Raumenų struktūra veterinarija
5 (100%) 1 vote

Raumenų struktūra veterinarija

Turinys:

1. Raumens struktūra.

2. Raumenų forma ir veikla.

3. Pagalbiniai raumenų dariniai.

4. Liemens raumenys:

4.1. Peties lanko raumenys:

1. Trapecinis raumuo,

2. Platusis nugaros raumuo,

3. Petinis galvos raumuo,

4. Rombinis raumuo,

5. Ventralinis dantytasis raumuo,

6. Paviršinis krūtinės raumuo,

7. Gilusis krūtinės raumuo.

4.2. Krūtinės sienos raumenys:

1. Dorsalinis dantytasis raumuio,

2. Laiptinis raumuo,

3. Šonkaulių keliamieji raumenys,

4. Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys,

5.Vidiniai tarpšonkauliniai raumenys,

6. Tiesusis krūtinės raumuo,

7. Diafragma,

8. Juosmeninis šonkaulių raumuo.

4.3. Pilvo sienos raumenys:

1. Išorinis įstrižinis pilvo raumuo,

2. Vidinis įstrižinis pilvo raumuo,

3. Skersinis pilvo raumuo,

4. Tiesusis pilvo raumuo,

5. Kirkšninis kanalas.

4.4. Ventraliniai kaklo raumenys:

1. Krūtininis galvos raumuo,

2. Krūtininis skydo raumuo,

3. Krūtininis poliežuvinis raumuo.

4.5. Dorsaliniai stuburo raumenys:

1. Ilgiausiasis nugaros raumuo,

2. Keterinis kaklo ir keterinis krūtinės raumuo,

3. Klubinis šonkaulių raumuo,

4. Diržinis raumuo,

5. Ilgiausiasis kaklo raumuo,

6. Ilgiausiasis atlanto ir galvos raumuo,

7. Tarpketeriniai raumenys,

8. Tarpskersiniai raumenys,

9. Uodegos keliamieji raumenys.

4.6. Ventraliniai stuburo raumenys:

1. Ilgasis kaklo raumuo,

2. Ilgasis galvos raumuo,

3. Kvadratinis juosmens raumuo,

4. Mažasis juosmens raumuo,

5. Didysis juosmens raumuo,

6. Lateralinis ir medialinis uodegos nuleidžiamieji raumenys,

7. Stuburgalio Raumuo.

5. Galvos raumenys:

5.1. Veido raumenys:

1. Žiedinis burnos raumuo,

2. Viršutinės lūpos raumuo,

3. Apatinės lūpos raumuo,

4. Skruostinis raumuo,

5. Nosinis raumuo,

6. Iltinis raumuo,

7. Viršutinės lūpos keliamasis raumuo,

8. Viršutinės lūpos nutraukiamasis raumuo,

9. Apatinės lūpos nutraukiamasis raumuo,

10. Žandinis raumuo.

5.2. Kramtomieji raumenys:

1. Kramtomasis raumuo,

2. Sparninis raumuo,

3. Smilkininis raumuo,

4. Dvipilvis raumuo.

6. Priekinės kojos raumenys:

6.1. peties sąnario raumenys:

