ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
**********
Edukologijos programos
I kurso studentė
[pic]
ReferatasDarbo vadovė:
Lekt. V. LukavičienėŠiauliai
2004
Turinys
Įvadas…………………………………………………………….
……………………………………………………………….3
I. Pykčio samprata ir jo
ypatumai…………………………………………………………..
……………………………3
1. 1. Pykčio
apibūdinimas……………………………………………………….
…………………………………………3
1. 2. Pykčio
priežastys…………………………………………………………
…………………………………………….4
1. 3. Pykčio išreiškimo būdai, esminiai jų
požymiai…………………………………………………………..
….5
1. 4. Pateisinamas, nepriimtinas ir bergždžias
pyktis…………………………………………………………….
6
1. 5. Vaikas ir
pyktis…………………………………………………………….
…………………………………………..7
1. 6. Kaip padėti vaikui nugalėti (valdyti)
pyktį?…………………………………………………………….
…….8
1. 7. Kaip valdyti savo pyktį ir įveikti
kitų?……………………………………………………………..
…………..9
II. Teoriniai agresijos
ypatumai…………………………………………………………..
…………………………….11
2. 1. Agresijos
apibūdinimas……………………………………………………….
……………………………………11
2. 2. Agresyvaus elgesio
priežastys…………………………………………………………
…………………………11
2. 3. Agresijos
signalai…………………………………………………………..
………………………………………..12
2. 4. Pasyvi agresija, jo ypatybės,
pasekmės…………………………………………………………..
…………..13
2. 5. Agresyvūs vaikai, jų
elgesys……………………………………………………………
………………………..14
2. 6. Agresyvių vaikų
gydymas……………………………………………………………
…………………………..16
III. Tyrimo
aprašymas………………………………………………………….
………………………………………….17
IV.
Išvados……………………………………………………………
……………………………………………………….21
V.
Literatūra…………………………………………………………
………………………………………………………..22
V.
Priedai……………………………………………………………
…………………………………………………………23
Įvadas
Visi tam tikrais gyvenimo momentais susiduriame su pykčio, agresijos
apraiškomis. Vieni daugiau, kiti – mažiau, tačiau visi tai patiriame.
Kiekvienas esame ne vieną kartą supykę. Tai vienas iš blogųjų jausmų, kuris
užvaldo mus norime mes to ar ne. Pyktis yra pasikartojanti bėda: mes galime
jo nemėgti, bet negalime jo ignoruoti. Šiandien bauginamai padaugėjo
nevaldomo pykčio padarinių tarp vaikų ir jaunuolių. Smurtas skverbte
skverbiasi į šeimas ir visuomenę. Kodėl gi įvyksta tokios tragedijos kaip
vaikų susimušimas įvairiose vietose (mokykloje, gatvėje ir t.t), pradėjimas
reikšti nepagarbą autoritetams, žiaurus elgesys su tėvais. Todėl, kad
neišmokstama tinkamai valdyti pykčio. Tai neateina natūraliai. Pykčio
brandaus tvardymo reikia jau pradėti mokyti namuose. Deja, šiandien tai
retai daroma. Tėvams labai svarbu išgirsti, jog vaikui visą gyvenimą
pirmiausia kelia grėsmę jo paties pyktis. Tačiau, jei su pykčiu tvarkomasi
gerai, jis gali tapti
pozityvia jėga vaiko gyvenime. Vaikas turi būti
lavinamas valdyti pyktį
Pyktis kaip emocija žmonių suprantamas prastai – kodėl jis
jaučiamas, kaip jis reiškiamas ir kaip galima keisti jo frustacinį pobūdį.
Jei tėvai nežinos kas yra pyktis ir kokiais tinkamais būdais jį tvardyti,
nesugebės išmokyti ir savo vaikų, ką jiems daryti supykus.
Nedaugeliui vaikų teko laimė augti šeimose, kuriose pyktis buvo
išreiškiamas priimtinu būdu. Ir atvirkščiai – dažnam yra tekę tapti
taikiniu, į kurį nukrypdavo pyktis. Vaikai periima irzlumą, piktumą.
