Raudondumbliai
5 (100%) 1 vote

Raudondumbliai

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Raudondumblių kilmė ir evoliucija 4

3. Raudondumblių klasifikacija 5

4. Raudondumblių gniužulo sandara 7

5. Raudondumblių dauginimasis ir vystymosi ciklai 12

6. Raudondumblių ekologija 16

1. ĮVADAS

Raudondumbliai – labai įdomi, savitos biologijos ir ekologijos dumblių grupė. Jų fosilijų

amžius siekia Kambro periodą.

Daugiausia jie paplitę jūruose ir vandenynuose, kur ir dominuoja, dėl sugebėjimo

išgyventi nemažame gylyje. Ten jų vaidmuo akivaizdus ir dažnai minimas literatūroje.

Tačiau gėlavandeniai dažnai yra pamirštami, dėl jų negausaus paplitimo vidaus

vandenyse, kuris priklauso nuo savybių prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Ypač tai svarbu

gėluose vanenyse, kuriuose įvairūs biologiniai faktoriai (t ,pH, jonų sudėtis, neorg.

anglies kiekis ir kt. ) kinta žymiai dažniau ir staigiau nei jūrose, o tuo labiau

vandenynuose. Todėl užterštuose vandenyse raudondumblių nerasime. Jie tarpsta tik

švariuose vandenyse.

Lietuvoje aprašytos 7 gėlavandenių raudondumblių rūšys. Tačiau, galima spėti, kad toks

mažas žinomų rūšių skaičius, susijęs su menkais dumblių grupės tyrimais. Ši dumblių

grupė beveik nėra tirta, taigi jų įvairovė neaiški. Raudondumblius tirti skatina klasimai –

kur ir kaip plačiai yra paplitę pagrindinės 6 Lietuvoje žinomosgėlavandenės

raudondumblių rūšys?

Be to raudondumbliai įdomūs savo ekologija ir biologija, ypač vystimusi, beje pastarasis

tarp mokslininkų yra sukėlęs nemaža diskusijų (ypač gėlavandenių rūšių).

Raudondumbliai galiu būti naudingi praktiniu požiūriu, nes gali tarnauti kaip švarių,

neužterštų vandenų indikatorius.

3

2. RAUDONDUMBLIŲ KILMĖ IR EVOLIUCIJA

Manoma, kad raudondumbliai yra vieni iš seniausių kilmę turinčių eukariotų. Bene svarbiausias orgumentas – žiuželiu nebuvimas nė vienoje vystymosi ciklo stadijoje, kas leidžia manyti, jog raudondumbliai nuo pitmykščių eukariotų atsiskyrė prieš atsirandant 9+2 tipo žiuželiams. Tai vienintelis skyrius neturintis tokių žiuželių.

Įdomu tai, kad be dumblių, dar ir trys grybų skyriai – Zygomycota, Ascomycota ir Basidiomycota – taip pat stokojantys 9+2 tipo žiuželių. Buvo manoma, kadšios fundamentalios bežiuželinių eukariotų grupės iškilo prieš žiuželių evoliuciją. Raudondumbliai galėjo vystytis iš pirmykščių heteratrofinių eukariotų, įsiterpus simbiotiniam melsvadumbliui.

Tiriamas raudondumblių primytivumas ir ilgas gyvavimo amžius kurį laiką buvo pabrėžiamas tam, kad patvirtintu argumentus, jog seniausios Prekambro vienaląsčių dumblių iškasenos, tai raudondumbliai. Šios fosilijos yra apie 1,9 mlrd.metų senumo.

Ne taip seniai atsirado galimybė patikrinti hipotezes apie organizmų pagrindinių evoliucijos linijų kilmę, pasinaudojant “istoriniais archyvais”, sukauptais nukleotidų ir amino rūgščių sekose.Filogenetinių ryšių išaiškinimui plačiausiai yra naudojama rRNR nukleotodų sekos. Ribosomos, tai – organelės, kuriosturi tą pačią funkciją eukariotų ir prokariotų ląstalėse, be tojų struktūra išliko beveik nepakitusi evoliucijos eigoje. Buvo įrodyta, kadraudondumbliai iškilo iš kitų grupių santykinai vėlai – jau po 9+2 tipo žiuželių evoliucijos, panašiai tuo metu kaip ir žaliadumbliai bei daugialąsčiai gyvūnai.

Tai rodo, jog žiuželių praradimas raudondumbliams – antrinis reiškinys, nes ir žaliadumbliai, irdauguma Eumetazoa žiuželius turi.

Taigi, iš šių duomenų matyti, kad žinomas raudondumblių amžius siekia 80-360 mln. metų. Tai labai sutampa su įvairių žaliudumbliu amžiumi (80-300 mln.m.), bet labai skiriasi nuo jaunų – žiedinių augalų (5-60 mln. m. ) ar žinduolių (2-5 mln.m.). Tai atspindi seną raudondumblių kilmę ir lėtą jų evoliucinį progresą.

