į vartus iš 9 – 12 m atstumo. Jie
privalo mokėti netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar į kraštą, mokėti
pasikeisti vietomis ir reikalui esant, atsidūrus prie linijos, mokėti mesti
nuo linijos pašokus arba krentant. Labai gerai, kai komandoje yra vienas
kairiarankis žaidėjas. Jis dažniausiai užima dešiniojo pusiau kraštinio
puolėjo poziciją. Atsitraukę puolėjai per rungtynes vidutiniškai meta į
vartus po 6-8 kartus ir pasiekia 4-5 įvarčius. Dažnai komandoje yra vienas
pajėgesnis puolėjas, kuris meta 12-15 kartų ir pelno 6-8 įvarčius.
Vidurio įžaidžiantysis puolėjas negali pasitenkinti vien gebėjimu
sudaryti palankias galimybes savo partneriams. Jis vadovauja visam
žaidimui. Jis privalo mokėti rezultatyviai užbaigti puolimo akciją.
Grupinė puolėjų taktika
l pratimas. Linijos puolėjo sąveika su atsitraukusiais puolėjais.
Situacija A. Du atsitraukę puolėjai tarpusavyje perdavinėja kamuolį.
Linijos puolėjas stovi gynėjui iš kairės. Arčiau stovintis atsitraukęs
puolėjas perduoda kamuolį linijos
puolėjui toliau nuo gynėjo. Linijos
puolėjas žengdamas vieną ar du žingsnius, meta į vartus pašokant arba
krentant.
Situacija B. Linijos puolėjas stovi iš dešinės gynėjo pusės. Gavęs
perdavimą ir žengdamas kelis žingsnius, meta kaire ranka arba sugavęs
kamuolį būnant nugara į vartus, žengia dešine koja į šalį – žingsnis kaire
prieš dešinę, ir pasisukęs veidu į vartus meta pašokant, atsispiriant dviem
kojomis.
Situacija C ir D. Tas pat, tik kamuolį perduoda toliau stovintis