Neigiamos asociacijos įrodo, kad tik nedidelė tėvų dalis mokėsi teisingai
reikšti pyktį, bet juk mokytis niekada nevėlu…
Šiame referate siekiau atskleisti: pykčio, agresijos, susivaldymo
sąvokų ypatumus, kodėl vaikai yra tokie pikti?, kodėl jie savo pyktį
išreiškia agresyviu elgesiu, panaudoja jėgą ir pan.?, kaip reikėtų valdyti
vaikų pyktį?, ką tėvai turi daryti? ir pan. Pateikiau skirtingų autorių
apmąstymus šia tema.
I. Pykčio samprata ir jo ypatumai.
1. 1. Pykčio apibūdinimas.
H. G. Ginott: pyktis – tai reakcija į tai, kas nutiko. Pyktis –
sudėtinė depresijos dalis. Pyktis – vienas iš stipriausių jausmų. Pyktis,
kaip garai iš arbatinuko, kažkaip turi išeiti į išorę. Niekas, taip pat ir
mažas vaikas, negali užslopinti pykčio ir laikyti savyje. Pyktis yra
logiškas tam tikrų aplinkybių rezultatas, tačiau jis visada atrodo staigus
ir netikėtas.
Pyktis – tai stiprus nemalonus jausmas, kuris kyla, kai patiriame
frustraciją, negalime pasiekti norimo tikslo.
Harriet Goldhor Lerner: pyktis – tai signalas, kurį verta išgirsti.
Jei pykčio jausmas praneša apie problemą, išliejus pyktį, ji neišsispręs.
Ross Campbel: Gali pasirodyti keista, bet pagrindinis pavojus, kuris
gresia vaikui visą gyvenimą, – tai jo pyktis. Nevaldomas pyktis gali labai
pakenkti vaikui ar net jį pražudyti. Autorius išskiria 3 vaikiško pykčio
išraiškos formas:
✓ Agresyvumą.
✓ Nesąmoningas išsišokimas.
✓ Emocijų proveržis.
Visos jos būdingos nesubrendusiai asmenybei.
Leonas Jovaiša teigia, kad pyktis – iš nepasitenkinimo kilęs griežtas
kito asmens įspėjimas, neturintis tendencijos įžeisti ar daryti žalos.
Pedagogo pyktis – natūralus reiškinys. Jis neišvengiamas dėl
pasikartojančių, įkyrėjusių nederamų auklėtinio poelgių. Šis turi pajusti,
kad tie poelgiai skaudina pedagogą. Auklėtinio pyktis mokytojui pasireiškia
negryno pykčio forma – afekto, gynymosi, keršto ir kitokiomis formomis.kai
pedagogo atžvilgiu kyla tokie jausmai, susidaro rimta konfrontacijos
situacija, kurios išvengti galima tik protingomis pastangomis.
Pykčio tikslas – suteikti mums ginklą, kurio padedami galėtume keisti
aplinkinį pasaulį. Ypač tuos, kurie priverčia mus sielotis ir bijoti. Jei
mes negalėsime susidoroti su šiuo uždaviniu, tai visą laiką jausimės
bejėgiai.1. 2. Pykčio priežastys.
Kodėl vaikai tokie pikti? Kodėl jie tampa piktais suaugusiais?
Svarbiausia vaikiško pykčio priežastis – mažylis neužtikrintas, jog yra
mylimas. Vaikas instiktyviai jaučia, kad jam reikia meilės. Jis taip pat
žino, kad tą meilę turi suteikti tėvai.
Kadangi vaikai instinktyviai suvokia, jog meilės dovana turi ateiti
iš tėvų, tai, negavę tos dovanos, jaučia pyktį. Žinoma, vaikui pyktį,
įniršį gali sukelti ir kitos priežastys: nusivylimas, konfliktai, blogas ar
žiaurus elgesys, baimė, netektis ir t.t.
Daugelyje net pačių geriausių šeimų vaikai nesijaučia mylimi. Tėvai
sunkiai tai supranta – juk iš tikro jie nuoširdžiai myli savo vaikus. Kaip
paaiškinti tokį skirtingą suvokimą? Priežastis ta, jog nedaug tėvų moka
savo meile pasiekti vaiko širdį. Dauguma mano, jog visiškai užtenka jam
pasakyti: ,,Aš tave myliu” ir taip perduoti savo meilę, bet tai netiesa.
