Rea elementų kostravimas
5 (100%) 1 vote

Rea elementų kostravimas

RADIOELEKTRONINĖS APARATŪROS (REA) ELEMENTAI

Pagrindinės REA konstrukcijų funkcijos

Sudėtingų elektroninių sistemų su integralinėmis schemomis ir mikrosurinkimais vystymasis, ženklios laiko sąnaudos jų projektavimui ir gamybai, sąlygojo būtinybę tipizuoti elektroninių modulių konstrukcijas taip sukuriant radioelektroninę aparatūrą (REA).

Konstrukcinį REA išpildymą apsprendžia eksploatacinės ir išdėstymo sąlygos, schemotechninė ir konstruktorinė bazės.

5.1 pav. Radioelektroninės aparatūros rūšys

Pagal eksploatacines ir išdėstymo sąlygas REA skirstoma į stacionariąją ir mobiliąją (5.1 pav.). Stacionarioji REA – aparatūra, skirta darbui konkrečioje patalpoje. Mobilioji REA – aparatūra, skirta darbui kelionės ir trumpų sustojimų metu.

Mobilioji REA savo ruožtu skirstoma į: borto, nešiojamąją ir pernešamą. Borto REA – mobilioji aparatūra, įtaisoma transporto priemonėse ir kituose judančiuose objektuose. Nešiojamoji REA – mobilioji aparatūra, turinti nepriklausomą maitinimo šaltinį ir pritaikyta darbui ne stacionarioje darbo vietoje. Pernešama REA – mobilioji aparatūra, turinti nepriklausomą maitinimo šaltinį, pritaikyta darbui ne stacionarioje darbo vietoje ir trumpų sustojimų sąlygomis arba pervežimui nedarbinėje būsenoje.

Klimatinių ir mechaninių veiksnių, veikiančių gaminamą REA, žinojimas būtinas konstruktoriui atliekančiam konstrukcijos standumo ir stiprumo skaičiavimus, kurių pagrindu parenkami elektriniai radijo elementai (ERE), medžiagos, dangos ir konstravimui tokios aparatūros, kuri galėtų dirbti numatytomis eksploatacinėmis sąlygomis.

Pagal schemotechninę (elementinę) bazę REA įvertinama kartos numeriu. REA karta – konkretaus tipo gaminio funkcinių, konstrukcinių ir technologinių rodiklių visuma, gautų (gaunamų) taikant mokslines-technines naujoves, pasiektas vieno laiko intervalo ribose.

Pagal konstrukcinę bazę, kuri suvokiama kaip visuma mechaninių REA elementų, užtikrinančių mechaninį standumą ir apsaugą nuo destabilizuoajnčių veiksnių bei mechaninis aparatūros valdymas, REA įtaisus galima suskirstyti į: mechanines detales ir valdymo mazgus; laikančiąsias konstrukcijas.

Mechaninės detalės ir valdymo mazgai tarnauja tolygiam arba šuoliškam, sukamajam arba slenkamajam vykdančiųjų įtaisų (VĮ), vadinamų perderinimo įtaisais (kintamos talpos kondensatoriai, potenciometrai, perjungėjai ir kt.), kuomet, pasikeitus jų judančių dalių padėčiai, kinta įėjimo, išėjimo ir kiti aparatūros parametrai. Prie mechaninių detalių ir valdymo mazgų priskiriami mygtukai, valdymo rankenėlės, fiksatoriai bei atskaitos įtaisai, kuriais nustatomos matuojamų dydžių skaitinės vertės vizualinio stebėjimo būdu.

Laikančiąja konstrukcija (LK) vadinamas konstrukcijos elementas arba visuma konstrukcijos elementų, ant kurių yra išdėstomos sudedamosios aparatūros dalys ir kurie turi užtikrinti šių dalių atsparumą pašaliniams poveikiams, numatytiems eksploatacinėse sąlygose. Laikančioji konstrukcija yra pakankamai sudėtinga mechaninė sistema, sudaryta iš didelio kiekio skirtingų detalių ir elementų, sujungtų tarpusavyje išardomosiomis ir neišardomosiomis jungtimis. Laikančioji konstrukcija užtikrina reikiamą ERE padėtį erdvėje, reikalingų elektrinių ir magnetinių ryšių tarp jų būvimą, apsaugą nuo destabilizuojančių eksploatacines sąlygas veiksnių, suteikia gaminiui prekinę išvaizdą. Prie LK įprastai priskiriamos spausdintinės ir montažinės plokštės, rėmeliai, korpusai, bėgiukai ir blokų gaubtai, rėmai, stelažai, stovai, spintos ir kiti analogiškos paskirties detalės.

