Referatas
5 (100%) 1 vote

Referatas

Švietimo vadyba

Strateginis valdymas visada susijęs su perspektyva, t. y. Starategija keliama ateičiai, nors ji naudojama ir dabartiniu momentu. Galimybėmis reikia mokėti pasinaudoti. Požiūris į perspektyvą formuojamas prognozavimo pagrindu. Prognozuoti galima nuo technikos. Prognozės metodai atėjo nuo mokslo prognozių iki verslo. 1960m. paplito prognozavimas. Tai pagrindinis strateginio valdymo metodas.

Prognozavimas – kiekybinės ir kokybinės analizės procesas, kuriuo siekiama numatyti galimas prognozuojamo objekto būsenos ateitį ar tokių būsenų pasiekimų kiekius, būdus, ateitį.

Rezultatas – tam tikram laikotarpiui prognozės, t. y. tam tikru būdu apiforminti dokumentai, kaip pasiekti kyptį.

Yra skiriamas:

• genetinis – galimų prognozavimo objektų būsenų ateityje nukmatymas; jis prasideda nuo dabartinės objekto būsenos įvertinimo, t. y. išeities pozicija – esamas potencialas.

• tikslinis – būdų numatymas, kaip pasiekti pasirinktą objekto būseną ateity; jis prasideda nuo tikslo pageidaujamos būsenos alternatyvos parinkimo. Išeities pozicija – norimas tikslas, nekreipiant dėmesio, ką turime.

Prognozavimas nagrinėjamas 2 aspektais:

• prognozavimo objektai – susiję su strategija ir įmonėje yra tokie:

makro aplinka: teisminiai, ekonominiai, socialiniai, ekonominiai, technologiniai ir techniai veiksniai. Visa tai turime nustatyti;

mikro (šakinė) aplinka: klientai, konkurentai, pagalbininkai, kreolitoriai, pati rinka;

vidinė aplinka: žmonių finansiniai ir materialiniai ištekliai;

veiklos rezultatai: gamybos, realizavimo, finansiniai.

• prognozavimo metodai, taikomi strateginiame valdyme:

intuityvusis – naudojamas tuomet, kai nra galimybių ar sudėtinga taikyti kiekybinius metodus. Jo pagrindas – ekspertų nuomonė. Ekspertai – įm. aukščiausio lygio vadovai kviečia konsultantus iš įvairių sričių. Svarbu numatyti. Naudojamas SWOT analizės metodas – įvardinamos įm. stipriosios ir silpnosios pusės, įvairios galimybės;

mokslinis prognozavimas – remiasi analize, tyrimais ir eksperimentais. Svarbus vaidmuo matematiniams prognozavimo metodams:

• regresiniai modeliai – skirti, rezultatinių kiekybinių rodiklių lygio priklausomybę nuo kelių įtakojančių veiksnių, analizei;

• trendo modeliai – skirti, kiekybinių rodiklių dėsningumo analizei. Kiekybinio rodiklio dinamika atspindi, dinaminę eilutę r reikšmių skirtingoms laiko momentams, seką;

• struktūrinės analizės metodai – skirti analizuoti prognozavimo objekto ar proceso struktūriniams pokyčiams. Leidžia apskaičiuoti tradicinius, statistinius, struktūros ir struktūrinių pokyčių rodiklius. Tai lyginamieji svoriai, struktūrinių pokyčių absoliutieji ir santykiniai rodikliai.

Tai parodo prognozavimo ir strateginio valdymo ryšį. Prognozavimą galima laikyti strateginio valdymo proceso sudedamąją dalimi. Be prognozavimo strateginis valdymas neįmanomas.

POLITINĖ – TEISINĖ APLINKA

Tai makro aplinkos elementas, apimantis visuomenės politinių struktūrų veiklą ir teisės aktus, veikiančius strateginius sprendimus ir priemones.

Teisiniai aktai nustato verslo įmonei tam tikras “žaidimo taisykles”. Šių taisyklių nežinojimas ar nepaisymas – įmonė gali turėti labai sunkių padarinių, netgi atvesti prie žlugimo. Lietuviški įstatymai yra labai painūs ir sudėtingi. Kiekvienas verslas turi bendrų ir savo teisės aktų.

