Referatas kas yra demokratija
5 (100%) 1 vote

Referatas kas yra demokratija

I. KAS YRA DEMOKRATIJA?

Dvidešimtąjį amžių dažnai vadina demokratiniu amžiumi. Mūsų Konstitucijos §1 sako, jog Lietuva yra demokratinė Respublika. Tai kas gi ta demokratija?

Žodis demokratija pereina iš graikiškų žodžių “demos” – liaudis ir “kratija” – valdymas. Išvertus į lietuvių kalbą, demokratija reiškia liaudies valdymą.

Šiandien žodis demokratija vartojamas trejopa prasme; tuo žodžiu vadinama: 1) valstybės tvarka, kur valdžia priklauso liaudžiai arba kur liaudies reikalai statomi pirmoje vietoje, 2) pati liaudis, 3) visuomeninė politikos srovė.

II. DEMOKRATIJOS ISTORIJA

2.1 GRAIKIJA

Atėnai buvo gausiausiai gyvenamas polis, kurį sudarė Atėnų miestas ir Atikos apylinkės. VI a. pr. Kr. Atėnuose susikūrė demokratija, kurios pradininku laikomas Solonas. Pirmasis raštiškas įrodymas, kad atėniečiai taikė demokratiją, datuojamas 522 m.e.m., kai Herodotas Persų sukilimo proga suklasifikavo tada buvusias valdymo formas ir pateikė pirmuosius paaiškinimus apie Atėnų valdymo būdą.

Tautos susirinkime kiekvienas laisvas pilietis vyras nuo 18 m. amžiaus galėjo balsuoti ir reikšti savo nuomonę. Šalį valdė vyriausybe tapusi 400-ų taryba (vėliau – 500-ų taryba), kurią sudarė piliečiai nuo 30 metų. Jie buvo renkami burtų keliu vieneriems metams.

Teismų nariai taip pat buvo renkami burtų keliu. Aukščiausiasis teismo organas – prisiekusiųjų teismas. Jo nariai galėjo pakeisti kiekvieną tautos susirinkimo išrinkto pareigūno sprendimą.

Buvo priimtas ostrakizmo įstatymas – valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas iš Atėnų dešimčiai metų. Kasmet tautos susirinkimas nutardavo, ką ištremti iš šalies. Periklio valdymo laikotarpiu, V a. pr. Kr., imta mokėti atlyginimus dirbantiems tautos susirinkime, teismuose, taryboje.

Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad V a. pr. Kr. Atėnuose egzistavo idealios demokratijos modelis.

PAGRINDINIAI DEMOKRATIJOS BRUOŽAI:

1. Piliečių dalyvavimas valdyme. Patys, o ne per atstovus, jame dalyvaudami, piliečiai garantuodavo savo teisių apsaugą.

2. Valdžios suskirstymas į įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę.

3. Buvo sudaryti kolegialūs, piliečiams atsakingi ir reguliariai keičiami valdžios organai.

DEMOKRATIJOS TRŪKUMAI:

1. Vergai, smulkūs valstiečiai ir moterys atlikdavo pagrindinius darbus, todėl daugelis laisvųjų piliečių visą laiką galėdavo skirti politikai.

2. Svetimšaliai, laisvę gavę vergai ir moterys balsavimo teisės neturėjo.

3. Demokratija buvo įmanoma tik todėl, kad egzistavo vergovė.

2.2 ANGLIJA

Po Graikijos demokratijos žlugimo praėjus beveik 1700 metų, atsakingos vyriausybės idėja vėl iškilo. Normanai, užkariavę Angliją 1066 metais, įvedė plačią ir efektyvią administracinę struktūrą, biurokratiją. 1215 metais priimta Didžioji laisvių chartija reikalavo bendradarbiavimo tarp karaliaus ir didikų. 1240 m. Didžioji Taryba oficialiai šitą bendradarbiavimą įformino.

Ilgainiui du organai išsivystė į Bendruomenės rūmus ir Lordų rūmus – pirmąsias atstovaujamas institucijas, demokratinės politinės sistemos pirmtakus. Įtampa tarp parlamento ir karaliaus valdžios buvo didelė.

17 a. antroje pusėje, karaliaus ministrai pradėjo susitikinėti be karaliaus ar jo atstovų. Ši grupė laipsniškai nutolo nuo karaliaus ir 18 a. žinoma jau kaip kabinetas. Kadangi kabinetas buvo sudarytas iš karaliaus ministrų, kabineto ministras, kuris prisiėmė atsakomybę sušaukti susirinkimus, buvo pavadintas ministru pirmininku.

Parlamento raida buvo ne tik lėta ir evoliucinė; tai buvo demokratijos judėjimas, einantis žemyn nuo diduomenės link bendruomenių. Šis procesas tęsėsi, kol 1918 metais buvo priimtas Libiečių atstovavimo aktas.

Pirmą kartą atstovavimas Anglijoje minimas 1100 metais, šimtmetį iki Didžiosios laisvių chartijos pasirodymo. Manoma, kad aliuzija apie atstovavimą Viduramžiais susijusi su nurodoma feodo ar parapijos teise kreiptis į karalių užtarimo.

Šio antrojo demokratijos bandymo atstovavimo principas ryškiai skyrėsi nuo graikų. Atėnų demokratija buvo pagrįsta įsitikinimu, kad žmogaus atstovavimas kitu asmeniu nėra demokratija, bet koks tiesioginės demokratijos principo silpninimas buvo nenoriai priimamas. Anglijoje gyventojų atstovavimas buvo pradėtas iš kitos demokratijos visumos pusės: karalius suteikė didikams teisę dalyvauti svarstymuose, didikai suteikė balsavimo teisę nedidelei gyventojų daliai.

III. DEMOKRATIJOS TIPAI

3.1 RYŠIAI TARP TIPŲ

Kaip teigia David’as Held’as, demokratijos modeliai gali būti suskirstyti į du tipus: tiesioginės arba dalyvaujamosios demokratijos (sistema, kai piliečiai tiesiogiai įtraukiami į sprendimų priėmimo aparatą) ir liberalios arba atstovaujamosios demokratijos (kai individo interesus atstovauja tautos renkamas atstovas). Šie du platūs tipai išskiriami tam, kad palengvintų modelių įsisavinimą. Tačiau taip pat svarbu suvokti, kad net ir to paties tipo modeliai vieni nuo kitų skiriasi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 714 žodžiai iš 2345 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.