1. Antketerinis raumuo,

2. Snapinis peties raumuo,

3. Deltinis raumuo,

4. Didysis apvalusis raumuo,

5. Mažasis apvalusis raumuo,

6. Poketerinis raumuo,

7. Pomentinis raumuo.

6.2. Alkūnės sąnario raumenys:

1. Trigalvis peties raumuo,

2. Dilbio fascijos tempiamasis raumuo,

3. Dvigalvis peties raumuo,

4. Petinis raumuo.

6.3. Riešo sąnario raumenys:

1. Stipininis riešo tiesiamasis raumuo,

2. Alkūnini riešo tiesiamasis raumuo,

3. Stipininis riešo lenkiamasis raumuo,

4. Alkūninis riešo lenkiamasis raumuo,

5. Ilgasis nykščio atitraukiamasis raumuo.

6.4. Pirštų sąnarių raumenys:

1. Pirštų tiesiamasis raumuo,

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo,

3. Specialusis trečiojo piršto tiesiamasis raumuo,

4. Paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo,

5. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo,

6. Vidurinis tarpkaulinis raumuo.

7. Užpakalinės kojos raumenys:

7.1. Klubo sąnario raumenys:

1. Paviršinis strėnų raumuo,

2. Vidurinis strėnų raumuo,

3. Gilusis strėnu raumuo,

4. Dvigalvis šlaunies raumuo,

5. Pusgyslinis raumuo,

6. Pusplėvinis raumuo,

7. Plačiosios fascijos tempiamasis raumuo,

8. Siuvėjo raumuo,

9. Skiauterinis raumuo,

10. Grakštusis raumuo,

11. Pritraukiamasis raumuo.

7.2. Kelio sąnario raumenys:

1. Keturgalvis šlaunies raumuo,

2. Pakinklinis raumuo.

7.3. Kulno snario raumenys:

1. Trigalvis blauzdos raumuo,

2. Priekinis blauzdinis raumuo,

3. Ilgasis šeivinis raumuo,

4. Trečiasis šeivinis raumuo.

7.4. Pirštų sąnarių raumenys:

1. Ilgasis pirštų tiesiamasis raumuo,

2. Šoninis pirštų tiesiamasis raumuo,

3. Paviršinis pirštų lenkiamasis raumuo,

4. Gilusis pirštų lenkiamasis raumuo.

Mokslas apie raumenis (MIOLOGIJA)

1. Raumens struktūra

Raumuo sudarytas iš raumens pilvelio ir sausgyslės. Raumens pilvelį sudaro stroma (jungiamasis audinys) ir parenchima (skersaruožių raumenų skaidulos). Kiekvieną raumenį supa jungiamojo audinio dangalas (perimysium). Nuo jo vidinio paviršiaus į raumens vidų eina jungiamojo audinio tarpsluoksniai, kurie suskirsto raumenines skaidulas į pluoštus. Jungiamajame audinyje išsišakoję raumenines skaidulas maitinančios kraujagyslės ir nervai. Iš raumeninių skaidulų galų išeina jungiamojo audinio skaidulos, kurios susijungusios sudaro raumens sausgyslę.

Apvalus raumuo baigiasi virvės formos sausgysle (tendo), plokščias raumuo – sausplėve (aponeurosis). Papraščiausia sandara tų raumenų, kurių skaidulos eina lygiagrečiai raumens išilginiai ašiai. Raumenys, kurių skaidulos eina kampu į išilginę ašį, vadinami plunksniškai (musculus pennatus). Raumeninių skaidulų čia gali būti vienas sluoksnis (m. unipennatus), du sluoksniai (m. bipennatus) arba daugiau sluoksnių (m. multipennatus). Per kai kuriuos raumenis sausgyslės pereina ištisai, todėl šie raumenys gali veikti ir kaip raisčiai, pavyzdžiui dvigalvis peties raumuo.

2. Raumenų forma ir veikla

Pagal formą raumenys skirstomi į plokščiuosius, sudėtinius, žiedinius ir apvaliuosius. Plokštieji raumenys sudaro kūno ertmių sienas, pavyzdžiui, jungia priekinę koją su liemeniu, sudaro pilvo sieną ir kt. Sudėtiniams raumenims
būdinga tai, kad jie prisitvirtinę prie daugelio svirčių atskirais pluoštais, o jų skaidulos sudaro bendrą raumens pilvelį. Žiediniai raumenys neturi nei pradžios, nei galo. Jie supa natūralias kūno angas. Apvalieji raumenys yra cilindro, arba šeivos formos. Jie skirstomi į raumens galvą, pilvelį ir uodegą. Šios formos raumenų yra daugiausia.

Raumenų veikla – tai jų skaidulų susitraukimas. Raumeniui susitraukiant, cheminė energija virsta darbu, o darbo metu išsiskiria šiluma.

Vienas raumens galas prisitvirtina prie nejudrios skeleto dalies, o kitas galas yra judrus. Nejudrus raumens galas vadinamas raumens pradžia (origo), judrus – raumens pabaiga (insertio). Galūnių raumenys pagal atliekamą darbą skirstomi į tiesiamuosius (musculi extensores), lenkiamuosius (m. flexores), pritraukiamuosius (m. adductores) ir atitraukiamuosius (m. abductores).

