Regėjimo sutrikimai ir jų profilaktika
5 (100%) 1 vote

Regėjimo sutrikimai ir jų profilaktika

ĮVADAS

Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos

daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta

pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos,

dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant,

vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius

vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautais

vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –

motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kurie

sudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimas

ypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant,

vizualiai ką nors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau

regėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai.

Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaiko

vystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikri

psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą

vaiko mokymąsi mokykloje.

1. AKIES SANDARA

.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies

obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat

regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos

centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir

tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.

[pic]

Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie

24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas

panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto

apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.

Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio.

Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.

Jis padeda išlaikyti akies formą.

Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo

dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų

išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos

storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai

šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius

visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorės

rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo,

užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiau

pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai),

susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti

tik ragenos transplantacija.

Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena

virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena

nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos

dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir

nervai.

Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.

Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš

akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai

skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –

gyslainė.

Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos

statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies

kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į

krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis

paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims

spalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi

priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys

išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį

sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to,

vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar

narkotines medžiagas.

Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų,

kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra

krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios

raumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba

atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo

laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius

daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija

Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio

dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo

jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai

tamsiai rudą spalvą.

Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas,
išklojantis akį nuo

vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta

atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis

pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios

ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta

nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą

tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.

Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir

spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės

pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto

formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali

neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai

paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.

Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:

stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas

užpildantis skystis.

Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę

tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio

funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug

laužia šviesos spindulius.

Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius

atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė

kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų

įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai

matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau

matyti artimus daiktus

Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis

tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos

nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,

patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu,

sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas,

suvokiama jo forma, spalva.

Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai:

vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.

Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies

obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:

juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos

blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos

saugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.

Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies

obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį

epitelį.

Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų

liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka

yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o

jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos

visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina

ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,

neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei.

Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir

2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir

nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų

akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,

atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą

būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,

prireikus operuojama.

2. REGOS ORGANŲ HIGIENA

Kad normaliai funkcionuotų regos organai, reikia laikytis: 1) higienos

normų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaiką

laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuo

įvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių

yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,

pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname

ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas.

Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi

miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2

valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.

Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.

Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus

žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi

labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant

to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti,

o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už

nugaros ir
šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.

Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtas

laidas, laikantis nurodytų higieninių rekomendacijų, televizorių žiūrėti ne

dažniau kaip du kartus per savaitę.

3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI

Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta,

keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas,

spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystė

ir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jų.

3. 1 AKLUMAS

Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo

tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius

vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai

geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria

šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per

vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03.

Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl:

Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –

glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė,

regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.

Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.

Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio

arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.

Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis

lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai

blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies

regėjimo laukas – akiplotis.

Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų

bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus

akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –

mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama

adaptuotis prie aplinkos sąlygų.

Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti

akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis.

3. 2 GLAUKOMA

Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies

viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti

glaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir

sutrikus normalios akies funkcijoms.

Glaukomos vystymuisi turi įtakos:

1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug

dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras

glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę

glaukomą).

2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.

3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.

4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.

5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.

Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis,

ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo

aštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje.

Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.

Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.

Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas

akiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik

sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą.

Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį

nekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat

tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina

regos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro

per parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto.

Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai

tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius,

atsitiktinai aptinkama glaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai,

nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laiku

gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus

darbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai

plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartoti

vitaminus.

3. 3 KATARAKTA

Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo,

formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių

aklumo priežasčių.

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas

gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms

ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant

bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta

tiksliai nėra aišku, manoma,
kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies

lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių.

Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2194 žodžiai iš 7294 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.