Rašytojas ir fantazavimas
5 (100%) 1 vote

Rašytojas ir fantazavimas

ZIGMUNDAS FROIDAS

Zigmundas Froidas (Siegmund Freud) gimė 1856 m. gegužės 6 d. Pršybore (buvęs Fraibergas), Moravijoje. Studijavo ir didesnę gyvenimo dalį praleido Vienoje. 1902-1938 m. Vienos universiteto neuropatologijos profesorius, tačiau paskaitų beveik neskaitė, pagrindinį dėmesį skyrė psichoterapijai ir neurozių tyrinėjimams. Sukūrė psichoanalizės teoriją, žmogaus psichiką aiškinančią iracionalia pasąmonės veikla, akinama seksualinio instinkto libido. Ši teorija, kurios pagrindiniai teiginiai išdėstyti veikaluose ,,Sapnų aiškinimas” (1900), ,,Kasdienio gyvenimo psichopatologija” (1901), ,,Trys straipsniai apie lytinio potraukio teoriją” (1905), ,,Ego ir Id” (1923), ne tik iš pagrindų reformavo psichologiją, bet ir padarė didelį poveikį daugeliui kitų kultūros sričių. Antroje gyvenimo pusėje daug dėmesio skyrė žmonijos kultūros raidos psichoanalitinei interpretacijai. Fašistinei Vokietijai 1938 m. užgrobus Austriją, buvo priverstas emigruoti. Mirė 1939 m. rugsėjo 23 d. Hempstede, Anglijoje.

Betarpiškai estetika Froidas nesidomėjo, ji yra jo antropologinė dalis. Menas laikomas užslopintų pasąmonės potraukių simboline išraiška, vaizduotės žaismu, kurio paskirtis – fantastinis socialinių instinktų patenkinimas, teikiantis nusiraminimą, išvaduojantis nuo kankinančio vidinio prieštaringumo. Iš pradžių siekusi išsitekti empirinės psichologijos ir biologizmo rėmuose, froidistinė estetika galų gale tapo iracionali ir intuityvistinė. Meno sritį praplėtė nesąmoningų, dažnai patologiškų psichinių būsenų vaizdavimu.

Pagrindiniai Z. Froido didesnės apimties darbai, liečiantys estetinę problematiką, yra ,,Sąmojus ir jo ryšys su nesąmoninga psichine veikla” (1905), ,,Kliedesiai ir sapnai Jenseno ,,Gradivoje” (1907), ,,Totemas ir tabu” (1913), ,,Psichoanalizės įvado paskaitos” (1917), ,,Nepasitenkinimas kultūra” (1930).

Antologijoje spausdinami du Z. Froido straipsniai – ,,Rašytojas ir fantazavimas” (1908) ir ,,Dostojevskis ir tėvažudystė” (1928).

RAŠYTOJAS IR FANTAZAVIMAS

Iš kur toji keista asmenybė, rašytojas, ima sau medžiagą? Kaip jam pavykstą sujaudinti mus, sukelti mums tokius išgyvenimus, kokių mes net nemanėme galį patirti. Mūsų susidomėjimą dar labiau padidina ta aplinkybė, kad pats rašytojas, paklaustas apie tai, nieko mums neatsako arba jo atsakymas mūsų vis tiek nepatenkina, be to, jo visai netrikdo tai, kad mes žinome, jog net ir labai gerai suprasdami, kaip rašytojas pasirenka medžiagą ir kokia literatūrinio vaizdavimo esmė, mes vis tiek negalėsime pasidaryti rašytojais.

Patys rašytojai mėgsta sumažinti atstumą tarp savojo savitumo ir žmogiškosios esmės apskritai: jie taip dažnai mums tvirtina, kad kiekviename žmoguje slypi rašytojas ir kad paskutinis rašytojas išnyks tik su paskutiniu žmogumi.

