Reformacija – (lot. pertvarkymas) – XVI a. visuomeninis, politinis ir ideologinis judėjimas dėl religijos atnaujinimo ir Katalikų Bažnyčios pertvarkymo, vykęs daugelyje Europos šalių. Šis judėjimas prasidėjo Vokietijoje; jos pradininkas ir iniciatorius – vienuolis Martynas Liuteris. Vokietijoje bažnyčia buvo pradėta vad. Liuteronų bažnyčia.
Martynas Liuteris ir jo idėjos
Bažnyčios mokymą radikaliai kritikuoti ėmė buvęs vienuolis Martynas Liuteris (1483-1546), kilęs iš Saksonijos (Vokietija). 1517 m. 10. 31 d. Martynas Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė „95 tezes“. Šis įvykis laikomas Reformacijos pradžia.
• Ypač piktinamasi indulgencijų (atleidimas nuo nuodėmių) pardavinėjimu.
• Bažnyčia gali būti ir be popiežiaus.
• Žmogus savo veikla turi tarnauti Dievui.
• M. Liuteris tvirtino, kad krikščionys tikėjime privalo vadovautis tik Biblija.
1519 m. Martynas Liuteris paskelbė pagr. savo mokymo teiginius:
• Skelbė visų tikinčiųjų lygybę prieš Dievą.
• Teigė, kad vienintelis tikėjimo šaltinis – Šventasis Raštas.
1520 m. Popiežius savo bule atskyrė M. Liuterį nuo bažnyčios.
Martyno Liuterio idėjų reikšmė:
• M. Liuteris pasisakė už pigią bažnyčią.
• Jo dėka prasidėjo platus judėjimas prieš Katalikų bažnyčią, kuris išplito po visą Europą.
1520 m. susikūrė anabaptistų sekta, kuri reikalavo atsisakyti šventųjų paveikslų ir apeigų, pripažino tik suaugusiųjų krikštą.
1521 m. Vormso susirinkimas. M. Liuteris buvo iškviestas į Vormse posėdžiavusį reichstagą (imperijos kunigaikščių ir miestų atstovų susirinkimą).
1525 m. Vokietijoje kilo sukilimas vad. valstiečių karu. Buvo reikalaujama panaikinti prievoles, lažą, duokles, dešimtinią.
Reformacijos pergalė Vokietijoje:
1529 m. M. Liuterio šalininkai pradėti vadinti protestantais (prieštaraujantis).
1530 m. prasidėjo karas tarp imperatoriaus ir kunigaikščių.
1555 m. karas baigėsi Augsburgo religine taika (kunigaikščiai gavo teisia pasirinkti tikėjimą savo valdomai teritorijai pagal principą „kieno valdžia to ir tikėjimas“.
Vokietija buvo dar labiau suskaldyta.
Po Europą sukrėtusių XVI a. pirmosios pusės varginančių badų XVI a. viduryje kyla maras, nusinešęs daugiau kaip trečdalį Vakarų Europos gyventojų.
Reformacijos plitimas Europoje
Apie Liuterio pradėtą veiklą sužinojo visas katalikiškas pasaulis. Reformacija palietė visas Europos šalis.
XVII a. reformacija paplito Skandinavijos šalyse.
XVI a. 4 dešimtmetyje pagarsėjo kitas garsus reformatas, prancūzas Jonas Žanas Kalvinas (1504-1564), kuris vėliau tapo pavojingu liuteronų varžovu Šveicarijoje, Ženevos mieste. Šveicarijoje paplito kita protestantizmo srovė – kalvinizmas, kurio pradininkas Jonas Ž. Kalvinas.
Jo idėjos plito Prancūzijoje, Nyderlanduose, Škotijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir kt. šalyse.• Jis siekė reformuoti Bažnyčią vadovaudamasis savo, o ne Liuterio idėjomis.
• Kalvinistų veiklos centras buvo Ženeva.
• kalvinistai propagavo taupų, kuklų, asketišką gyvenimo būdą.
• Jam pavyko įgyvendinti Bažnyčios organizacijos reformą, kuriai buvo būdingas glaudus Bažnyčios vadovybės ir magistrato ryšys – “Dievo valstybė”.
• Kalvinistai dar radikaliau (iš esmės) reformavo Bažnyčią.
Kitose šalyse plito įvairios kalvinizmo atšakos (Prancūzijoje – hugenotai, Anglijoje – puritonai ir kt.). Po revoliucijos pergalės Nyderlanduose kalvinizmas tampa oficialia religija.
Šalyse, kuriose išplito reformacija buvo uždaryti vienuolynai, valstybė prisijungė bažnyčių žemes ir perėmė jų pajamas. Iš bažnyčių atimti sakralinės paskirties dirbiniai iš aukso ir sidabro buvo perlieti, iš jų pagamintos monetos papildė valstybių iždus.