Referatas apie kancia
5 (100%) 1 vote

Referatas apie kancia


2007

Turinys

1. Turinys 2

2. Įžanga 3

3. Kančios klausimo baimė 4

4. Kančia kaip žmogiškosios tobulybės kaina 4

5. Žmogiškosios kančios tikrovė 5

6. Kančia krikščioniškuoju požiūriu 5

6.1 Kaip formuluojamas krikščioniškas atsakymas į klausimą apie kančią 5

6.2 Kančia kaip atpuolimo nuo Dievo padarinys 5

6.3 Kančia atlieka įspėjamąją funkciją 6

6.4 Kas kančios kaltininkas 6

7. Kančios žmogiškojo priėmimo būdai 6

8. Filosofų nuomonės apie kančią 7

9. Išvados 8

10. Naudota literatūra 9

Įžanga

Apie kančią turėtų ką pasakyti tikriausiai kiekvienas. Nes kiekvienas tai patyrė ar patiria. Kiekvienas dėl ko nors kenčia: dėl ligų, dėl savo ir pasaulio gyvenimo negandų. Sugebėjimas nepalūžti kančios akivaizdoje lemia mūsų gyvenimo sėkmę. Kančia vienas iš esminių žmogiškosios egzistencijos klausimų. Todėl šiame darbe apžvelgsiu kančios klausimą.

Darbo tikslas: išnagrinėti kančios sampratą

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti kančios baimę.

2. Paanalizuoti kančios kaip žmogiškosios tobulybės sampratą.

3. Atskleisti kančios tikrovę.

4. Apibūdinti kančią krikščioniškuoju požiūriu.

5. Paanalizuoti kančios žmogiškojo priėmimo būdus.

6. Apibūdinti kančią filosofiniu požiūriu.

Kančios klausimo baimė

Kančia? Kiekviena tema, kuri šį žodį užmena, iš anksto rizikuoja būti palaikyta nepopuliaria. Kančia yra vienas tų žodžių, pro kuriuos mes, jei tik galime, stengiamės skubomis praslinkti, o kartą nepasprunkamai sulaikyti, ties jais sustojame tik labai nenoromis. Tai žodžiai, užmenantys klausimus, kuriems sutikti mes paprastai neturime drąsos. Per baugūs jie mums atrodo. Toks yra kančios klausimas.

Jei kančios klausimas mums būtų tik neįdomus, tai mes galėtume pro jį visiškai abejingai praeiti, kaip praeiname pro kitus neįdomius, atseit mūsų neliečiančius dalykus. Deja, pro kančios tikrovę nesuinteresuotai, abejingai bei nerūpestingai praeiti mes negalime. Joks kitas klausimas taip arti mūsų nėra kaip kančios klausimas. Nėra nė vieno kuris šį klausima aplenktų. Kančia – mūsų visų dalia. Jos šešėlis gaubia visą mūsų laimės ieškojimą.

Kančios svarstymai nepopuliarūs, tačiau reikšmingi. Bėgdami nuo kančios klausimo, tariant, „užsimiršdami“, mes drauge bėgame ir slepiamės nuo mūsų pačių, mūsų pačių dalios. Ir atvirkščiai, kančios klausimo atvirybėje mes naujai atveriame akis į mus pačius ir į pačias tamsiausias būties gelmes. Kančia nėra tiktai paprastas faktinis mūsų gyvenimo apribojimas, bet taip pat, ir visų pirma, didelis žmogiškosios egzistencijos uždavinys. Pastarosios tikrybė, tariant aukštumas, reikalauja, kad žmogus priaugtų šiam uždaviniui. Žmogus yra tiek vertas, kiek jis yra priaugęs ir net praaugęs kančią, kiek jis pajėgia ištverti jos nepalaužtas ir išlikti ištikimas savo žmogiškajam aukštumui. Kančios nuveikime ryškiausiai apsireiškia žmogiškosios jėgos šaltiniai ir jo galios paslaptis. Šia prasme kančia ir yra vienas didžiųjų žmogaus bandymų ir drauge jo vertės matų. Todėl Ernstas Jungeris, vienas pokarinės Vokietijos rašytojas-mąstytojas, parafrazuodamas žinomą posakį „pasakyk – pasakysiu“, ir teigia: pasakyk kaip tu sutinki kančią, pasakysiu kas tu esi.

Kančia kaip žmogiškosios tobulybės kaina

Kančia yra tiek plati ir gili, kiek platus ir gilus pats žmogiškasis gyvenimas. Nėra nė vienos jo srities, kurią kančia aplenktų. Juo mes pasiekiame aukštesnio žmogiškosios egzistencijos laipsnio, juo mes turime patirti ir gilesnės kančios. Ji prasideda fiziniu skausmu ir siekia religinių abejinių aukštumos.

Žmogus – kenčianti būtybė. Jis vienas pasaulyje pažįsta kančią. Visos kitos būtybės savo ribotybę aklai pergyvena. Tik žmoguje visus kūrinius esmingai žyminčios baigtinybės išgyvenimas pasiekia sąmonės, atseit kančios, rangą. Kančia yra sąmonės laipsnį pasiekęs skausmas. Ji – sąmoningas žmogiškosios baigtinybės skausmo išgyvenimas.galima pasakyti, kad kančia yra lyg ta kaina, kurią mes turime mokėti už mūsų žmogiškąją tobulybę, už mūsų pirmąją vieta kitų pasaulio būtybių tarpe. Tai reiškia, jog kančia – žmogiškosios tobulybės kaina.

Kančia yra ne kas kita kaip sąmoningas žmogiškosios būtybės savosios baigtinybės pergyvenimas.

Žmogiškoji kančia radikaliai skiriasi nuo gyvulių pažįstamo skausmo. Gyvulys betarpinėje sąmonėje išgyvena skausmą kaip aklai būtiną jo gyvenimo momentą. Savo skausmą gyvulys teigia ir taria jam „taip“ ir tada, kai pabūgęs bėga nuo jo šalin. Kitaip žmogus. Refleksine galia žmogus save išskiria ir atsistoja priešais gamtinį pasaulį ir, būdamas laisvas, gali tarti „ne“ visiems jį su šiuo pasauliu siejantiems ryšiams, nors ir niekada jis negali iš jų išsilaisvinti. Šiam žmogaus ir gyvulio skausmo pergyvenimo skirtumui išreikšti vokiečių filosofas Max Scheler ir vadina žmogų galinčiuoju tarti „ne“, gyvenimo „asketu“ ir amžinu protestantu prieš tik „paprastą“tikrovę.

Žiūrint iš žmogiškosios kančios aukštumos, viso
kito gamtinio pasaulio skausmo lyg nė nematyti, lyg jo nė nebūtų. Iš čia ir dažnas poetų laimės ilgesio reiškimas noru būti mažu sraunaus upelio nešamu akmenėliu, pražysti pirmuoju obels žiedu ir giedoti ryto aušrą skelbiančiu vieversėliu.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 898 žodžiai iš 2817 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.