Vaikai reaguoja į elgesį, todėl tėvų meilė turi būti reiškiama elgesiu. Jei
vaikas nesijaučia mylimas, sulėtėja jo asmenybės raiška, o to rezultatas –
besitęsiantis pyktis tėvams. Šis pyktis trukdo vaiko raidai, o vėliau, kai
jis suaugs, atsispindės jo elgesyje.
Dažniausiai sukeliančios vaiko pyktį priežastys yra šios:
1) menkas savęs vertinimas;
2) nesėkmės;
3) izoliacija šeimoje;
4) nesugebėjimas bendrauti su vaikais;
5) pernelyg griežtas vaiko kontroliavimas;
6) besąlygiškas priklausymas nuo kitų;
7) skriauda;
8) gėda dėl tėvų elgesio;
9) liūdesys.1. 3. Pykčio išreiškimo būdai, esminiai jų požymiai.
1. Pasyviai agresyvus elgesys yra blogiausias būdas išreikšti pyktį.
2. Šiek tiek geresnis būdas – visiškai nekontroliuoti savo elgesio-
kai žmogus, apimtas įniršio priepuolio, daužo daiktus, išlieja įtūžį ant
kito žmogaus, nes su įtūžusiu elgesiu daug lengviau kovoti negu su pasyviu
agresyviu elgesiu.
3. Kitas geresnis būdas išreikšti pyktį yra būti apimtam įniršio
priepuolio, bet išlaikyti pakankamai savitvardos. Pykčio protrūkis
apsiriboja šaukimu, klyksmu. Pyktis
išliejamas ne tik ant to asmens, ant
kurio esi supykęs, bet ant visų, kas arti.
4. Nekontroliuojamai išlieti pyktį žodžiais, bet nesiekiant ką nors
žodžiais įskaudinti. Pyktis būna nukreiptas ne tik į pykčio šaltinį, bet ir
į viską, kas aplink pasitaiko.
5. Dar geresnis būdas yra išlieti pyktį nemaloniai šaukiant ir
klykiant, bet apribojant pastabas vien pyktį sukėlusia tema ir, jei
įmanoma, vien pyktį sukėlusiam asmeniui. Žinoma, ar pykčio išreiškimas
asmeniui, kuris supykdė, yra tinkamas, priklauso nuo konkrečios situacijos.
6. Geriausias būdas išreikšti pyktį – padaryti tai kuo maloniau ir
protingiau ir vien tam asmeniui, ant kurio esi supykęs. Išspręsti problemą
reiškia, kad abi pusės racionaliai ir logiškai ištirs ginčytiną klausimą,
aptars, supras viena kitos poziciją ir prieis sutarimo, ką daryti. Tai
pareikalaus nemaža brandumo iš abiejų. Labai mažai žmonių savo gyvenime
pasiekia tokio brandumo.
Pykčio išraiškos būdai pagal daktarą Ross Campbell:
✓ Pykčio išvėdinimas – tai žodinė pykčio išraiška. Šiuobūdu norima
atsikratyti pykčio. Ši pykčio raiškos forma kaitaliojasi nuo
garsių, pilnų įtūžio klyksmų iki tylių keiksmų ir burbėjimo, nuo
skundų ir ginčų iki isteriškų tiradų. Pykčio išvėdinimas yra
nemalonus kitiems. Jis mums parodo, kad turime išugdyti vaikų
sugebėjimą tinkamai valdyti pyktį. Kol pyktis liejamas žodžiais,
jis nesireiškia elgesiu. Kuo daugiau tėvai blokuoja šį kanalą, tuo
didesnė tikimybė, kad pyktis pasireikš elgesiu.