3. Pagalbiniai raumenų dariniai

Prie pagalbinių raumenų darinių priklauso fascijos, tepaliniai maišeliai (bursos), sausgyslių tepalinės makštys ir sezamoidiniai kauliukai.

Fascijos (fasciae) yra baltos jungiamojo audinio plokštės, sudarančios papildomą skeletą raumenims. Susitraukimo metu jos palaiko raumenims tam tikroje vietoje. Fascijos būna paviršinės ir giliosios. Paviršinė fascija, gulinti po oda, dengia visą gyvulio kūną. Gilioji fascija dengia kitus skeleto raumenis.

Tepaliniai maišeliai (bursae synoviales) yra nedideli, sudaryti iš jungiamojo audinio su plokščiomis ląstelėmis viduje. Jie pilni skysčio, panašaus į sąnarių tepalą. Tepaliniai maišeliai guli po sausgyslėmis arba po raumenimis tose vietose, kur yra šiurkštūs kaulų paviršiai. Jos pagerina sausgyslių ir raumenų slydinėjimą.

Sausgyslių tepalinių makščių (vaginae tendinum synoviales) sandara panaši į tepalinių maišelių, tik jos yra pailgos. Sausgyslių tepalinės makštys supa raumenų sausgysles, einančias nelygiais kaulų paviršiais. Jos sudarytos iš dviejų sluoksnių – paviršinio skaidulinio ir giliojo sinovinio. Sinovinis sluoksnis susideda ir parietalinio lapo (lamina parietalis) ir sausgyslę dengiančio visceralinio lapo (l. visceralis). Tarp lapų yra ertmė su sinoviniu tepalu.

Sezamoidiniai kauliukai yra sąnarių viršūnėse, įaugę į sausgysles. Jie palengvina raumens saugyslėms slysti sąnario viršūne.

4. Liemens raumenys

Prie liemens raumenų priskyriami peties lanko raumenys, krūtinės sienos raumenys, pilvo sienos raumenys, ventraliniai kaklo raumenys, dorzaliniai stuburo raumenys ir ventraliniai stuburo raumenys.

4.1. Peties lanko raumenys jungia priekines kojas su kaklu ir liemeniu. Mentės pagrindas jungiasi su liemeniu dviem raumenimis: trapeciniu ir rombiniu.

1. Trapecinis raumuo (musculus trapezius) yra plokščias, trikampio formos. Po juo guli rombinis raumuo ir mentė su raumenimis. Trapecinis raumuo skirstomas į kaklo trapecinį raumenį (m. trapezius cervicis) ir nugaros trapecinį raumenį (m. trapezius dorsi). Galvijų trapecinis raumuo prasideda nuo sprando raiščio per visą jo ilgį (nuo antrojo kaklo iki trečiojo krūtinės slankstelio) ir baigiasi prie mentės keteros. Kiaulių trapecinis raumuo prasideda nuo sprando bei anketerinio raiščio ir eina nuo pakauškaulio iki dešimtojo krūtinės slankstelio. Arklių trapecinis raumuo prasideda kaip ir galvijų. Nugaros trapecinis raumuo prasideda ant antketerinio raiščio nuo trečiojo iki dešimtojo krūtinės slakstelio.

Funkcija. Kelia mentę į viršų. Jei susitraukia vien kaklo dals, mentė traukiama į priekį, o jei nugaros dalis – traukiama atgal.

2. Platusis nugaros raumuo (m. latissimus dorsi) yra plokščias, trikampio formos. Jis prasideda plačia sausgysle kartu su juosmenine nugaros fascija ant antketerinio raiščio nuo trečiojo krūtinės iki paskutiniojo juosmens slankstelio, leidžiasi siaurėdamas krūtinės šonu ir baigiasi prie petikaulio medialinės pusės. Kiaulių ir galvijų platusis nugaros raumuo dar prisitvirtina prie paskutiniųjų šonkaulių.

Funkcija. Pakeltą priekinę koją traukią atgal ir lenkia per peties sąnarį. Kai priekinė koja pastatyta ant žemės, traukia liemenį į priekį.

