Referatas pyktis agresija- susivaldymas
5 (100%) 1 vote

Referatas pyktis agresija- susivaldymas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

**********

Edukologijos programos

I kurso studentė

[pic]

ReferatasDarbo vadovė:

Lekt. V. LukavičienėŠiauliai

2004

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….

……………………………………………………………….3

I. Pykčio samprata ir jo

ypatumai…………………………………………………………..

……………………………3

1. 1. Pykčio

apibūdinimas……………………………………………………….

…………………………………………3

1. 2. Pykčio

priežastys…………………………………………………………

…………………………………………….4

1. 3. Pykčio išreiškimo būdai, esminiai jų

požymiai…………………………………………………………..

….5

1. 4. Pateisinamas, nepriimtinas ir bergždžias

pyktis…………………………………………………………….

6

1. 5. Vaikas ir

pyktis…………………………………………………………….

…………………………………………..7

1. 6. Kaip padėti vaikui nugalėti (valdyti)

pyktį?…………………………………………………………….

…….8

1. 7. Kaip valdyti savo pyktį ir įveikti

kitų?……………………………………………………………..

…………..9

II. Teoriniai agresijos

ypatumai…………………………………………………………..

…………………………….11

2. 1. Agresijos

apibūdinimas……………………………………………………….

……………………………………11

2. 2. Agresyvaus elgesio

priežastys…………………………………………………………

…………………………11

2. 3. Agresijos

signalai…………………………………………………………..

………………………………………..12

2. 4. Pasyvi agresija, jo ypatybės,

pasekmės…………………………………………………………..

…………..13

2. 5. Agresyvūs vaikai, jų

elgesys……………………………………………………………

………………………..14

2. 6. Agresyvių vaikų

gydymas……………………………………………………………

…………………………..16

III. Tyrimo

aprašymas………………………………………………………….

………………………………………….17

IV.

Išvados……………………………………………………………

……………………………………………………….21

V.

Literatūra…………………………………………………………

………………………………………………………..22

V.

Priedai……………………………………………………………

…………………………………………………………23

Įvadas

Visi tam tikrais gyvenimo momentais susiduriame su pykčio, agresijos

apraiškomis. Vieni daugiau, kiti – mažiau, tačiau visi tai patiriame.

Kiekvienas esame ne vieną kartą supykę. Tai vienas iš blogųjų jausmų, kuris

užvaldo mus norime mes to ar ne. Pyktis yra pasikartojanti bėda: mes galime

jo nemėgti, bet negalime jo ignoruoti. Šiandien bauginamai padaugėjo

nevaldomo pykčio padarinių tarp vaikų ir jaunuolių. Smurtas skverbte

skverbiasi į šeimas ir visuomenę. Kodėl gi įvyksta tokios tragedijos kaip

vaikų susimušimas įvairiose vietose (mokykloje, gatvėje ir t.t), pradėjimas

reikšti nepagarbą autoritetams, žiaurus elgesys su tėvais. Todėl, kad

neišmokstama tinkamai valdyti pykčio. Tai neateina natūraliai. Pykčio

brandaus tvardymo reikia jau pradėti mokyti namuose. Deja, šiandien tai

retai daroma. Tėvams labai svarbu išgirsti, jog vaikui visą gyvenimą

pirmiausia kelia grėsmę jo paties pyktis. Tačiau, jei su pykčiu tvarkomasi

gerai, jis gali tapti
pozityvia jėga vaiko gyvenime. Vaikas turi būti

lavinamas valdyti pyktį

Pyktis kaip emocija žmonių suprantamas prastai – kodėl jis

jaučiamas, kaip jis reiškiamas ir kaip galima keisti jo frustacinį pobūdį.

Jei tėvai nežinos kas yra pyktis ir kokiais tinkamais būdais jį tvardyti,

nesugebės išmokyti ir savo vaikų, ką jiems daryti supykus.

Nedaugeliui vaikų teko laimė augti šeimose, kuriose pyktis buvo

išreiškiamas priimtinu būdu. Ir atvirkščiai – dažnam yra tekę tapti

taikiniu, į kurį nukrypdavo pyktis. Vaikai periima irzlumą, piktumą.