✓ Priekabės ir atsisakymai – artimos pykčio išliejimui. Jį
naudojame ne tik tam, kad atsikratytume pykčio. Mes kabinėjamės,
kai jaučiame savo bejėgiškumą, nesugebame paveikti bei kontroliuoti
kito žmogaus ar situacijos. Šis būdas yra žalingas ir būtinai
sukels neigiamą vaiko požiūrį į autoritetus. Pavojinga, kai įpykę
tėvai tampa vaikui nebešvelnūs ir nebendraujantys. Tuo jie moko
vaiką klastingumo. Vaikas nebebus švelnus, paklusnus ir
geranoriškas, nebeklausys, viską darys atžagariai, blogai mokysis
ir gali nueiti klystkeliais.
✓ Tylėjimas ir pasitraukimas – neleistini pykčio išraiškos būdai,
kuriais slepiamas pyktis. Tylėdami ir pasitraukdami mes visiškai
atsisakome ir tarpusavio santykių. Tylėjimas ir pasitraukimas labai
žaloja vaiką, nes tai visiškai priešinga besąlygiškai meilei.
Dažnai „meilė su sąlyga“ yra didžiausias vaiko įniršio ir pykčio
tėvams šaltinis. Pasekmės labai žalingos.
✓ Pykčio nukreipimas. Jo taikiniu tampa visiškai nekalti žmonės.
Toks pyktis labai dažnai užgriūva vaikus. Kai tėvus erzina
nebrandus vaiko elgesys, jie kartais nesusivaldo. Jie nepamoko
vaikų deramai elgtis, tiesiog išpila ant jo savo priešiškumą,
kilusį dėl kitų priežasčių. Vaikai negali pakelti tėvų pykčio, nes
neturi nuo jo apsaugos. Jiems kenkia bet koks pyktis. Tėvams
pirmiausia reikia išmokti kontroliuoti save, o tada sugebės
pozityviai kontroliuoti ir savo vaikus.
✓ Besaikis pykčio slopinimas ir atsvara pykčio išliejimui. Pernelyg
didelis pykčio slopinimas pasąmonėje gali sukelti įvairių problemų,
tarp jų – psichikos sutrikimus ir pasyviai agresyvų elgesį. Tačiau
pykčio išliejimas irgi nėra geras būdas. Jis gali sustiprinti
įniršį.
✓ Savęs kaltinimas gali tapti nevilties ir depresijos priežastimi,
sukelti bejėgiškumo ir beviltiškumo pojūtį. Linkę pyktį slėpti
savyje žmonės dažnai pakliūna į šiuos spąstus, situaciją jie laiko
nepataisoma. Svarbus genetinis polinkis: tam tikri asmenybės tipai
daugiau linkę pyktį slėpti. Savęs kaltinimas stiprinamas pasyviai
agresyviomis nuostatomis. (didėjant depresijai ir kylant pykčiui,
atsiranda noras keršyti), galų gale tai gali baigtis net mintimis
apie savižudybę ar bandymais nusižudyti.1. 4. Pateisinamas, nepriimtinas ir bergždžias pyktis.
Kai kada pyktį galima pateisinti. Esame teisūs, kai pykstame, regėdami
neteisybę, gąsdinimus, matydami, kaip žiauriai elgiamasi su vaikais arba
gyvūnais ir pan. Tokiu atveju pyktis turi skatinti mus, kad ko nors imtumės
situacijai pakeisti.
Pyktis, ypač brendimo metais, gali būti tinkamas būdas išlieti įtampą
ir tam tikras emocijas. Tai netgi sveika. Turime išmokti, kaip išreikšti ir
valdyti pyktį, kai esame saugūs, mylimi, kai mumis rūpinamasi. Nežinodami,
kaip protingai įveikti pyktį, elgiamės priešingai negu reikia. Viešai
rodydami, kad pyktis mums nepriimtinas, galų gale tiesiog sprogstame, imame
klykti ir daužytis. Tačiau kažko nepasiekiame – niekas dėl šio protrūkio
nepradeda elgtis kitaip. Atsakydami mums, žmonės gūžčioja, irgi prededa
šaukti arba pataria subręsti. Niekas nesupranta, nesugebame paaiškinti
priežasčių. Aiškiai neparodydami savo pykčio, tiksliai jo
neišreikšdami,
sukeliame tik kitų nekantrumą, bet jokiu būdu nebūname suprasti.
