Reaktyvinis judėjimas
5 (100%) 1 vote

Reaktyvinis judėjimas

Reaktyvinis judėjimas

Anotacija. Straipsnyje analizuojant pasaulio mokslo žymiausius pasiekimus

ir pasitelkus kosminės technikos vystymosi pavyzdį pateikiama mechanikos ir

energetikos sąsajos svarba tolesnei mokslo pažangai. Siūloma įteisinti

mokslo šaką pavadinimu ,,Energomechanika”.

Įvadas

Daugiapakopės raketos, lietuvio Kazimiero Semenavičiaus idėjos dėka

atsirado XVII a. viduryje. Tačiau, dėl silpno technikos lygio ir didelio

kaloringumo kuro stokos, šią idėją galutinai įgyvendinti pavyko XIX a.

pabaigoje ir XX amžiuje. Daugiapakopės raketos vystymosi istorija parodo

ilgą dviejų mokslo rūšių lygiagretaus vystymosi kelią. Be istorinės

analizės, darbe taip pat pateikiama mechanikos ir energetikos lygiagretaus

vystymosi svarba pasaulinio mokslo pažangai ir mokslų sandūros panaudojimo

perspektyva.

1. Kazimiero Semenavičiaus mokslo pasiekimai

Kietojo kuro raketinių variklių pasirodymo pradžia galima laikyti senovės

Kiniją, kuomet X-XI a. buvo išrastas juodasis-dūminis parakas. Europoje šis

kuras pasirodė XIII a. Tuomet parakas buvo naudojamas

pasilinksminimams – fejerverkams, o vėliau ir kaip ginklas. Europoje

pirmosios raketos atsirado XV a.

Lietuvis Semenavičius (Semenovičius), o greičiausiai “Semėnas” Kazimieras,

inžinierius artilerininkas, Vilniaus universiteto auklėtinis-magistras,

Lietuvos dvarininkas (1600-1651, gimimo metai nėra tikslūs) tarnaudamas

Žečpospolitos kariuomenėje gerai susipažino su artilerija ir karaliaus

Vladislovo Vazos buvo pasiųstas gilinti žinias į Olandiją. Grįžęs, 1647 m.

buvo paskirtas Žečpospolitos artilerijos vyriausiojo vado pavaduotoju, o

1649 m. vėl išvyko į Olandiją, kur 1650 m. Amsterdame baigė rašyti veikalo

“Didysis artilerijos menas” pirmąją dalį (antroji dalis buvo paruošta, bet

neišleista) [1]. Veikalą sudarė 5 skyriai pavadinti knygomis. Jame buvo

pateikiama daugiau kaip 200 autoriaus pieštų paveikslų bei schemų,

konstrukcijos, medžiagų gamybos technologija. Trečioji veikalo dalis –

knyga “Apie raketas” – skirta raketų konstrukcijoms, jų kurui, gamybai ir

paleidimo įrenginiams. Joje pirmą kartą pasaulyje iškeliama daugiapakopės

raketos ir raketinės artilerijos idėja, pateikiami 3-jų pakopų raketos

brėžiniai, apžvelgiama raketos gamybos technologija. Aprašoma septynių,

paraku užtaisomų raketų baterija.

Nors Toderičij (Technik Geschichte, Bd. 34 (1967) Nr 2.)) įrodinėja, kad

Rumunijos mieste Sibiu yra K. Chaso rankraštis (K. Chas (1524-1569) gyveno

Rumunijos mieste Sibiu), kuriame prieš 120 metų iki K. Semenavičiaus kelta

daugiapakopės raketos idėja. Tačiau pats K. Semenavičius apžvelgęs visus

jam prieinamus šaltinius nieko nepažymi.

Kaip K. Semenavičius įsijungė į artileriją ir raketų gamybą, liudija šie

istoriniai faktai. Vaikystėje jis turėjo potraukį tarnauti karinėje

tarnyboje, o ypač artilerijai. Tačiau tuo metu artileristai nebuvo laikomi

riteriais, net ne kariškiais, o savitais amatininkais. Lietuvos kariuomenė

XVII a. buvo formuojama dviem būdais: samdos ir mobilizacijos. Samdyta

kariuomenė buvo pastovi ir jai vadovavo lauko hetmanas. Mobilizuota

kariuomenė buvo skirta karui ir jai vadovavo Didysis hetmanas. Antroji

kariuomenė susidėjo iš dvariškių, kurie atsivesdavo savo dvaro tarnus.

Samdomos kariuomenės artilerijoje tarnavo užsieniečiai, bežemiai ir

neturtingi dvarininkai. Bet lenkų-lietuvių karalius Vladislavas Vaza

norėdamas pritraukti dvariškius suorganizavo specialų korpusą, kuriam teikė

privilegijas. Jaunus dvariškius mokė matematikos ir inžinerijos. Tokį kelią

nuėjo ir K. Semenavičius. Jis išsiskyrė savo gabumais. Be graikų ir lotynų

k., jis gerai žinojo aritmetiką, geometriją, statiką, hidrauliką,

pneumatiką, civilinę ir karinę architektūrą, fortifikaciją, grafiką, fiziką

ir chemiją.

Kazimiero Semenavičiaus veikla artilerijoje vado pavaduotojo pareigose

nebuvo sėkminga. 1648 m. gegužės 28 d., be artilerijos vado Kristofo

Arciševskio žinios, jis pulko vadui Samuliui Osinskiui neatlygintinai

išdavė 100 olandų muškietų ir 60 jų kopijų iš karaliaus gvardijos. Ko

pasėkoje artilerijos vadas pareikalavo padengti nuostolius.

Tų pačių metų birželį Kazimieras Semenavičius su 17 artileristų išvyko į

Lvovą – į kovas prieš kazokus. Vėliau, rugpjūčio mėnesį ten atvyko

generolas Arciševskis ir artileristų atlyginimams skyrė didelę sumą pinigų.

Po to buvo iškelta baudžiamoji byla dėl dalies pinigų pasisavinimo. Bet

tikroji situacija neaiški. Tačiau karalius Vladislavas mirė, o naujasis

karalius Jonas – Kazimieras jį nušalino iš pareigų ir išsiuntė į Olandiją.

Vilniaus universiteto bibliotekos aktų knygoje įregistruoti visi Vilniaus

jėzuitų akademiją baigę auklėtiniai. 1651 m. magistrų sąraše minimas K.

Semenavičius, istorijos egzaminą dėl ligos laikęs eksternu pas istoriką

Albertą Kojalavičių. 1651 m. pabaigoje jis mirė. Palaidojimo vieta

nežinoma.

Vos pasirodęs, K. Semenavičiaus veikalas jau 1651 m. buvo išverstas į

prancūzų k., o 1676 m. ir į vokiečių k. Į vokiečių k. ją išvertė vokiečių

kapitonas Daniel Elrich. 1929 m. Londone ši knyga buvo išversta į anglų

k. –vertėjas George Shelvocke.

Numatytoje rašyti antrojoje veikalo
dalyje K. Semenavičius skyrė dėmesį

lydymo ir stiprumo problemoms, taip pat bendriesiems pirotechnikos

klausimams spręsti.

Raketinė baterija Kazimiero Semenavičiaus darbe buvo komplektuojama iš 7

parako raketų. Visos trys pakopos galėjo veikti savarankiškai. Raketos

skrydžio stabilumą turėjo užtikrinti geležinis rutulys, pritvirtintas

metaline spirale užpakalinėje raketos dalyje.

[pic]

1 pav.

Paprasčiausios raketos parodytos 1 pav. Užpakalinėje tokios raketos dalyje

yra kuras, o priekinėje – fejerverko mišinys. Ant raketos korpuso keletas

mažų raketų, išdėstytų spirale, verčiančių raketai suktis. Iš pradžių

raketos stabilizatoriumi buvo medinis mietas, vėliau pagamintas

stabilizatorius, susidedantis iš keturių medinių tašelių.

Pirmoji veikalo dalis stebina moksliniu, o ne amatininkišku požiūriu į

raketų gamybą. Joje analizuojamas raketos judėjimas ore, stabilumas,

valdymas, ir, svarbiausia, daugiapakopių raketų gamyba. Taigi, daugiau nei

prieš 300 metų Kazimieras Semenavičius kūrė raketas, savo veikimo principu

tokias kaip ir dabar.

K. Semenavičius kūrė įvairių dydžių raketas ir tam buvo naudojami įvairios

sudėties kuro mišiniai. Kuras buvo labai svarbus elementas raketos darbui.

Kuras nulėmė raketų raidą. Nors istorikai ir stebisi, kad 150 metų nebuvo

jokios pažangos, bet tai buvo neišvengiama tiesa. K. Semenavičius buvo

pamirštas. Anglų generolas Congreth XIX a. pradžioje patobulinęs K.

Semenavičiaus daugiapakopės raketos idėją buvo pripažintas daugiapakopių

raketų idėjos autoriumi, nors K. Semenavičiaus knyga  į anglų kalbą buvo

išversta dar 1729 metais.

2. Daugiapakopių raketų kuras ir medžiagos

Esminiai pokyčiai įvyksta XIX a. pabaigoje, kai atsiranda kaloringesnis

kuras (palyginus su dūminiu paraku) –bedūminis piroksilininis parakas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1054 žodžiai iš 3496 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.