Neigiamos asociacijos įrodo, kad tik nedidelė tėvų dalis mokėsi teisingai

reikšti pyktį, bet juk mokytis niekada nevėlu…

Šiame referate siekiau atskleisti: pykčio, agresijos, susivaldymo

sąvokų ypatumus, kodėl vaikai yra tokie pikti?, kodėl jie savo pyktį

išreiškia agresyviu elgesiu, panaudoja jėgą ir pan.?, kaip reikėtų valdyti

vaikų pyktį?, ką tėvai turi daryti? ir pan. Pateikiau skirtingų autorių

apmąstymus šia tema.

I. Pykčio samprata ir jo ypatumai.

1. 1. Pykčio apibūdinimas.

H. G. Ginott: pyktis – tai reakcija į tai, kas nutiko. Pyktis –

sudėtinė depresijos dalis. Pyktis – vienas iš stipriausių jausmų. Pyktis,

kaip garai iš arbatinuko, kažkaip turi išeiti į išorę. Niekas, taip pat ir

mažas vaikas, negali užslopinti pykčio ir laikyti savyje. Pyktis yra

logiškas tam tikrų aplinkybių rezultatas, tačiau jis visada atrodo staigus

ir netikėtas.

Pyktis – tai stiprus nemalonus jausmas, kuris kyla, kai patiriame

frustraciją, negalime pasiekti norimo tikslo.

Harriet Goldhor Lerner: pyktis – tai signalas, kurį verta išgirsti.

Jei pykčio jausmas praneša apie problemą, išliejus pyktį, ji neišsispręs.

Ross Campbel: Gali pasirodyti keista, bet pagrindinis pavojus, kuris

gresia vaikui visą gyvenimą, – tai jo pyktis. Nevaldomas pyktis gali labai

pakenkti vaikui ar net jį pražudyti. Autorius išskiria 3 vaikiško pykčio

išraiškos formas:

✓ Agresyvumą.

✓ Nesąmoningas išsišokimas.

✓ Emocijų proveržis.

Visos jos būdingos nesubrendusiai asmenybei.

Leonas Jovaiša teigia, kad pyktis – iš nepasitenkinimo kilęs griežtas

kito asmens įspėjimas, neturintis tendencijos įžeisti ar daryti žalos.

Pedagogo pyktis – natūralus reiškinys. Jis neišvengiamas dėl

pasikartojančių, įkyrėjusių nederamų auklėtinio poelgių. Šis turi pajusti,

kad tie poelgiai skaudina pedagogą. Auklėtinio pyktis mokytojui pasireiškia

negryno pykčio forma – afekto, gynymosi, keršto ir kitokiomis formomis.kai

pedagogo atžvilgiu kyla tokie jausmai, susidaro rimta konfrontacijos

situacija, kurios išvengti galima tik protingomis pastangomis.

Pykčio tikslas – suteikti mums ginklą, kurio padedami galėtume keisti

aplinkinį pasaulį. Ypač tuos, kurie priverčia mus sielotis ir bijoti. Jei

mes negalėsime susidoroti su šiuo uždaviniu, tai visą laiką jausimės

bejėgiai.1. 2. Pykčio priežastys.

Kodėl vaikai tokie pikti? Kodėl jie tampa piktais suaugusiais?

Svarbiausia vaikiško pykčio priežastis – mažylis neužtikrintas, jog yra

mylimas. Vaikas instiktyviai jaučia, kad jam reikia meilės. Jis taip pat

žino, kad tą meilę turi suteikti tėvai.

Kadangi vaikai instinktyviai suvokia, jog meilės dovana turi ateiti

iš tėvų, tai, negavę tos dovanos, jaučia pyktį. Žinoma, vaikui pyktį,

įniršį gali sukelti ir kitos priežastys: nusivylimas, konfliktai, blogas ar

žiaurus elgesys, baimė, netektis ir t.t.

