Referatas1
5 (100%) 1 vote

Referatas1

ĮVADAS

Savižudybė – dažniausiai labai vienišo ir nelaimingo žmogaus pagalbos šauksmas.

Lietuvoje kasmet nusižudo daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių. Tai daugiau, negu jų žūsta autoavarijose. Didžiausia savižudybės rizika Lietuvoje yra vidutiniškai keturiasdešimt -šešiasdešimt metų amžiaus žmonėms. Vyrai nusižudo penkis kartus dažniau nei moterys. Lietuvos kaime žmonės nusižudo dvigubai dažniau nei mieste. Kiekviena savižudybė labai stipriai emociškai paveikia mažiausiai šešis su nusižudžiusiuoju susijusius žmones.

Lietuvoje savižudybių rodiklis pats aukščiausias Europoje, o pasaulyje tiek pat savižudybių įvyksta tik Šri Lankoje.

Lietuvoje kol kas nėra jokios valstybinės savižudybių prevencijos strategijos. Kol kas apsiribojama tuo, kad visi žino, jog „pirmaujame pagal savižudybes“, tačiau šalyje nėra nė vieno krizių įveikimo centro, nė vieno savižudybių profilaktikos centro, nė vieno visą parą veikiančio psichologinės pagalbos telefono.

Pirmoji mokslinė savižudybių teorija, išdėstyta prancūzų sociologo Emile‘o Durkheimo tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt septintais metais išėjusiame veikale „Savižudybė“ E.Durkheimas teigė, kad savižudybių neįmanoma paaiškinti vien individualiomis priežastimis.

Šiandien socialiniuose moksluose dažniau naudojamas terminas „gyvenimo kokybė“. Savižudybių rodiklis laikomas šalies gyvenimo kokybės išraiška. Iš jo galima spręsti apie bendrą šalies socialinę, ekonominę ir politinę situaciją, psichinės sveikatos pagalbos efektyvumą ir sveikatos apsaugos sistemos reabilitacinį pajėgumą, žmonių psichosomatinę sveikatą ir atsparumą stresui.

Savižudybė yra socialinis faktas ir jį reikia aiškinti kitais socialiniais faktais. Tiksliau pasakius: sociologijos užduotis aiškinant savižudybę nėra atskleisti visus jos aspektus; savižudybė yra socialinis faktas tik jos socialinio paplitimo požiūriu.

Savižudybių dažnumas bet kurioje esamoje visuomenėje metai po metų išlieka gana vienodos (nors kartais pasitaiko staigių svyravimų ir pastebima ilgalaikių tendencijų). Pasak E.Durkheimo, šis stabilumas patvirtina, kad mes susiduriame su socialiniu faktu. Nes galime būti tikri, kad individai, kurie tampa savižudžiais vienais metais, nėra tokie pat kaip savižudžiais kitais metais; turi būti tam tikra socialinė įtaka, kuri visus tuos individus paveikia.

Mažiausiai savižudybių katalikiškuose kraštuose, o daugiausia – protestantiškuose. Visuomenėse, kuriose gyvena ir katalikai, ir protestantai, savižudybių skaičius daugmaž vidutinis.

Savižudybių dažnumas religinėje bendruomenėje yra atvirkščiai proporcingas tos bendruomenės tos bendruomenės socialinei integracijai: kuo labiau integruota religinė bendruomenė, tuo mažiau savižudybių.

Savižudybių tarp nesusituokusių žmonių daug daugiau negu tarp tokio pat amžiaus susituokusių. E.Durkheimo teigimu, atvirkštinę sąsają tarp šeimos gausumo ir savižudybės: kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo mažiau tėvų savižudybių.

SAVIŽUDYBIŲ BŪDAI

Kiekvienais metais mažiausiai aštuoniasdešimt procentų nusižudžiusiųjų Lietuvoje pasikaria. Pasikorimas – dažniausias savižudybės būdas Vengrijoje, Vokietijoje ir Estijoje. Vienose šalyse savižudybės įvykdomos šaunamuoju ginklu. Nuodijimasis skirtingose šalyse pasireiškia skirtingomis toksinėmis medžiagomis. Antai, Vengrijoje daug dažniau negu kitose Europos šalyse nusižudoma herbicidais ir pesticidais.

Nusišovimai daugėja tose šalyse, kur legalizuotas šaunamųjų ginklų įsigijimas ir laikymas. Todėl savižudybių terpėje svarbu siekti kiek įmanoma pasunkinti ir apriboti nusižudymui tinkamų priemonių įsigijimą.