Visus teisės aktus, kurie reglamentuoja verslą, galime suskirstyti:

– įmonė steigimą, jų vidaus veiklą ir likvidavimą reglamentuojantys teisės aktai (įmonės įstatymas, AB ir ŪB įstatymas, VĮ įstaigų, valstybės ir savivaldybės įm. įstatymas, įmonių rejestro įstatymas, ž. ū. bendrijų įstatymas) nurodo, kokia veiklos bankinė veikla, kokie privalomi organai, pelno paskirstymo taisykles ir t. t., taip pat įmonių organizavimo ir likvidavimo taisykles. Prie jų reikia priskirti ir civilinį kodeksą, kuris reglamentuoja įmonių steigimą ir santykius įmonės viduje bei išorėje (reguliuoja turtinius santykius), įmonių bankroto įstatymas;

– įmonių santykius su pirkėjais, partneriais, konkurentais ir kt., reguliuojantys teisės aktai: konkurencijos įstatymas, vartotojų teisių ginimo įstatymas, kainų įstatymas, prekių ir paslaugų ženklų įstatymas, prekybos taisyklės, prekių saugojimo taisyklės, Lietuvos standartai, nustatantys įm. prekių gamybos taisykles;

– aktai, kurie reguliuoja atskiras veiklos sritis: viešojo maitinimo taisyklės, prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės, mažmeninės prekybos taisyklės, licencijų išdavimo taisyklės, kasos aparatų naudojimo taisyklės;

– verslo įmonių santykius su valstybinėm institucijom reguliuojantys teisės aktai: buh. apskaitos taisyklės ir pan. (ataskaitų pateikimo tvarka), mokesčių apskaitos įstatymas.

Išvada: teisės aktai, vieni gali skatinti verslą, kiti atvirkščiai – trukdyti verslo plėtrai.

STRATEGINIS PLANAVIMAS

Planavimas – valdymo ciklo funkcija. Ją įgyvendinant apibrėžiami organizacijos tikslai ir nustatomi veiksmai bei priemonės tiems tikslams įgyvendinti.

Valdymo funkcija orientuota į pastovios ir nepertraukiamos veiklos planavimą.

Strateginio planavimo funkcija yra kitokia. Strateginis planavimas yra orientuotas į strateginių tikslų įgyvendinimą. Str. planavime objektas turi pradžią ir pabaigą.

Strateginio
planavimo paskirtis – įgyvendinti strategines priemones. Turime atlikti organizavimo funkciją.

Organizavimo funkcijos paskirtis – valdytojų parinkimas, funkcijų delegavimas, grupių formavimas.

Pastoviai veiklai turime nusistovėjusią organizacinę struktūrą. Yra įdiegta socialinė struktūrą.

Dažnai formuojamos laikinos grupės, kurių veikla baigiasi, kai įgyvendinama tam tikra strategija. Tikslų realizavimui būtina turėti tam tikrą struktūrą. Pati struktūra nustato savo strateginius tikslus. Esama struktūra formuoja tokius tikslus, kuriuos ji gali įgyvendinti. Pati organizacinė struktūra atlieka tam tikrus procesus.

Vadovavimo funkcijos reikšmė yra žymiai platesnė negu operatyviniame įmonės valdyme, nes orientuota į srovės veiksnių valdymą.

Vadovavimo funkcija apima:

1) veiklos koordinavimas, siekiant konkrečių tikslų

2) įtakos darymas atskiriems vykdytojams, t. y. motyvavimas

Turi pastoviai gauti informacijos iš išorės.

Kontrolė – plano vykdymo matavimas, nukrypimo išsiaiškinimas, plano koregavimas, gauto rezultato įvertinimas.

Kontrolės funkcija nukreipia į išorinės aplinkos pokyčių kontrolę. Konkurentai, nauji įstatymai ir pan.

Kiekvieno verslo vienetas, pastovi veikla turi savo strategiją. Marketingo kompleksą ir pačią rinką apima strategija.

Strateginis planavimas orientuotas į potencialo kūrinio ir pastovios veiklos strategijos darbą, strateginių tikslų realizavimą.

Strateginis planavimas – intelektinis procesas, kurį sudaro tam tikra žingsnių seka.

