Referatas
5 (100%) 1 vote

Referatas

Įvadas

Temos aktualumas ir reikšmingumas. Visiems žmonėms psichikos, fizinė ir socialinė sveikata yra gyvybiškai svarbūs dalykai, kurie glaudžiai susiję ir priklauso vienas nuo kito. Suvokiant šį tarpusavio ryšį, aiškėja, kad psichikos sveikata vaidina lemiamą vaidmenį kuriant žmonių, visuomenės ir šalies gerovę. Deja, daugelyje pasaulio šalių psichikos sveikata ir psichikos sutrikimai nėra laikomi tokiais svarbiais kaip fizinė sveikata. Apskritai šios problemos ignoruojamos ir apleistos. Iš dalies dėl to psichikos sutrikimų našta pasaulyje didėja, o gydymo spragų daugėja. Šiuo metu 450 mln. žmonių kenčia nuo psichikos ir elgesio sutrikimų, ir tik mažuma gauna būtiniausią gydymą. Besivystančiose šalyse daugelis žmonių turinčių rimtų psichikos sutrikimų, turi patys savo jėgomis tvarkytis su savo asmenine našta – depresija, demencija, šizofrenija ir priklausomybe nuo narkotinių medžiagų. Daugelis jų niekinami dėl ligos ir išgyvena stigmą ir diskriminaciją.

Šiandien žinome, kad daugeliui psichikos ir fizinių ligų įtaka daro, biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių derinys. Žinome, kad psichikos ir elgesio sutrikimų pagrindas yra smegenyse. Nuo šių ligų kenčia įvairaus amžiaus visų šalių žmonės, tai kelia problemų šeimai ir bendruomenei taip pat ir individams. Žinome ir tai, kad dažnai ligas galima diagnozuoti ir išgydyti be didelių sąnaudų. Taigi remdamiesi tuo, ką žinome, galime teigti, kad šiuo metu žmonės, turintys psichikos ie elgesio sutrikimų, turi vilties gyventi visavertį gyvenimą savo bendruomenėse.

Remiantis paminėtais aspektais kalbėti apie psichikos reiškinių pagrindinius aspektus aktualu ir reikšminga.

Darbo tikslas – išanalizuoti įsisąmonintų ir neįsisąmonintų psichikos reiškinių pagrindinius aspektus.

Remiantis darbo tikslu, šiame darbe darbo autorė siekia įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Pateikti psichikos sampratą;

2. Išanalizuoti psichikos funkcijas;

3. Aptarti psichikos sandarą;

4. Išnagrinėti įsisąmonintų ir neįsisąmonintų psichikos reiškinių pagrindinius aspektus.

5. Išanalizuoti psichikos sutrikimų prevencijos momentus.

Darbo metodas – literatūros šaltinių analizė.

1. Psichikos samprata

Žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Kiekviename individe jie sudaro tam tikrą integruotą visumą. Būtų neįmanoma pažinti atskirų psichikos reiškinių, jei netirtume jų tarpusavio ryšių, neaprėptume visumos. Svarbiausia žmogaus psichikos ypatybė yra ta, kad jis ne tik patiria kokį nors reiškinį, bet ir supranta, jog jį patiria. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi sąmonę, kurios neturi kiti gyvūnai. Žmogaus psichika yra labai turtinga. Vieni psichikos reiškiniai yra nulemti genų, kitus mes patys sukuriame ir jie lemia mūsų elgesį. Atsižvelgiant į tai, kaip veikia žmogaus psichikos reiškiniai, kiek jie lemia žmogaus elgesį, tai pat kiek žmogus tuos reiškinius supranta, skiriami šie psichikos sluoksniai: nesąmoningi reiškiniai (pasąmonė ), sąmonė ir savimonė.

Sąmonė – tai toji psichinių reiškinių dalis, kuri leidžia mums ne tik pažinti pasaulį ir save, bet ir žinoti apie šį pažinimą, prognozuoti būsimus tikrovės reiškinius. Galima pasakyti, kad sąmonė yra visa tai, apie ką žmogus gali duoti žodinę ataskaitą. Sąmonė – tai atviras ir tikras žmogaus ryšys su tikrove, leidžiantis pažinti gamtinę ir socialinę aplinką bei reguliuoti savo elgesį. Sąmonė yra, S.Rubinšteino žodžiais tariant, „pergyvenimo ir žinojimo vienovė“.

Savimonė – savo asmenybės, jos santykių su aplinka pažinimas. Dar vaikystėje žmogus ima skirti save nuo kitų. Jis pradeda pažinti ir vertinti savo psichinius reiškinius, lyginti juos su kitų žmonių atitinkamais reiškiniais. Savo asmenybės įvertinimas sudaro pagrindą kitiems svarbiems savimonės veiksmams: savo elgesio kontrolei, jo reguliavimui ir saviauklai.