3. Petinis galvos raumuo (m. brachiocepchalicus) yra ilgas, juostos pavidalo. Kiaulių ir galvijų šis raumuo prasideda nuo pakauškaulio, smilkinkaulių ir apatinio žandikaulio, arklių – dar ir nuo viduriniųjų kaklo slankstelių skersinių ataugų. Visų gyvulių petinis galvos raumuo baigiasi ant petikaulio skiauterės.

Funkcija. Tiesia koją per peties sąnarį. Kai koja pastatyta ant žemės, lenkia kaklą žemyn.

4. Rombinis raumuo (m. rhomboideus) yra plokščias, guli po trapeciniu raumeniu. Galvijų jis prasideda nuo sprando raiščio ir antketerinių raiščių (nuo antrojo kaklo iki aštuntojo krūtinės slankstelio) ir baigiasi prie mentės kremzlės medialinio paviršiaus.

Funkcija. Veikia panašiai kaip trapecinis raumuo. Kai koja pastatyta ant žemės, kelia kaklą į viršų.

5. Ventralinis dantytasis raumuo (m. serratus ventralis) yra galingas vėduoklės pavidalo raumuo. Jis skirstomas į kaklo ir krūtinės dalis. Kaklo dalis (pars cervicalis) prasideda atskirais danteliais nuo ketvirtojo – septintojo kaklo slankstelių skersinių ataugų, krūtinės dalis (pars thoracalis) – nuo pirmųjų devynių šonkaulių. Kyldamas į viršų, šis raumuo siaurėja ir baigiasi prie mentės kremzlės medialinio paviršiaus.
Galvijų abidvi ventralinio dantytojo raumens dalys prie mentės prisitvirtina atskirai.

Funkcija. Laiko liemenį pakabintą tarp priekinių kojų.

6. Paviršinis krūtinės raumuo (m. pectoralis superficialis) guli po oda ventraliniame krūtinės paviršiuje tarp kojų. Jis skirstomas į dvi dalis: raktikaulinę dalį (pars clavicularis) ir krūtinkaulinę šonkaulių dalį (pars sternocostalis). Raktikaulinė dalis prasideda nuo krūtinkaulio rankenos ir baigiasi prie perikaulio skiauterės. Krūtinkaulinė šonkaulių dalis prasideda nuo krūtinkaulio ir pirmųjų keturių šonkaulių kremzlių, nusileidžia į dilbio kaulų medialinį paviršių ir baigiasi plačia sausgysle dilbio fascijoje.

Funkcija. Veikia kaip pritraukiamasis raumuo.

7. Gilusis krūtinės raumuo (m. pectoralis profundus) prasideda nuo krūtinkaulio ir baigiasi prie petikaulio didžiojo ir mažojo gumburų. Kiaulių ir arklių šis raumuo turi dvi dalis: priešmentinę dalį (pars praescapularis) ir petikaulinę dalį (pars humeralis). Abi šios dalys prasideda nuo krūtinkaulio ventralinio paviršiaus. Petikaulinė dalis baigiasi prie petikaulio didžiojo gumburo, priešmentinė – prie priekinio mentės krašto.

Funkcija. Tai pritraukiamasis raumuo, traukia liemenį į priekį ir pakeltą koją atgal.

4.2. Krūtinės sienos raumenys. Krūtinės sienos raumenys, veikdami šonkaulius, arba išplėčia krūtinės ląstą inspiracijos (įkvėpimo) metu, arba susiaurina ją ekspiracijos (iškvėpimo) metu. Todėl šie raumenys ir vadinami inspiratoriais bei ekspiratoriais.

1. Dorsalinis dantytasis raumuo (m. serratus dorsalis) skirstomas į dvi dalis: kranialinę ir kaudalinę (m. serratus dorsalis cranialis et caudalis). Jis prasideda juosmeninėje nugaros fascijoje ir baigiasi atskirais danteliais: kranialinė dalis – prie penkto – aštunto šonkaulių kranialinių kraštų, kaudalinė dalis – prie dešimtojo – tryliktojo šonkaulių kaudalinių kraštų.

