ĮVADAS
Akis yra svarbiausias jutimo organas. Akis priima iš aplinkos
daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta
pasaulį, mokosi. Regos organo veikla paremta šviesos, spalvos, formos,
dydžio ir kitų požymių analize. Regėjimui padedant ir kontroliuojant,
vaikai iš pat mažens mokosi orientuotis erdvėje, plečia regimuosius
vaizdinius, kuriuos dar papildo ir iš kitų analizatorių gautais
vaizdiniais. Dėl to jau tuo metu pradeda formuotis sudėtingi regimieji –
motoriniai, regimieji – akustiniai ir regimieji – taktiliniai ryšiai, kurie
sudaro fiziologinį pagrindą tolimesniam psichiniam vystimuisi. Regėjimas
ypač reikšmingas mokantis. Regėjimo fumkcija būtina skaitant ir rašant,
vizualiai ką nors stebint, vaizduojant, matuojant ir t. t. Pagaliau
regėjimas turi didelę reikšmę ir visai žmogaus darbinei veiklai.
Regėjimo sutrikimai gaji vienaip ar kitaip pristabdyti vaiko
vystimąsi. Dėl didesnių regėjimo sutrikimų formuojasi ir tam tikri
psichinio vystimosi bei charakterio trūkumai. Visa tai apsunkina sėkmingą
vaiko mokymąsi mokykloje.
1. AKIES SANDARA
.Akį sudaro akies obuolys su akies priediniais organais (akies
obuolyje priimami tam tikro ilgio šviesos bangų dirgikliai), taip pat
regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos
centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir
tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
[pic]
Akies obuolys yra netaisyklingo rutulio formos, jo skersmuo yra apie
24 cm. Jis saugiai guli kaukolės akiduobėje. Akies sandara ir veikimas
panašus į fotoaparato, akis automatiškai reaguoja į stebimo objekto
apšvietimą ir nuotolį iki jo taip, kad objektas būtų ryškiai matomas.
Akies obuolys sudarytas iš kapsulės ir branduolio.
Skaidulinis akies dangalas sudarytas iš jungiamojo audinio skaidulų.
Jis padeda išlaikyti akies formą.
Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo
dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų
išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10-12 mm, centre jos
storis yra apie 0,5-0,8 mm, o kraštuose – 1-1,2 mm. Ragena yra stipriausiai
šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius
visos akies optinės galios. Ragena sudaryta iš 5 sluoksnių. Iš išorės
rageną nuolat vilgo plonytis ašarų sluoksnis, saugantis nuo išdžiūvimo,
užkrato ir dulkių. Sveika ragena esti skaidri ir blizganti. Smarkiau
pažeidus rageną (po nudegimų, gilių žaizdų, patekus infekcijai),
susiformuoja ragenos drumstis, žmogus gali visai nematyti. Tuomet gelbsti
tik ragenos transplantacija.
Odena (sklera) sudaro pagrindinę skaidulinio dangalo dalį. Ji primena
virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama akių baltymu. Odena
nepermatoma. Priekyje matomą odenos dalį iškloja junginė. Užpakalinė odenos
dalis yra plona ir puri, pro angutes į akies obuolį įeina kraujagyslės ir
nervai.
Kraujagyslinis dangalas yra tarp skaidulinio dangalo ir tinklainės.
Tai minkštos konsistencijos, tamsus akies sienos sluoksnis, sudarytas iš
akies obuolio kraujagyslių. Jį sudaro trys struktūriškai ir funkciškai
skirtingos dalys: rainelė, krumplynas ir didžiausia užpakalinė dalis –
gyslainė.
Rainelė yra priekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos
statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies
kameros užpakalinę sienelę. Išorinis rainelės kraštas tiesiogiai pereina į
krumplyną. Užpakalinis rainelės paviršius priglunda prie lęšio. Šis
paviršius yra išklotas pigmentinėmis ląstelėmis, kurios suteikia akims
spalvą Rainelės centre yra apvali anga – vyzdys. Vyzdžio skersmuo keičiasi
priklausomai nuo patenkančios šviesos intensyvumo. Prietemoje vyzdys
išsiplečia, o ryškiai apšviestas susitraukia. Tai atlieka vyzdį
sutraukiantis ir plečiantis raumenys, tai nevalingas procesas. Be to,
vyzdžio skersmuo kinta susijaudinus, vartojant tam tikrus vaistus ar
narkotines medžiagas.