Daugelyje net pačių geriausių šeimų vaikai nesijaučia mylimi. Tėvai

sunkiai tai supranta – juk iš tikro jie nuoširdžiai myli savo vaikus. Kaip

paaiškinti tokį skirtingą suvokimą? Priežastis ta, jog nedaug tėvų moka

savo meile pasiekti vaiko širdį. Dauguma mano, jog visiškai užtenka jam

pasakyti: ,,Aš tave myliu” ir taip perduoti savo meilę, bet tai netiesa.

Vaikai reaguoja į elgesį, todėl tėvų meilė turi būti reiškiama elgesiu. Jei

vaikas nesijaučia mylimas, sulėtėja jo asmenybės raiška, o to rezultatas –

besitęsiantis pyktis tėvams. Šis pyktis trukdo vaiko raidai, o vėliau, kai

jis suaugs, atsispindės jo elgesyje.

Dažniausiai sukeliančios vaiko pyktį priežastys yra šios:

1) menkas savęs vertinimas;

2) nesėkmės;

3) izoliacija šeimoje;

4) nesugebėjimas bendrauti su vaikais;

5) pernelyg griežtas vaiko kontroliavimas;

6) besąlygiškas priklausymas nuo kitų;

7) skriauda;

8) gėda dėl tėvų elgesio;

9) liūdesys.1. 3. Pykčio išreiškimo būdai, esminiai jų požymiai.

1. Pasyviai agresyvus elgesys yra blogiausias būdas išreikšti pyktį.

2. Šiek tiek geresnis būdas – visiškai nekontroliuoti savo elgesio-

kai žmogus, apimtas įniršio priepuolio, daužo daiktus, išlieja įtūžį ant

kito žmogaus, nes su įtūžusiu elgesiu daug lengviau kovoti negu su pasyviu

agresyviu elgesiu.

3. Kitas geresnis būdas išreikšti pyktį yra būti apimtam įniršio

priepuolio, bet išlaikyti pakankamai savitvardos. Pykčio protrūkis

apsiriboja šaukimu, klyksmu. Pyktis
išliejamas ne tik ant to asmens, ant

kurio esi supykęs, bet ant visų, kas arti.

4. Nekontroliuojamai išlieti pyktį žodžiais, bet nesiekiant ką nors

žodžiais įskaudinti. Pyktis būna nukreiptas ne tik į pykčio šaltinį, bet ir

į viską, kas aplink pasitaiko.

5. Dar geresnis būdas yra išlieti pyktį nemaloniai šaukiant ir

klykiant, bet apribojant pastabas vien pyktį sukėlusia tema ir, jei

įmanoma, vien pyktį sukėlusiam asmeniui. Žinoma, ar pykčio išreiškimas

asmeniui, kuris supykdė, yra tinkamas, priklauso nuo konkrečios situacijos.

6. Geriausias būdas išreikšti pyktį – padaryti tai kuo maloniau ir

protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Išspręsti problemą

reiškia, kad abi pusės racionaliai ir logiškai ištirs ginčytiną klausimą,

aptars, supras viena kitos poziciją ir prieis sutarimo, ką daryti. Tai

pareikalaus nemaža brandumo iš abiejų. Labai mažai žmonių savo gyvenime

pasiekia tokio brandumo.

Pykčio išraiškos būdai pagal daktarą Ross Campbell:

✓ Pykčio išvėdinimas – tai žodinė pykčio išraiška. Šiuobūdu norima

atsikratyti pykčio. Ši pykčio raiškos forma kaitaliojasi nuo

garsių, pilnų įtūžio klyksmų iki tylių keiksmų ir burbėjimo, nuo

skundų ir ginčų iki isteriškų tiradų. Pykčio išvėdinimas yra

nemalonus kitiems. Jis mums parodo, kad turime išugdyti vaikų

sugebėjimą tinkamai valdyti pyktį. Kol pyktis liejamas žodžiais,

jis nesireiškia elgesiu. Kuo daugiau tėvai blokuoja šį kanalą, tuo

didesnė tikimybė, kad pyktis pasireikš elgesiu.