Ansotas – vienas iš pagrindinių strateginio planavimo teoretikų. Jis įvardina 57 procedūras. Tai atlieka tam tikri specialistai.

Strateginio planavimo pagrindiniai žingsniai:

I. Planavimo proceso iniciavimas. Procesas nevyksta savaime, inicijuoja aukšč. rango vadovai, pavesdami pavaldinius parengti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planuojamą procesą gali pradėti funkciniai darbuotojai, kai jie diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusias su jų funkcijomis.

II. Panavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus įgyvendinamas planas, įvertinimas. Šios prielaidos gali būti siejamos tiek su vidine, tiek su išorine aplinka. Reikia išskirti svarbiausius veiksnius.

III. Tikslų formulavimas. Tikslai apibūdina, kas turi būti pasiekta ir apibrėžia kryptį tolimesniems veiksniams parinkti. Tikslai nėra labai konkrečiai apibrėžti. Tikslai gali būti:

– įmonės vizija – norimas organizacijos būvis ateityje;

– organizacijos misija – įmonės veiklos kryptis, paskirtis, t. y. kokioje srityje specializuojasi įmonė, kokius vartotojų poreikius organizacija tenkina.

Žemiausio lygio tikslai: gamybos tikslai, finansavimo tikslai ir t. t.

IV. Alternatyvų nustatymas. Nustatomi alternatyvūs tikslai ir būdai, kurie garantuoja, kad apibrėžti tikslai bus įgyvendinti.

V. Alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama turint tikslą – įvertinti stiprybes ir silpnybes, atsižvelgiant į suformuotus tikslus. Pelningumo kriterijai ir pan.

VI. Geriausios alternatyvos parinkimas. Nusprendžiame dėl geriausios alternatyvos, garantuojančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai buvo atlikti ankstesni žingsniai.

VII. Atraminių planų kūrimas. Šie planai detalizuoja, sukonkretina bendrą organizacijos planą. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi biudžeto planais, kurių pagrindu paskirstomi finansai, ištekliai, kurie sudaro bazę kitiems planams įgyvendinti.

Planavimas – tam tikras formalus procesas. Planavimo žingsniai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis.

Planavimas atsirado prieš 40-50m., kai tų procedūrų negalėjome kompiuterizuoti, buvo sunkiai įgyvendinamos.

Strateginiams planams būdinga tam tikra hierarchija, kurioje išskiriami strateginiai planai, vidutinės trukmės (2-3m.), planai ir operatyviniai planai – 1m. konkretūs planai.

Strateginiai planai nėra konkretūs planai, jie duoda tik tam tikrą kryptį, operatyviniai planai – konkretūs.

MOKSLINĖ – TECHNOLOGINĖ APLINKA

Mokslinė – techninė aplinka – tai makro aplinkos elementas, apimantis mokslo žinių ir technologijų įtaką strateginiams sprendimams.

Mokslinė-technologinė aplinka

Sparčiai vystančios mokslo šakos:

1) ryšių technika;

2) elektroninė technika;

3) biotechnologija;

4) produktų gamyba ir saugojimas (ypač maisto pramonėje);

5) transporto priemonių tobulėjimas;

6) prekių kodavimas;

7) atsiskaitymo kortelių atsiradimas.

Su mokslo ir technikos pažanga vyksta ir tam tikras valstybės biudžeto perskirstymas. Išsivysčiusiose šalyse asignavimai mokslo tiriamiesiems ir konstravimo darbams skaičiai auga. Ryšium su tuo didėja lėšos skirtos mokymuisi, taigi didėja išsilavinusių žmonių skaičius. Yra neribotos galimybės šiuo metu panaudoti mokslo ir technikos pasiekimus. Labai tobulėja vaistų technologijos (vaistų darybos). Vyksta labai spartus naujų prekių atsiradimas ir jau gaminamų prekių senėjimas. Vyksta prekių militarizavimas (ypatingai technikoje). Mažėja energetinių resursų poreikis.