Krumplynas sudarytas iš jungiamojo audinio, lygiųjų raumenų,
kraujagyslių, nervų ir pigmentinių ląstelių tinklo. Svarbi jo dalis yra
krumplyninis raumuo, šį raumenį sudaro trimis kryptimis išsidėsčiusios
raumeninės skaidulos. Krumplyno raumenims susitraukiant įtempiamas arba
atpalaiduojamas lęšio raištis, todėl kinta lęšio išgaubtumas ir kartu jo
laužiamoji geba. Taip prisitaikoma ryškiai matyti įvairiu atstumu esančius
daiktus (šis procesas vadinamas akies akomodacija
Gyslainė sudaro šoninę ir užpakalinę kraujagyslinio akies obuolio
dalį. Odeną sudaro kraujagyslių ir nervų tinklas, kurio tarpus užpildo
jungiamasis audinys ir pigmentinės ląstelės. Pastarosios suteikia odenai
tamsiai rudą spalvą.
Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas,
išklojantis akį nuo
vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos. Tai plona plėvelė, apšviesta
atrodo rausva. Tinklainę sudaro du skirtingi sluoksniai: išorinis
pigmentinis ir vidinis smegeninis. Pastarajame išsidėsto šviesai jautrios
ląstelės – lazdelės ir kolbelės. Jose šviesos bangų dirgikliai virsta
nerviniais impulsais. Lazdelių yra daugiau, jos išsisklaidę po visą
tinklainę. Kolbelių yra mažiau, jos susitelkę centrinėje tinklainės dalyje.
Kolbelės suvokia tik ryškią šviesą, padeda skirti smukias detales ir
spalvas. Kolbelėse yra specifinio fotoreagento – jodopsino. Lazdelės
pritaikytos matyti tamsoje, jomis spalvų neskiriame, bet įžiūrime objekto
formą. Tamsoje spalvų nematome. Dėl kolbelių veiklos sutrikimo žmogus gali
neskirti vienos ar kelių spalvų (dažniausiai raudonos arba žalios). Tai
paveldima liga – daltonizmas. Ji diagnozuojama specialiu spalvų testu.
Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės:
stiklakūnis, lęšis, priekinė ir užpakalinė akies kameros bei jas
užpildantis skystis.
Stiklakūnis yra drebučių konsistencijos masė, užpildanti akies ertmę
tarp tinklainės ir lęšio užpakalinio paviršiaus. Pagrindinė stiklakūnio
funkcija – atraminė, jis palaiko akies formą. Be to, praleidžia ir nedaug
laužia šviesos spindulius.
Lęšis yra abipus išgaubtas, skaidrus organas. Priekinis jo paviršius
atsisukęs į rainelę, o užpakalinis – į stiklakūnį. Lęšį dengia homogeninė
kapsulė. Lęšis gali keisti išgaubtumą priklausomai nuo krumplyno raumenų
įsitempimo. Taip reguliuojamas spindulių laužimas ir prisitaikoma ryškiai
matyti daiktus. Senstant lęšis netenka elastingumo, todėl darosi sunkiau
matyti artimus daiktus
Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis
tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos
nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe,
patenka į kaukolės ertmę. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu,
sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas,
suvokiama jo forma, spalva.
Akies priediniai organai – tai akį saugantys ir judinantys organai:
vokai, ašarų aparatas, antakiai, junginė, akies obuolio raumenys.
Vokai yra pusmėnulio formos odos raukšlės, esančios prieš akies
obuolį. Be odos, vokus sudaro raumenys ir kremzlė. Raumenys judina vokus:
juos pakelia arba nuleidžia. Ant vokų krašto auga trumpos, šiurkštokos
blakstienos. Viršutinį voką iš viršaus riboja antakis. Vokai ir blakstienos
saugo akies obuolį, taip pat mirksint nuolat vilgoma ragena ir junginė.