Bergždžias pyktis – tai ne pyktis, kuris apima sužinonojus neteisybę.
Nepadeda jis mums ir išlikti. Tai tik energijos eikvojimas ir beprasmiai
jausmų pliūpsniai, nes nesiekiame nieko reikalingo ir būtino. Mes dažnai
supykstame, kai manome, kad į mus žiūri iš aukšto, mus ignoruoja arba
blogai elgiasi. Jeigu žmonės nerodo mums dėmesio ir pagarbos, kurių tikimės
nusipelnę, galime tiesiog pašėlti. Jeigu mums atrodo, kad tokiu atveju vis
tiek reikia kažką daryti, geriau nukreipti energiją kita linkme ir
pasirodyti atkakliems, bet susivaldantiems. Kad ir kaip pasielgtume tokiose
situacijose, vis tiek turime susivaldyti ir nesijausti auka. Tai nuostabus
jausmas. Įveikti bergždžią pyktį galima tik vienu būdu: turime suprasti,
jog tai – beprasmis energijos eikvojimas.
Pyktis gali tapti įpročiu. Kai kurie žmonės supyksta beveik dėl visko,
kas jiems nepalanku. Pikčiurnoms tai atrodo vienintelė išeitis, bet retai
dėl to norimų padarinių., tikslą galbūt ir galime pasiekti, bet lieka
apkartę jausmai. Niekas mielu noru nesiima vykdyti pykčiu paremtų nurodymų
arba įsakymų.išeikvotume daug mažiau energijos ir pasiektume kur kas
daugiau, jeigu elgtumės maloniai ir apgalvotai, bet ryžtingai. Kai esame
įpykę, atrodo, jog kiti žmonės atsakingi už mūsų poelgius, aplaidumą ir
pan. Tuomet neverta net mėginti pakeisti savo charakterį arba įveikti
pykčio protrūkį. Geriausia tą daryti ramybės ir susiklausymo valandėlėmis.1. 5. Vaikas ir pyktis.
Bet kuri problema, iškylanti ar iškilsianti vaikui, – pradedant
blogais pažymiais bei pašlijusiais tarpusavio santykiais ir baigiant galima
savižudybe, – tiesiogiai susijusi su nebrandžia pykčio išraiška. Tėvai turi
padaryti viską, ką gali, kad apsaugotų vaiką dabar ir ateityje.
Smurtas skverbte skverbiasi į šeimas ir visuomenę. Tik tėvai gali
išmokyti savo vaikus valdyti pyktį. Bet daugumoje šeimų to nedaroma. Dėl to
vaikai perima neleistinus pykčio išraiškos būdus. Tėvai patys nemoka
valdyti savo jausmų ir perduoda vaikams neteisingą supratimą.
Vaikai yra silpni, todėl ieško būdų, kaip valdyti savo pasaulį.
Vaikui bręstant, stiprėja jo nepriklausomybės poreikis. Noras valdyti kai
kurias sritis ir būti iki tam tikro lygio nepriklausomam nėra blogai, bet
kiekviename amžiaus tarpsnyje jis turi būti įgyvendintas atitinkamais
būdais.
Jei norima išugdyti vaikuose pagarbą kitiems žmonėms ir autoritetui,
tai jie turi išmokti tinkamai elgtis konflikto metu tiek ankstyvajame
amžiuje, tiek suaugę, kada problemas ir keblius klausimus reikės spręsti
savarankiškai. Tinkamas auklėjimas – vienintelis būdas padėti vaikui
valdyti savo pyktį. Tėvų gebėjimas suvaldyti jų pačių pyktį bus pavyzdys,
kuriuo vėliau jis seks. Deja, visuomenėje ir per televiziją mes paprastai
nematome brandžios pykčio išraiškos pavyzdžių.
Vaikai, kaip ir mes, niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris
juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Vaikas priklauso nuo savo tėvų,
jis mylimas, saugomas, juo rūpinamasi, bet, kita vertus, jam uždrausta
klausinėti suaugusius, todėl jis pats turi rasti būdą išlieti susikaupusią