✓ Priekabės ir atsisakymai – artimos pykčio išliejimui. Jį

naudojame ne tik tam, kad atsikratytume pykčio. Mes kabinėjamės,

kai jaučiame savo bejėgiškumą, nesugebame paveikti bei kontroliuoti

kito žmogaus ar situacijos. Šis būdas yra žalingas ir būtinai

sukels neigiamą vaiko požiūrį į autoritetus. Pavojinga, kai įpykę

tėvai tampa vaikui nebešvelnūs ir nebendraujantys. Tuo jie moko

vaiką klastingumo. Vaikas nebebus švelnus, paklusnus ir

geranoriškas, nebeklausys, viską darys atžagariai, blogai mokysis

ir gali nueiti klystkeliais.

✓ Tylėjimas ir pasitraukimas – neleistini pykčio išraiškos būdai,

kuriais slepiamas pyktis. Tylėdami ir pasitraukdami mes visiškai

atsisakome ir tarpusavio santykių. Tylėjimas ir pasitraukimas labai

žaloja vaiką, nes tai visiškai priešinga besąlygiškai meilei.

Dažnai „meilė su sąlyga“ yra didžiausias vaiko įniršio ir pykčio

tėvams šaltinis. Pasekmės labai žalingos.

✓ Pykčio nukreipimas. Jo taikiniu tampa visiškai nekalti žmonės.

Toks pyktis labai dažnai užgriūva vaikus. Kai tėvus erzina

nebrandus vaiko elgesys, jie kartais nesusivaldo. Jie nepamoko

vaikų deramai elgtis, tiesiog išpila ant jo savo priešiškumą,

kilusį dėl kitų priežasčių. Vaikai negali pakelti tėvų pykčio, nes

neturi nuo jo apsaugos. Jiems kenkia bet koks pyktis. Tėvams

pirmiausia reikia išmokti kontroliuoti save, o tada sugebės

pozityviai kontroliuoti ir savo vaikus.

✓ Besaikis pykčio slopinimas ir atsvara pykčio išliejimui. Pernelyg

didelis pykčio slopinimas pasąmonėje gali sukelti įvairių problemų,

tarp jų – psichikos sutrikimus ir pasyviai agresyvų elgesį. Tačiau

pykčio išliejimas irgi nėra geras būdas. Jis gali sustiprinti

įniršį.

✓ Savęs kaltinimas gali tapti nevilties ir depresijos priežastimi,

sukelti bejėgiškumo ir beviltiškumo pojūtį. Linkę pyktį slėpti

savyje žmonės dažnai pakliūna į šiuos spąstus, situaciją jie laiko

nepataisoma. Svarbus genetinis polinkis: tam tikri asmenybės tipai

daugiau linkę pyktį slėpti. Savęs kaltinimas stiprinamas pasyviai

agresyviomis nuostatomis. (didėjant depresijai ir kylant pykčiui,

atsiranda noras keršyti), galų gale tai gali baigtis net mintimis

apie savižudybę ar bandymais nusižudyti.1. 4. Pateisinamas, nepriimtinas ir bergždžias pyktis.

Kai kada pyktį galima pateisinti. Esame teisūs, kai pykstame, regėdami

neteisybę, gąsdinimus, matydami, kaip žiauriai elgiamasi su vaikais arba

gyvūnais ir pan. Tokiu atveju pyktis turi skatinti mus, kad ko nors imtumės

situacijai pakeisti.

Pyktis, ypač brendimo metais, gali būti tinkamas būdas išlieti įtampą

ir tam tikras emocijas. Tai netgi sveika. Turime išmokti, kaip išreikšti ir

valdyti pyktį, kai esame saugūs, mylimi, kai mumis rūpinamasi. Nežinodami,

kaip protingai įveikti pyktį, elgiamės priešingai negu reikia. Viešai

rodydami, kad pyktis mums nepriimtinas, galų gale tiesiog sprogstame, imame

klykti ir daužytis. Tačiau kažko nepasiekiame – niekas dėl šio protrūkio

nepradeda elgtis kitaip. Atsakydami mums, žmonės gūžčioja, irgi prededa

šaukti arba pataria subręsti. Niekas nesupranta, nesugebame paaiškinti

priežasčių. Aiškiai neparodydami savo pykčio, tiksliai jo
neišreikšdami,

sukeliame tik kitų nekantrumą, bet jokiu būdu nebūname suprasti.