1.Strategijos samprata, strategijos formavimo modeliai ir koncepcijos

Strateginio mokslo pradžia 1970m. Etapai: 1)iki 30m-masinės gamybos epoch; 2)iki
masinė epocha; 3)po 70m-strateginis valdymas. Pagr.prielaidos s-jai atsirast: 1)nepasitenkinimas esama padėtimi ar perspektyva; 2)veiklos sąlygų neapibrėžtumas. Str.planavimas-yra būtinybė įstaigoms. S-ija apima tikslus, uždavinius, rinką, produktus. Str. sprendimai –kur/ką gaminti, kaip realizuoti. Strategija: 1)planas t.t. sąmoningų veiksnių kaip elgtis įv. situacijose vadovams; 2)sprendimai apie veiklos apimtį ir jos ribas; 3)požiūris į strategiją kaip į perspektyvą; 4)sprendimai apie tai, kaip susieti organizaciją su jos aplinka; 5)sprendimai apie tai, kaip susieti veiklą su jai būtinais resursais. Str. formavimo modeliai: 1)strateginis planavimo modelis:(y.konkretus) Ypatumai:1)kad str-gijos planavimo procesas butu rezultatyvus, jis turi būti išskaidomas į atskirus žingsnius. 2)tai t.b. kontroliuojamas procesas ir aprūpinamas darbo priemonėmis; 3)teoriškai už s-ijos formavimą atsakingi org-cijos vadovai, tačiau praktiškai viską tvarko planavimo specialistai; 4)str.planavimo procesas apima visas planavimo grandis, todėl t.b. l. griežtai ir tiksliai reglamentuotas. 2)strateginio projektavimo modelis(nėra konkretumo, tik kripties pasirinkimas) Etapai: 1)org-cijos stiprių(S+) ir silpnų(W-) pusių, galimybių(0+) ir pavojų(T-) analizė (SWOTmetodas); 2)pagr.sėkmės veiksnių (g.b. operatyvus aptarnavimas, aukšta kvalif-ija, sugebėjimai t.t. į-nės disponuoti kažkuo, kuo niekas neturi) konkrečioje veikloje analizė; 3)ypatingų org.savybių, lemiančių konkurencinį pranašumą, įstatymas; 4)vadovų vertybinių orientacijų ir soc.atsakomybių išsiaiškinimas (daugiausiai tinka org-ijoms, kurių veikla nėra dinamiška). 3)pozicionavimo koncepc:jei planavimo modelyje vienas fundamentalių reikalavimų yra smulkių tarpusavyje susietų planų parengimas ir jų tarpusavio koordinavimas,projektavimo modelio pagr. reikalavimas- integruotos strateginės perspektyvos sukūrimas, tai pozicionavimo konc-ijos esmė-galimų str.pozicijų nustatymas ir parengimas. Naudojant šią konc-iją taikomas Porterio 5 jegų modelis: 1)tiesioginiai konkurentai (analogiška produkcija, čia pat realizuoja, nes juos žinom, jie g.b. partneriais); 2)potencialūs konk (žinom, girdim, kad jie naujai nori įsiveržti į rinką); 3)produktų pakaitalai (mediniai ir plastikiniai langai, VU ir VGTU verslo vad.fak.); 4)tiekėjų derybinis sprendimas 5)pirkėjų derybin. spr-mas. <1,2,3-realūs konkurentai; 4-kova vyksta darybose; 5-kova per reklamą>.

