REFORMACIJA
Didžioji religijos revoliucija įvyko 1517m., tačiau norėdami suprasti jos priežastis, turime pradėti jų ieškoti apie 100metų anksčiau.
Taigi,pirmiausia norėčiau pradėti nuo maro,kuris 1340m. Ištikęs Europą, per kelerius metus nusinešė trečdalį žmonių. Maro epidemijos nesiliovė, ir 1400m. Europoje teliko pusė jos gyventojų. Šeimos iširo, vaikai liko našlaičiai..tad Xva. Europą būtų galima pavadinti visuomenę, orientuotą į mirtį. Taipogi buvo baiminamasi ir turkų Osmanų imperijos, nes per visą Xva. Ji žygiavo į šiaurę ir vakarus.Turkai buvo laikomi tokie pat pavojingi kaip ir maras.
Antrąją priežastimi galima vadinti renesansu.Renesansas reiškia atgimimą: juo apibrėžiamas klasikinės graikų ir romėnų civilizacijos vertybių atgaivinimas mene, politikoje bei mąstysenoje. Renesansą pradėjo klasikinius mokslus atgaivinę mokslininkai,vėliau pavadinti humanistais. Daugelis renesanso mąstytojų atmetė ar ignoravo krikščionybę, buvo susižavėję pagoniškomis vertybėmis ir skendi pagoniškose nuodemėse..(Erazmas Rotardamietis,pasšiepdavo vienuoliškus gyvenimus..)
Yra ir smulkių atšakėliu priežasčių kaip Xva vid. Johano Gutenbergo knygų spausdinimas(jo naujas būdas spausdinti knygas,naudojant surenkamas metalines literas),galima sakyti sapudos atsiradimas padėjo parengti kelius Reformacijai ateitį.
Ir didžioji priežastimi tapo dvasininkijos nuosmukis.Pirmiausia popiežius pralaimėjo kovą su Anglija ir Prancūzija dėl karalių teisės apmokestinti Bažnyčios turtus. 1305 m. Prancūzijos karalius, padedamas savo agentų Italijoje, pasiekė,kad popiežiumi būtų išrinktas prancūzas. Nuo to laiko 7 popiežiai iš eilės rezidavo ne Romoje, o Avinjone. Naujų popiežiaus rūmų statyba Avinjone kainavo milžiniškus pinigus. Ne mažiau jų reikėjo ir popiežiaus karams Italijoje, norint išlaikyti Bažnyčios sritį. Tačiau skaudžiausias smūgis Bažnyčiai buvo didysis skylimas(1378-1417). Romos gyventojai norėjo,kad popiežius gyventų jų mieste. Netrukus jiems pavyko popiežium paskirti italą. Tuomes prancūzų kardinolai popiežium išsirinko prancūzą. Taigi Bažnyčia valdoma vieno popiežiaus Romoje, kito Avinjone, suskilo. Dvi popiežių rezidencijos nuskurdino Bažnyčią. Giliai tikinčius žmones taip pat sukrėtė, tai, kad popiežiai, Kristaus vietininkai žemėje, išvadino vieni kitus eretikais ir sielų žudikais. Ir nuo 1450m. Popiežiai save laikė daugiau pasaulėtiniais Italijos kunigaikščiais nei visos Bažnyčios vadovais. Nusmuko ir popiežių moralė. Daugelis jų nusižengė celibatui ir neslepė, jog turi meilužių ir vaikų. Vienuolynus taip pat apėmė nuosmukis.Taip pat Bažnyčia garsėjo savo turtais.
Bažnyčia pasinaudojo žmonių mirties baime. Kadangi viduramžiais žmonės tikrai labai bijojo atgailos skaistykloje, apie kurią Bažnyčia nevengė smulkiai pasakoti.Bažnyčia mokė, kad peieš patekdami į dangų privalėssivalyti nuo visų nuodemių, kurias padarė būdami gyvi. Taip popiežius stengėsi išplėsti indulgencijų teikimą( vadinamojo „šventąja prekyba“). Nusipirkę indulgenciją žmonės galėjo iš dalies išsipirkti paskirtą bausmę už nuodemes. Be to, sumokėję jie galėjo sutrumpinti atgailavimo skaistykloje trukmę po mirties. Kai kurie prekiautojai duodavo žmonėms suprasti, kad jie taip gali nusipirkti teisę patekti į dangų. Vienas prekiautojas savo prekę reklamuodavo taip: „vos dėžutėj pinigai suskambės, siela iškart skaistyklon nuskries“.Nedaug perdedant buvo galima sakyti,kad už pinigus Romoje nusipirksi viską.
Dar XIV a. Anglų teologas Džonas Viklifas ragino Bažnyčią atsisakyti turtų ir pasaulietinės valdžios. Vieninteliu tikybos šaltiniu jis laikė Bibliją ir nepripažino popiežiaus ir Bažnyčios susirinkimų autoriteto. Viklifo mintis toliau plėtojo čekų dvasininkas Janas Husas. Tačiau jų mintys buvo greitai užgesintos popiežiaus ir Husas buvo sudegintas kaip eretikas.Savo kritika humanistai išreiškė naują požiūrį į autoritetus. Jie nurodė klaidas Katalikų Bažnyčios Biblijos vertimuose iš hebrajų ir graikų kalbų. Humanistai reikalavo religinio bažnyčios atsinaujinimo .