4

3.RAUDONDUMBLIŲ KLASIFIKACIJA

Istoriniu požiūriu, apie raudondumblius žinoma nuo K. Linėjaus laikų, tačiau kaip atskira taksonominė grupė, jie buvo išskirti tik 19 a. 1813 m. Lamouroux pirmasis pasinaudojo spalva, atskirian šią dumblių grupę, nuo kitų į ją morfologiškai panašių augalų, bei pavadino juos “Floridees”. Harvey (1836 m) pastebėjo, kad 3-jų didžiųjų makrodumblių grupių, t.y. Rhodospermae (raudondumblių), Melanospermae (melsvadumblių) ir Chlorospermae (žaliadumblių) sporos yra tokios pat spalvos kaip ir motininiai gniužulai.

Šiuo metu raudondumblių rūšių klasifikacija ir taksonominis pasiskirstymas eilių bei šeimų viduje vis dar nėra iki galo išspręsta problema. Nėra visuotinio susitarimo – kokios ir kiek eilių turi būti išskirta. Pvz.: Dixon (1982), South ir Wittick (1987) išskyrė 10, Lee(1980) – 12, Dawes (1981), Pritshard ir Bradt (1984) – 9, Bold ir Wynne(1985) – 13, Gabrielson ir Garbary (1986, 1987), Kraft ir Woelkerling (1990) – 15, Gabrielson ir kt. (1985) – 16 raudondumblių eilių.

1lent. Įvaių autorių Rhodophyta klasifikacijos

EILĖ Lee 1980 Dawes 1981 Dixon 1982

Dixon 1982 Pritchaard and Brad 1984 Bold and Wynne 1985 Gabrielson ir kt. 1985 Gabrielson, Garbary 1986 Gabrielson, Garbary 1987 South and Whittick 1987 Kraft and Woelkerling 1990 Gabrielson,
Garbary 1990

Acrochaetiales + – – – – + + + – + +

Ahnfeltiales – – – – – – – – – – +

Bangiales + + + + + + + + + + +

5

Batrachospermales – – – – + + + + – + +

Bonnemaisoniales – – – – + + + + – + +

Ceramiales + + + + + + + + + + +

Compsopognales – – + + + + – + + + +

Corllinales – – – – + + + + – + +

Cryptonemiales + + + + + – – – + – –

Erythropeltidales + – – – – + + + – – –

Gelidiales + + – – + + + + – + +

Gigartinales + + + + + + + + + + +

Goniotrichales – + – + – – – – – – –

Gracilariales – – – – – – – – – – +

Hildenbrandiales – – – – – + + + – + +

Lemaniales + – – – – – – – – – –

Nemaliales + + + + + + + + + + +

Palmariales – – + – + + + + + + +

Porphyridiales + + + + + + + – + + +

Rhodochaetales + – + – – + + + + + +

Rhodymeniales + + + + + + + + + + +

+ autoriaus minima eilė

– autoriaus neišskirta eilė

6

3. RAUDONDUMBLIŲ GNIUŽULO SANDARA

A. GNIUŽULO STRUKTŪRA

Raudondumbliai pagal gniužulo struktūros sudėtingumą yra suskirstyti į du poklasius:

Bangiophycidae ir Florideaphycidae.

Pokl. Bangiophycidae

Talomo tipai:

a) Vienaląsčiai (kokoidinės str.), gleivių pagalba gali formuoti kolonijas

(Porphyridium);

b) siūlinė str. (Asterocystis, Goniotrichum): paprasta nešakota str.arba pseudošakojimasi;

c) plokštelinė str. (Porphyra, Bangia).

Sudėtingėjant gniužulo struktūrai, sudėtingėja ir prisitvirtinimo organai:

b) pradžioje – bazalinė ląstelė beveik nesiskiria nuo kitų ląstelių,

b) vėliau – joje atsiranda išaugos, kurios suformuoja specialų prisitcirtinimo organą.

Labiau išsiviščiusiose formose išaugas formuoje ne tik bazalinė, bet ir kitos nuo jos nutolusios ląstelės. Šiai klasiai būdingas difūzinis augimas, t.y. gniužulas auga dalinantis visoms ląstelėms.

Pokl. Florideophycidae

Talomo tipai:

a) siūlinė struktūra (laisvų, vienaeilių siūlų pavidalo). Būdinga smulkiems epilitams, epifitams, epizoitams. Pvz.: lemanea, Audouinella, Ceramium, Polysiphonia..

b) įvairiasiūlė (heterotrichinė) struktūra – siūlai diferencijuoti į horizontalią ir vertikalią dalį. Pvz.:Batrachospermum.

c) Plokštelinė struktūra – daugiasluoksnė struktūra, manoma, išsivystė iš siūlinės struktūros. Pvz.: Hildenbrandia.

Anatominiu gniužulo struktūros požiūriu skiriami du tipai:

1) vienaašis (centrasiūlinis), kai gniužulo strukturos pagrindu yra 1-a šakelė su 1-a apikaline ląstele. Pvz.: Lemanea.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 962 žodžiai iš 3146 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.