Funkcija. Kranialinė dalis skečia šonkaulius ir veikia kaip inspiratorius, kaudalinė dalis suglaudžia šonkaulius ir veikia kaip ekspiratorius.

2. Laiptinis raumuo (m. scalenus) sudarytas iš dviejų raumenų: antšonkaulinio laiptinio ir pirmojo šonkaulio laiptinio. Antšonkaulinis laiptinis raumuo prasideda nuo trečiojo ketvirtojo šonkaulių ir baigiasi prie trečiojo – septintojo kaklo slakstelių skersinių ataugų. Pirmojo šonkaulio laiptinis raumuo prasideda nuo pirmojo šonkaulio ir baigiasi prie kaklo slankstelių kartu su antšonkauliniu laiptiniu raumeniu.

Funkcija. Laiptinis raumuo susitraugdamas lenkia kaklą žemyn ir veikia kaip inspiratorius.

3. Šonkaulių keliamieji raumenys (mm. levatores costarum) guli po ilgiausiuoju nugaros raumeniu. Jie prasideda nuo krūtinės slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi prie šonkaulių proksimalinių galų. Šie raumenys geriausiai išsivystę vidurinėje krūtinės dalyje.

Funkcija. Veikia kaip inspiratoriai.

4. Išoriniai tarpšonkauliniai raumenys (mm. intercostales externi) eina kaudoventraline kryptimi. Jie prasideda šonkaulių kaudaliniame krašte ir baigiasi gretimo šonkaulio kranialiniame krašte.

Funkcija. Veikia kaip inspiratoriai.

5. Vidiniai tarpšonkauliniai raumenys (mm. intercostales interni) guli tarp šonkaulių po išoriniais tarpšonkauliniais raumenimis. Jie prasideda šonkaulių kranialiniame krašte, eina kranioventraline kryptimi ir baigiasi priešais gulinčio šonkaulio kaudaliniame krašte.

Funkcija. Ekspiratoriai (glaudžia šonkaulius).

6. Tiesusis krūtinės raumuo (m. rectus thoracis) guli pirmųjų keturių šonkaulių distaliniame gale.

Funkcija. Veikia kaip inspiratorius.

7. Diafragma (diaphragma) yra tarp pilvo ertmės bei krūtinės ląstos ir skiria jas vieną nuo kitos. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių: sausgyslinio centro ir periferinės raumeninės dalies. Periferinė raumeninė dalis pagal prisitvirtinimo vietą skirstoma į juosmeninę, šonkaulinę ir krūtinkaulinę dalis. Juosmeninė dalis susideda iš dviejų kojelių abi šios kojelės prasideda toje vietoje, kur krūtinės skyriaus slanksteliai pereina į juosmens skyrių. Tarp diafragmos kojelių yra du plyšiai. Per vieną iš jų praeina aorta, per kitą – stemplė (iš krūtinės ląstos į pilvo ertmę). Šonkaulinė diafragmos dalis prisitvirtina prie šonkaulių, krūtinkaulinė dalis – prie krūtinkaulio kardinės kremzlės. Diafragmos sausgyslinio centro viduryje yra anga, per kurią užpakalinė tuščioji vena pereina į pilvo ertmę.

Funkcija. Kai diafragmos raumeninė dalis susitraukia, jos centras pasiduoda į pilvo pusę ir krūtinės ląsta padidėja (įkvėpimas), o kai raumeninė dalis atsileidžia, centras grįžta i krūtinės ląstos pusę (iškvėpimas).

8. Juosmeninis šonkaulių raumuo (m. lumbocostalis) yra trikampio formos, plokščias. Jis prasideda nuo pirmųjų juosmens slankstelių skersinių ataugų ir baigiasi prie paskutinio šonkaulio.

Funkcija. Iškvėpimas.

4.3. Pilvo sieno raumenys.

1. Išorinis įstrižinis pilvo raumuo (m. obliquus externus) prasideda atskirais danteliais nuo paskutiniųjų šonkaulių lateralinio paviršiaus, eina kaudoventraline kryptimi ir baigiasi plačia sausgysle pilvo sagitalinėje linijoje. Šį raumenį dengiangeltonoji pilvo fascija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2110 žodžiai iš 6949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.