Savižudybių būdai Lietuvoje 1996 metais:

• Tyčinis apsinuodijimas kietomis ar skystomis medžiagomis,

• Tyčinis apsinuodijimas buitinėmis dujomis,

• Tyčinis susižalojimas pasikariant,

• Tyčinis susižalojimas pasiskandinant,

• Tyčinis susižalojimas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis,

• Tyčinis susižalojimas aštriais daiktais,

• Tyčinis susižalojimas nušokant nuo aukštumos.

SAVIŽUDYBIŲ TIPAI

Savižudybių tipai, kuriuos aprašė E.Durkheimas:

• Egoistinės. Jos įvyksta dėl socialinės integracijos susilpnėjimo, dėl irstančių asmeninių ryšių visuomenėje. Šeima yra galinga apsauga nuo savižudybės. Juo ji darnesnė, juo geriau atlieka šią funkciją.

• Altruistinės savižudybės gali įvykti dėl priešingų tendencijų – dėl per stiprios socialinės integracijos. Anot E.Durkheimo, altruistines savižudybes lemia žiauri moralė, nepripažįstanti nieko, kas svarbu atskiram individui.

• Anominių savižudybių priežastis – susilpnėjusi socialinė reguliacija. Kai visuomenę ar socialinę grupę ištinka krizė, dezorganizacija, kai nusistovėjusi normų hierarchija griūna, o naujos tradicijos dar neįsigalėjusios, tada ir atsiranda prielaidos anominėms savižudybėms. Ekonominės krizės didina žmonių polinkį į savižudybes.

• Fatalistinės savižudybės įvyksta perdėtos socialinės reguliacijos sąlygomis, kai žmogaus gyvenimas perdaug reglamentuotas normų, represijų, žmogus nebeturi jokios pasirinkimo laisvės.

SAVIŽUDYBĖS UŽDAROSE INSTITUCIJOSE

Vidaus reikalų ministerijos Medicinos skyriaus duomenimis
Lietuvoje per paskutinius šešerius metus savižudybių rodiklis įkalinimo įstaigose buvo dvigubai aukštesnis už šalies vidurkį, apie aštuoniasdešimt – devyniasdešimt šimtui tūkstančių kalinių.

Pusė savižudybių kalėjimuose paprastai įvyksta per pirmąsias dvidešimt keturias įkalinimo valandas. Apie aštuoniasdešimt procentų nusižudančių kalėjime yra nors vieną kartą gyvenime jau mėginę žudytis.

Dažniausiai įkalintuosius slegia:

• Nežinomybės baimė, izoliacija nuo šeimos ir artimųjų;

• Pasimetimas dėl griežtos ir autoritariškos aplinkos;

• Nežinoma ir nuo jų nepriklausoma ateitis;

• Gėda dėl įkalinimo;

• Nužmoginanti įkalinimo įstaigos aplinka.

Dar galimi ir papildomi veiksniai:

• Smarkus gėrimas ir narkotikų vartojimas;

• Didelė kaltė ar gėda dėl padaryto nusikaltimo;

• Žmogus jaučiasi praradęs bet kokį pagrindą po kojomis;

• Turi psichinių sutrikimų ir|ar yra mėginęs nusižudyti;

• Gavo blogų žinių iš namų;

• Įkalinimo įstaigos darbuotojai nemoka atpažinti gresiančios savižudybės ženklų ir nežino, kaip į juos reaguoti.

KLAIDINGA NUOMONĖ APIE SAVIŽUDYBES

KLAIDA Kas apie savižudybes kalba, tas nenusižudys.

TIESA Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus.

KLAIDA Nebūna jokių būsimos savižudybės signalų.

TIESA Dauguma linkusiųjų į savižudybę nedviprasmiškai įspėja apie savo ketinimus.

KLAIDA Kas žudosi, tas tikrai nori mirti.

TIESA Dauguma mėginančių nusižudyti žmonių išgyvena prieštaringus jausmus – jie tuo pat

metu ir nori, ir nenori numirti.

KLAIDA Ketinantys nusižudyti žmonės turi tokiu sunkumu, kad jiems neįmanoma padėti.

TIESA Tik tam tikru gyvenimo momentu jie išgyvena ypatingą neviltį, įveikę krizę, vėl

įgauna jėgų susidoroti su gyvenimo sunkumais.

KLAIDA Kas kartą mėgino nusižudyti, tas vis tiek vėl tai darys.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1083 žodžiai iš 3591 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.