REA konstrukcijai keliami konstrukciniai-technologiniai ir eksploataciniai reikalavimai

Apsauga nuo išorinių poveikių. Visus išorinės aplinkos veiksnius galima suskirstyti į klimatinius ir mechaninius. Klimatiniai veiksniai nusakomi temperatūriniu, padidėjusios drėgmės ir atmosferos slėgio, dulkių ir smėlio, radiacijos poveikiu REA. Prie mechaninių išorinės aplinkos poveikių priskiriama vibracija, smūgiai, linijinis pagreitis, transportavimas. Išorinės aplinkos parametrai kiekvieno tipo REA nurodomi prietaiso techninėse naudojimo sąlygose.

Temperatūros poveikis. Oro temperatūra priklauso nuo geografinių vietovės koordinačių, metų ir paros laiko, nuo aukščio jūros lygio atžvilgiu. Temperatūros pokyčiai sąlygoja tiek metalinių, tiek ir nemetalinių detalių būvio kitimą.

Pilnai apsaugoti REA nuo temperatūros pokyčio nėra galimybių. Todėl medžiagas ir konstrukcijas reikia parinkti atsižvelgiant į temperatūrinio poveikio sukeliamas pasekmes, t. y. į tai, kokiomis sąlygomis dirbs konkretus prietaisas.

Padidintos drėgmės poveikis. Atmosferos oro drėgmės kitimas priklauso nuo klimato tipo, vietovės reljefo ir nuo to, kiek arti yra vandens telkinys. Drėgmė pasireiškia kaip rasa, rūkas, lietus, šerkšno ir gruodo. Oro temperatūros kritimas uždarame objekte sukelia santykinės drėgmės padidėjimą ir net aprasojimą.

Laikančiosios konstrukcijos detalės gaminamos iš įvairių metalų ir izoliacinių medžiagų, kurias neigiamai veikia drėgmės padidėjimas. Metalų ir lydinių irimas dėl cheminio ir elektrocheminio išorinės aplinkos poveikio vadinamas korozija. Ypač ženklus irimas vyksta dėl elektrocheminio poveikio, t.y. esant drėgmei.
Laikančiųjų konstrukcijų detalių apsaugai nuo korozijos būtina naudoti metalus ir lydinius, kurių neveikia korozija (nerūdijantys plienai, titano lydiniai ir kt.), arba dengti jas metalinėmis, nemetalinėmis ir lako-dažų dangomis.

Laikančiųjų konstrukcijų izoliacines detales būtina gaminti iš nehigroskopinių medžiagų.

Žemo atmosferos slėgio įtaka. Atmosferos slėgio sumažėjimas sąlygoja kai kurių tepalų, lakų ir kitų medžiagų sudedamųjų išgaravimą. Be to, esant žemam slėgiui, sumažėja oro tankis, kas pablogina aparatūros vėdinimą. Kartais mazgai ir blokai, dirbantys žemo slėgio sąlygomis, hermetizuojami. Taip juose išsaugomas normalus vidinis oro slėgis, keliant juos į tam tikrą aukštį. Susidarančio skirtumo tarp vidinio ir išorinio slėgio, siekiančio 1 atmosferą, pasėkoje gali pasireikšti ženklios gaubto sienelių deformacijos. Šių deformacijų pasėkoje susiformuoja įtrūkimai, pažeidžiantys hermetizavimą. Taip pat padidėja gaubtų gabaritai, galintys pažeisti šalia esančius prietaisus.

Dulkių ir smėlio poveikis. Dulkes sudaro smulkios ir kietos dalelės, tolygiai pasklidusios ore. Kadangi jos yra sunkesnės už orą, tai jos nusėda ant paviršių ir nesunkiai patenka į aparatūros vidų per nesandarius sujungimus ir kiaurymes.

Dulkės ir smėlis, patekdamas į aparatūros blokus, susimaišo su judančių detalių tepalais, kas sukelia sukimosi momentų padidėjimą, greitesnį išsidėvėjimą ir strigimą. Dulkės, nusėdusios ant detalių paviršiaus pasitarnauja kaip drėgmės kondensatorius, kas padidina metalų ir lydinių koroziją bei pablogina medžiagų izoliacines savybes.

Smėlis ir stambios dulkių dalelės, esant stipriam vėjui, gali pažeisti išorines aparatūros detales. Apsaugai nuo smėlio ir dulkių radioaparatūros konstrukcijose būtina numatyti atitinkamus sandarintuvus (sandarinimo elementus).

Radiacijos poveikis. Radioaparatūra, veikiama tiesioginių saulės spindulių, gali įkaisti. O tai sukelia tokius pačius pokyčius kai ir esant temperatūriniam poveikiui. Ultravioletiniai saulės spinduliai sukelia cheminius pokyčius tam tikrose izoliacinėse medžiagose. Kai kurių tipų plastmasės keičia savo spalvą, greitai sensta ir tampa trapiomis. Dažų-lakų dangos praranda spalvą, sutrūkinėja ir atsilupinėja. Tačiau dauguma metalų ir keramikų, veikiamų kosminės radiacijos, praktiškai nekeičia savo savybių. Neorganinės medžiagos taip pat nežymiai reaguoja į kosminę radiaciją.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1139 žodžiai iš 3774 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.