Savivaizdis, arba „aš vaizdas“, ( autokoncepcija) – tai gana pastovi, daugiau ar mažiau įsisąmoninta ir kaip vienintelė išgyvenama individo nuomonių ir vaizdinių apie save sistema, kuria vadovaudamasis jis bendrauja su kitais žmonėmis ir vertina pats save. Tai žmogaus nuostata savo paties atžvilgiu.

Pasąmonė – tai psichinių reiškinių dalis, kuri nepasiekia sąmonės arba yra iš jos išstumta. Tai mūsų sapnai, hipnozės reiškiniai, instinktai, potraukiai, neįsisąmoninti norai, pamiršti praeities vaizdai ar potyriai. Visa, kas susiję su mūsų pagrindiniais gyvenimo įgūdžiais, pavyzdžiui, ėjimu, rašymu, kalbėjimu ir t.t. taip pat glūdi pasąmonėje. Psichiniai reiškiniai skiriasi savo pastovumu ir vaidmeniu asmenybės veikloje. Pagal tai jie skirstomi į tris rūšis – psichinius procesus, psichines būsenas ir psichines savybes.

Apibendrinant galima pasakyti, kad žmogaus psichika – tai tikrovės pažinimo ir elgsenos reguliavimo reiškinių vienovė. Žmogaus psichika yra labai turtinga. Žmogus gali įsisąmoninti aplinkos reiškinius. Jis turi: sąmonę, savimonę ir pasąmonę.

2. Psichikos funkcijos

Biologinės organizmo savybės psichiką padaro įmanoma, o psichika leidžia mums pažinti aplinkinį pasaulį, pažinti save, taip pat ji reguliuoja mūsų elgseną.

Šveicarų
psichologas ir psichiatras Carlas Gustavas Jungas skiria keturias pagrindines psichikos funkcijas, kurias darbo autorė pateikia 1 pav.

1 pav. Psichikos funkcijos

Bendrai psichika – tai žmogaus vidinių (tačiau ne biologinių) veiksnių visuma, įtakojanti jo elgesį. Mūsų psichika kuria ir tvarko mūsų patyrimą, subjektyvius mūsų išgyvenimus. Išorinio ir vidinio patyrimo medžiaga – tai psichikos turinys. Toks turinys psichikoje atsiranda jutimų ir suvokimų dėka. Vėliau šis turinys yra tvarkomas vidinio vyksmo matmenyje (t.y. mąstymu ir emocijomis) ir toks vyksmas vyksta laike – turi savo praeitį (saugomą atmintyje), dabartį (atspindimą suvokime) ir ateitį (sukuriama vaizduotėje). Mes atsimename buvusias savo mintis ir jausmus, suvokiame esamas mintis ir jausmus bei galime įsivaizduoti ką mąstysime ir jausime.

Kontaktas tarp išorinės ir vidinės realybės vyksta per suvokimą. Suvokimas organizuoja jutiminę informaciją bei ją susieja su laiko ir erdvės kontekstu. Mums suvokiant garsus, vaizdus, kvapus, skonius ir prisilietimus, išorinis pasaulis atsispindi mūsų viduje. Viduje ši patyrimo medžiaga tvarkoma dvejopai. Mąstymas apibendrina patiriamą medžiagą ir įvairiais būdais ją manipuliuoja – visumą suskaldo į elementus, iš elementų sukuria naują visumą ir pan. Mąstymo procese taip pat susikuria naujas psichikos turinys. “Ką daryti?” mums pasako mąstymas, remdamasis mūsų pačių ir kitų žmonių per kalbą perimta patirtimi. Mąstymas analizuoja esama problemą, lygindamas ją su buvusiomis problemomis, abstrahuodamas joms bendrus bruožus, ir taip ieško sprendimo būdų. Emocijos yra psichikos procesas, sintezuojantis patyrimo informaciją į visumą, tai, ką mes patiriame dabar, sujungia su tuo, ką patyrėme praeityje ir interpretuoja tos patyrimo informacijos biologinį reikšmingumą (t.y. reikšmingumą organizmo išlikimui) ir apie tai signalizuoja bei atitinkamai nukreipia veiksmą (elgesį) . Emocijos bendriausia prasme atsako į klausimą “tai čia gerai ar blogai?” mūsų biologiniam kūnui ir nurodo veiklos kryptį, “ką daryti?”. Patyrimo istorija saugoma atmintyje, kur ji taip pat yra mąstymo ir emocijų reorganizacija. Galiausiai vaizduotėje mąstymas ir emocijos iš jau esamos patyrimo medžiagos kuria naują turinį.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 3271 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.