Argi pirmųjų literatūrinės veiklos pėdsakų nereikėtų ieškoti jau vaikystėje? Mėgstamiausia vaiko veikla yra žaidimas. Vaikas labai rimtai žiūri į savo žaidimą, jis sunaudoja daug emocinės energijos. Žaidimo priešingybė ne rimtumas, o tikrovė.Vaikas labai aiškiai skiria savo žaidimų pasaulį nuo tikrovės ir dažnai savi įsivaizduojamus objektus ir santykius susieja su apčiuopiamais ir matomais realiojo pasaulio daiktais. Tik šis susiejimas ir sudaro skirtumą tarp vaiko ,,žaidimo” ir ,,fantazavimo”.

O rašytojas daro tą patį, ką ir vaikas; jis sukuria fantazijos pasaulį, į kurį žiūri labai rimtai, t. y. suteikia jam didelį emocinį krūvį, kartu griežtai atskirdamas jį nuo tikrovės. Tačiau šis sukurtojo pasaulio netikrumas yra labai svarbus meninei technikai, nes daug dalykų, kurie realybėje negali suteikti malonumo, suteikia jį fantazijos žaisme, daug iš esmės nemalonių išgyvenimų gali tapti malonumo šaltiniu autoriaus klausytojams ir žiūrovams.

Augdamas žmogus liaujasi žaisti, jis tarsi atsisako malonumo, kurį jam teikdavo žaidimas. Tačiau tas, kas pažįsta dvasinį žmogaus gyvenimą, žino, kad vargu ar žmogui yra kas nors sunkiau, kaip atsisakyti kartą patirto malonumo. Iš esmės mes nieko negalime atsisakyti: mes tik iškeičiame vieną dalyką į kitą. Taip ir augantis žmogus, liaudamasis žaisti, neatsisako nieko daugiau, kaip tik siejimo su realiais objektais; užuot žaidęs, jis dabar fantazuoja. Dauguma žmonių fantazuoja visą savo gyvenimą.

Žmonių fantazavimą ne taip lengva stebėti, kaip vaikų žaidimą. Vaikas nors ir nežaidžia su suaugusiais, bent jau neslepia nuo jų savo žaidimo. Tuo tarpu suaugęs gėdijasi savo fantazijų ir slepia jas nuo kitų, saugo jas kaip pačius intymiausius dalykus. Žaidžiančiojo ir fantazuojančio elgsenų skirtumą gerai paaiškina šių dviejų, vis dėlto viena kitą pratęsiančių, veiklų motyvai.

Vaiko žaidimą sužadina norai, iš tikrųjų – vienas vienintelis noras – būti dideliam ir suaugusiam. Tad jie neturi pagrindo slėpti šį norą. Visaip kitaip su suaugusiu; tarp norų, sukeliančių jo fantazijas, yra keli tokie, kuriuos apskritai būtina slėpti. Todėl jis gėdijasi savo fantazavimo kaip vaikiško ir neleistino dalyko.

Iš kurgi galima taip tiksliai sužinoti apie žmonių fantazavimą, jeigu jį gaubia toks paslaptingumas? Ką gi, yra tokie žmonės – neurotikai, kurie, tikėdamiesi, kad gydytojas psichologinio poveikio priemonėmis grąžins jiems
sveikatą,turi papasakoti jam ir savo fantazijas; tai ir yra didžiausias mūsų žinių šaltinis.

Galima pasakyti, kad laimingasis niekada nefantazuoja. Fantazuoja tik tas, kas nepatenkintas. Nepatenkinti norai yra fantazijų varomosios jėgos, o kiekviena fantazija yra norų patenkinimas, nepatenkinančios tikrovės korektūra. Tie norai priklauso nuo fantazuojančios asmenybės lyties, charakterio ir gyvenimo sąlygų. Juos nesunku suskirstyti į dvi pagrindines kryptis. Tai yra arba garbėtroškiški norai, arba erotiniai. Jaunos moters norai beveik be išimčių yra erotiniai. Jaunas vyras, greta erotinių, turi ir pakankamai ryškių egoistinių bei garbėtroškiškų norų.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 895 žodžiai iš 1658 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.