Bergždžias pyktis – tai ne pyktis, kuris apima sužinonojus neteisybę.

Nepadeda jis mums ir išlikti. Tai tik energijos eikvojimas ir beprasmiai

jausmų pliūpsniai, nes nesiekiame nieko reikalingo ir būtino. Mes dažnai

supykstame, kai manome, kad į mus žiūri iš aukšto, mus ignoruoja arba

blogai elgiasi. Jeigu žmonės nerodo mums dėmesio ir pagarbos, kurių tikimės

nusipelnę, galime tiesiog pašėlti. Jeigu mums atrodo, kad tokiu atveju vis

tiek reikia kažką daryti, geriau nukreipti energiją kita linkme ir

pasirodyti atkakliems, bet susivaldantiems. Kad ir kaip pasielgtume tokiose

situacijose, vis tiek turime susivaldyti ir nesijausti auka. Tai nuostabus

jausmas. Įveikti bergždžią pyktį galima tik vienu būdu: turime suprasti,

jog tai – beprasmis energijos eikvojimas.

Pyktis gali tapti įpročiu. Kai kurie žmonės supyksta beveik dėl visko,

kas jiems nepalanku. Pikčiurnoms tai atrodo vienintelė išeitis, bet retai

dėl to norimų padarinių., tikslą galbūt ir galime pasiekti, bet lieka

apkartę jausmai. Niekas mielu noru nesiima vykdyti pykčiu paremtų nurodymų

arba įsakymų.išeikvotume daug mažiau energijos ir pasiektume kur kas

daugiau, jeigu elgtumės maloniai ir apgalvotai, bet ryžtingai. Kai esame

įpykę, atrodo, jog kiti žmonės atsakingi už mūsų poelgius, aplaidumą ir

pan. Tuomet neverta net mėginti pakeisti savo charakterį arba įveikti

pykčio protrūkį. Geriausia tą daryti ramybės ir susiklausymo valandėlėmis.1. 5. Vaikas ir pyktis.

Bet kuri problema, iškylanti ar iškilsianti vaikui, – pradedant

blogais pažymiais bei pašlijusiais tarpusavio santykiais ir baigiant galima

savižudybe, – tiesiogiai susijusi su nebrandžia pykčio išraiška. Tėvai turi

padaryti viską, ką gali, kad apsaugotų vaiką dabar ir ateityje.

Smurtas skverbte skverbiasi į šeimas ir visuomenę. Tik tėvai gali

išmokyti savo vaikus valdyti pyktį. Bet daugumoje šeimų to nedaroma. Dėl to

vaikai perima neleistinus pykčio išraiškos būdus. Tėvai patys nemoka

valdyti savo jausmų ir perduoda vaikams neteisingą supratimą.

Vaikai yra silpni, todėl ieško būdų, kaip valdyti savo pasaulį.

Vaikui bręstant, stiprėja jo nepriklausomybės poreikis. Noras valdyti kai

kurias sritis ir būti iki tam tikro lygio nepriklausomam nėra blogai, bet

kiekviename amžiaus tarpsnyje jis turi būti įgyvendintas atitinkamais

būdais.

Jei norima išugdyti vaikuose pagarbą kitiems žmonėms ir autoritetui,

tai jie turi išmokti tinkamai elgtis konflikto metu tiek ankstyvajame

amžiuje, tiek suaugę, kada problemas ir keblius klausimus reikės spręsti

savarankiškai. Tinkamas auklėjimas – vienintelis būdas padėti vaikui

valdyti savo pyktį. Tėvų gebėjimas suvaldyti jų pačių pyktį bus pavyzdys,

kuriuo vėliau jis seks. Deja, visuomenėje ir per televiziją mes paprastai

nematome brandžios pykčio išraiškos pavyzdžių.

Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris

juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Vaikas priklauso nuo savo tėvų,

jis mylimas, saugomas, juo rūpinamasi, bet, kita vertus, jam uždrausta

klausinėti suaugusius, todėl jis pats turi rasti būdą išlieti susikaupusią

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2376 žodžiai iš 7899 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.