Junginė – plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, dengianti akies
obuolį ir išklojanti vokų vidinius paviršius. Ji pereina į ragenos išorinį
epitelį.
Ašarų aparatą sudaro ašarų liauka ir ašarų ištekamieji latakai. Ašarų
liauka gamina skaidrų, bespalvį, sūraus skonio skystį – ašaras. Ši liauka
yra pupos formos, jos plotis – apie 2-2,5 cm, ji yra virš akies obuolio, o
jos latakas atsiveria po viršutiniu voku. Be pagrindinės ašarų liaukos
visoje junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina
ašaras ir vilgo akies obuolį. Ašaros išplauna smulkius svetimkūnius,
neleidžia išdžiūti ragenai ir junginei.
Akies obuolio raumenys. Kiekvieną akį judina 6 raumenys: 4 tiesieji ir
2 įstrižiniai, todėl akies obuolys gali judėti įvairiomis kryptimis ir
nukreipti žvilgsnį taip, kad geriausiai matytume stebimą daiktą. Abiejų
akių judesiai yra tiksliai suderinti. Sutrikus akį judinančiam aparatui,
atsiranda žvairumas. Dažnai žvairuojanti akis silpniau mato. Žvairumą
būtina pradėti kuo anksčiau gydyti, tam naudojami specialūs akiniai,
prireikus operuojama.
2. REGOS ORGANŲ HIGIENA
Kad normaliai funkcionuotų regos organai, reikia laikytis: 1) higienos
normų; 2)pakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo; 3)pratinti vaiką
laikytis vaikų įstaigos rekomenduojamo režimo; 4)maitinti vaiką kuo
įvairesniu maistu. Teigiamai regėjimą veikia A ir B vitaminų grupės, kurių
yra šiuose maisto produktuose: morkose, žirniuose, kopūstuose, svogūnuose,
pupose, pomidoruose, bulvėse; 5)stengtis, kad vaikas daug judėtų gryname
ore; 6)vaiko kambarys turi būti labai gerai apšviestas.
Be to, būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi
miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore 1,5 – 2
valandas. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną.
Labai kenkia kai vaikai neribotą laiką praleidžia prie televizoriaus.
Ypač reikia reguliuoti vaikų, kurių rega jau yra sutrikusi, televizoriaus
žiūrėjimo laiką. Regimasis suvokimas labai pablogėja, jei žmogaus sėdi
labai arti ar per toli nuo ekrano. Kenksminga žiūrėti gulomis, nepaisant
to, kaip bus pastatytas televizorius. Akių raumenys bus be reikalo įtempti,
o tai neigiamai gali paveikti regą. Geriausia, kai šviesos šaltinis yra už
nugaros ir
šviesa nekrinta į akis, neatsispndi televizoriaus ekrane.
Vaikams, kurių rega sutrikusi, patartina leisti žiūrėti tik vaikams skirtas
laidas, laikantis nurodytų higieninių rekomendacijų, televizorių žiūrėti ne
dažniau kaip du kartus per savaitę.
3. REGĖJIMO LIGOS IR SUTRIKIMAI
Pagrindinės regėjimo ligos yra šios: aklumas, glaukoma, katarakta,
keratitas, konjuktyvitas, miežis, ragenos drumstis, sausų akių sindromas,
spalvinio matymo sutrikimai, tinklainės atšoka, toliaregystė, trumparegystė
ir žvairumas. Panagrinėsime smulkiau kiekvieną iš jų.
3. 1 AKLUMAS
Absoliutus aklumas yra tada, kai akis visiškai neatskiria šviesos nuo
tamsos. Regėjimo aštrumas (akies sugebėjimas skirti du taškus, esančius
vienas nuo kito tam tikru atstumu) tokiais atvejais lygus nuliui. Kai
geriau matančia akimi (viena akis gali būti visiškai akla) žmogus skiria
šviesą nuo tamsos, suvokia šviesos šaltinio kryptį, atskiria pirštus per
vieną metrą, regėjimo aštrumas tokiu atveju ne didesnis kaip 0,03.