Visos tos koncepcijos turi t.t. panasumų-viską galima planuoti,kai išorinė aplinka y. stabili ir brandi.4)kultūros įtakos koncepc. Pagr.dalykas-veiklos filosofija. Filosofija y. suprantama kaip dalykinis kredo, kurių peržengimas y. neįmanomas (į-nė nusprendė užsiimti ekologijaekologija tos į-nės kredo), veiklos principai, čia akcentuojama, kad nėra taisyklių ir apibrėžtumų. Akcentuoja visišką modelio laisvumą, kur galima keisti viską:tikslus, misiją, bet filosofijos peržengimas y. Neįmanomas. 5)interesų koncepc.-priesinga kulturos konc-cijai. Pagr. nuostat, kad s-ija y. kieno nors asmeninių, politinių interesų atspindys Organizacijay. Tik priemonė savo tikslams pasiekti (tai g.b. politinė partija) pagr. Jėgos šaltiniai, kurie daro įtaką s-ijos formavimui: 1)reikšmingumas kitiems darbuotojams ar struktūroms; 2)sugebėjimas generuoti finansinius resursus; 3)pozicija visoje veiklos sistemoje; 4)nepaliečiamumas; 5)sugebėjimas veikti susiklosčius netikėtoms situacijoms. 6)adaptyvumo koncepc.-l. lanksti. Jos skirtumas, jog laikomasi pozicijos, kad ne tik org-cija turi derintis su jos aplinka, bet ir visas s-ijos kūrimas nagrinėjamas kaip vientisas, nenutrūkstamas procesas, aktyviai dalyvaujant darbuotojams. Vienintelė konc., kuri pabrėžia darbuotojų aktyvumą. Taikoma profesionalioms ir inovatoriškoms org-cijoms. Strateginio planavimo proceso etapai(pagal Andstoff, Andrews, Hofer Shendel): 1) s-ijos identifikavimas; 2)aplinkos; 3)resursų; 4)vidinių org-ijos struktūrų analizės; 5)s-ginių alternatyvų nustatymas; 6) str.alt. įvertinimas; 7)s-ijos pasirinkimas. Konc-ijos pagrindo aspektai: 1)tikslų ir s-ijos formulavimo procesų atskyrimas; 2)s-ijos formulavimo procesų išskirymas į 2 skuirtingus lygius: korporacinis ir verslo vienetas; 3)socialinių ir politinių aspektų įvertinimas formuojant org-ijos s-iją; 4)atsitiktinių atvejų įvertinimas s-inio planavimo procese; 5)į s-ijos formavimo etapą neįeina jos veikim veiksniai: realizavimo dengimo, finansiniai planai, biudžeto, atskirų veiksnių programos. 7)Porterio str-nio konkurencinio pranašumo konc., remiasi 5 jegų modeliu (žr.anksčiau), išanalizavus kurį galima lengvai valdyti konkurencinių jėgų poveikį.

Konkurencijos mastai platus taikinys 3Lyderiavimas kaina (mot, vyr, vaik trikotažas) 4Diferenciacija (pati plačiausia produkcijos įvairovė: vasaros, žiemos, soc.grupėms)

siauras taikinys 1Fokusuota kaina (vyr trik.) 2Fokusuota diferenciacija (vyr ir mot trik.)

Žemos kainos Diferenciacija

Konkurencijos pranašumas

Porterio atradimai: 1)konkurencija vyksta verslo vieneto lygiu; 2)diversifikacija (t.y. nauja veikla g.b. susijusi su sena, o gal ir ne)neišvengiamai didina verslo vienetų veiklos kaštus.

2.Nustatyminė str-nio valdymo metodologija.

Jos požiūriu str.valdymas yra tiesioginis ir racionalus procesas, prasidedantis nuo dabarties momentų, o ateities s-ija parengiama
ir įgyvendinama remiantis analizės rezultatais. Y.3pagr.klasės:1)pelno didinimu pagristos s-ijos teorijos: remiasi prielaida, kad pagr. firmos konkurencingumą lemiantis veiksnys yra pelningumas, todėl vyraujantis s-ijos.firmos tikslas-pelno didinimas. 2)ištekliais pagristos s-ijos teorijos: -firmos konkur-mą lemiantis veiksnys-išteklinis potencialas, tai galimybė gauti didesnį pelną. 3)soc.kultūrinės s-ijos teorijos: firmos s-ijos rengimo pradžioje svarbiausia laikytis soc.kult.veiksnių ir vertybių.

Nust.m-ijos privalumai:1)padeda problemas spręsti kompleksiškai; 2)ši m-ija y. logiška, nuosekli, baigtinė; 3)ji.apibrėžia tikslus, pagal kuriuos galima vertinti s-ines alternatyvas; 4)firma g. kompleksiškai kontroliuoti s-ijos įgyvendinimą.Trukumai:1)sunkiai galima prognozuoti ateitį taip tikslai; 2)nevisada yra galimybių atsieti s-ijos įgyvendinimo stadiją nuo jos rengimo; 3)sunku iš anksto garantuoti apibrėžtą s-ijos tikslinę orientaciją; 4) neviosms firmoms priimtina formalizuota s-inio planavimo sistema; 5)kartais tikslinga atsisakyti ilgalaikių s-inių privalumų ir gauti naudą iš trumpalaikių galimybių.

3.Plėtotinė strateginio valdymo metodologija

Pagal ją s-iniai sprendimai gimsta laipsniškai ir nenutrūkstamai, ir jų negalima vienu žingsniu sujungti į bendrą užbaigtą firmos s-iją.Y. kelios plėtotines m-ijos teorijos: 1)išlikimu pagrįstos s-ijos teorijos: remiasi prielaida,kad pagr.firmos tikslas-jos pačios išlikimas; 2)neapibrėžtumu-kad org-ijos aplinkos neapibrėžtumo laipsnis y. l. didelis, todėl prognozuoti pokyčių neįmanoma; 3)derybomis-kad rengiant ir įgyvendinant s-iją, svarbu vaidmenį atlieka koalicijos ir grupės, kurių interesai sutampa su firmos interesais arba prieštarauja. Derybomis ieškoma kompromiso, čia įvertinama ž-gaus veiksnio svarba; 4)pažinimu-kad ž-nių įsipareigojimą s-ijai galima ugdyti susiejant firmos s-ijos rengimą ir įgyvendinimą į vieningą pažinimo procesą.

Privalumai:1)ji dera su įprasta praktika tų firmų, kurios nesivadovauja parengta visuotine pasirinkta s-ija, t.y. neturi patirtimi pagristų principų, daugiau taikosi prie išorines aplinkos; 2)ji yra lankstesnė už nustatyminę, nes pirmuoju atveju suplanuota pagal procedūras ir y. bendra kryptis; 3)ji tiksliau įvertina su ž-gaus veiksniu susijusiais aspektais. Pagal tai m-gija remiasi derybomis; 4)greičiau gaunami s-inių spr-mų įgyvendinimo rezultatai.Trūkumai:1)nėra tiek daug sukauptos patirties; 2)nėra pakankamai logiška, nuosekli, baigtine; 3)kai kuriose veiklos šakose reikalingi iš anksto apgalvoti ilgalaikiai s-iniai projektai. Tokiu atveju ji nėra tiksli; 4)ji neapima visų problemų kompleksiškai; 5)sunku kontroliuoti tokias s-ijas.

Ši m-gija stengiasi prisitaikyti prie išorines aplinkos, ją labiau linkusios naudoti mažos į-nės.

4. Konfiguracinis požiūris į organizacinę struktūrą

5.PEST analizė

PEST-tai politinė-teisinė, ekonomine, socialine, technologinė analize. 1)Politinė-teisinė analizė. Reikia atkreipt demesi į šalies politinį stabilumą ir šalies iždą.Tai svarbu tiems, kurie turi ryšių su kitų šalių įmonėmis,importuoja ar eksportuoja prekes,sudaro ilgalaikes sutartis.Vidinė politinė šalies situacija-atkreipt dėmesį į vadovaujančių partijų nuostatus.Politinės-teisines aplinkos santykiai su valdžios institucijomis-tai liečia valstyb.org-cijas. Teisinis reglamentavimas-mokesčiai, reklama ar tam palankus įstatymai. 2)Ekonominė aplinka. Neišvengiamai tiriamas BVP-jame atsispindi visa šalies ekonomika. Infliacija-jos didėjimas skatina vartojimą. Užimtumas-kai kurie užimtumą priskiria prie soc.aplinkos.Palūkanų norma-t. svarbu naujoms į-nėms, kurios ima paskolas,kreditus,aukšta palūkanų norma sukelia sunkumų. Valiutų kurso svyravimas-jeigu į-nė neturi ryšių su užsienio į-nėm tai nesvarbu. Gamybos veiksnių kaina – veiksniai: darbo, finansiniai, energetiniai kainos. 3)Socialinė aplinka. Svarbiausi punktai:gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai; gamtosaugos problemos, švietimas, sveikatos apsauga, kultūra. Soc.aplinka kitu požiūriu: demografiniai rodikliai, gyvenimo stiliai. 4)Technologinė aplinka. Valstybės technologijų politika. Naujos techn.galimybės-akcentuojamas prioritetas toms mokslo šakoms remti,kurios gali padėti sukurti naujas technologijas. Išteklių aspektas-kokius turime išteklius,ką galime duoti mūsų klientams.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2652 žodžiai iš 8560 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.