Ligos priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Apankama dėl:
Akių ligų: viena dažniausių saugusių žmonių aklumo priežastis –
glaukoma, o taip pat keratitai, didelio laipsnio komplikuota trumparegystė,
regos nervo sunykimas, tinklainės atšoka, traumos, augliai.
Galvos smegenų ligų: auglių, kraujo išsiliejimo, traumų.
Viso organizmo ligų: cukrinio diabeto, komplikuotos didelio laipsnio
arterinės hipertenzijos, aterosklerozės ir kitų.
Įtariant aklumą tiriamas regos aštrumas naudojantis specialiomis
lentelėmis. Normalus regos aštrumas yra lygus 1,0. Jei regėjimas labai
blogas, tiriama, ar pacientas skiria šviesą nuo tamsos. Nustatomas akies
regėjimo laukas – akiplotis.
Reikėtų žinoti, kad veikia aklųjų draugijos, kurios rūpinasi aklųjų
bendruoju lavinimu, profesiniu mokymu, įdarbinimu. Ikimokyklinio amžiaus
akliesiems ir silpnaregiams veikia specialūs darželiai, vyresniesiems –
mokyklos, kur pagal specialias programas vaikai lavinami, mokomi, padedama
adaptuotis prie aplinkos sąlygų.
Aklumo profilaktikai reikėtų kuo anksčiau išaiškinti ir laiku gydyti
akių ligas. Būtina laikytis akių ir regos higienos, racionaliai maitintis.
3. 2 GLAUKOMA
Glaukoma – tai akių liga, kuri atsiranda padidėjus spaudimui akies
viduje. Būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Su metais tikimybė susirgti
glaukoma didėja. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje ir
sutrikus normalios akies funkcijoms.
Glaukomos vystymuisi turi įtakos:
1. Paveldimumas – asmenys, kurių šeimoje yra sergančių glaukoma, daug
dažniau serga šia liga, o kai kurie genų pakitimai sukelia tam tikras
glaukomos formas (įgimtą glaukomą, jaunatvinę glaukomą, pigmentinę
glaukomą).
2. Kai kurios ligos: cukrinis diabetas, hipertoninė liga.
3. Kitos akių ligos: trumparegystė, akių uždegimas, traumos.
4. Kai kurių vaistų,pvz., kortikosteroidų, antidepresantų, vartojimas.
5. Dažnas kavos, arbatos gėrimas.
Šios ligos simptomai yra akies dugno pakitimai, akių nuovargis,
ašarojimas, bukas akies skausmas, svetimkūnio pojūtis akyje, regėjimo
aštrumo mažėjimas, išsiplėtusios kraujagyslės akyje.
Gydant gydytojas ištiria regėjimo aštrumą, apžiūri akis iš išorės.
Vidinės struktūros apžiūrimos specialiu mikroskopu, tiriamas akių dugnas.
Akispūdis matuojamas specialiu prietaisu – tonometru, taip pat tiriamas
akiplotis. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik
sustabdyti ligos progresavimą. Glaukoma gydoma visą gyvenimą.
Sergantiems glaukoma galima dirbti protinį ir lengvą fizinį
nekenksmingą darbą. Pavojinga dirbti visą laiką nuleista galva, taip pat
tamsoje. Draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, nes tai skatina
regos nervo ląstelių nykimą. Siūloma apriboti skysčių kiekį iki 1,5 litro
per parą, valgyti daugiau pieniško ir augalinio maisto.
Kadangi ši liga nėra skausminga, o regėjimas ilgai išlieka geras, tai
tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą ar parenkant akinius,
atsitiktinai aptinkama glaukoma. Ligos profilaktika – esant bet kokiai,
nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į gydytoją, laiku
gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Dirbant akims pavojingus
darbus, nešioti apsauginius akinius. Laikytis asmens higienos, dažnai
plauti rankas, ypač prieš liečiant akis. racionaliai maitintis, vartoti
vitaminus.
3. 3 KATARAKTA
Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo,
formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių
aklumo priežasčių.
Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas
gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms
ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant
bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta
tiksliai nėra aišku, manoma,
kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies
lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių.
Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas