Regimosios informacijos apdorojimo neuropsichologija
5 (100%) 1 vote

Regimosios informacijos apdorojimo neuropsichologija

TURINYS

ĮVADAS 3

AKIES SANDARA 4

Akies sandaros trūkumų nulemti regėjimo sutrikimai 5

VAIZDO APDOROJIMAS TINKLAINĖJE 6

Spalvinio regėjimo sutrikimai 7

REGOS TAKAI 9

SIGNALO APDOROJIMAS CENTRINĖSE SISTEMOSE 11

Agnozijos 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Regėjimas – vienas svarbiausių jutimų, teikiančių daugiausia informacijos apie aplinką. Regėjimu žmogus orientuojasi erdvėje, vertina nuotolį, kryptį, daiktų erdvinius ryšius, seka procesų ir reiškinių dinaminius pokyčius, kontroliuoja ir reguliuoja savo judesius ir t.t.

Regėjimo sistema yra sudėtingas įvairių funkcijų derinys, jos veikla „suinteresuoti“ beveik visi analizatoriai (judėjimo, klausos, lytėjimo, uoslės ir kt.), todėl nuo regėjimo funkcijos priklauso daugelio kitų funkcijų veikla.

Regėjimo analizatorius – sudėtinga sensorinė sistema, glaudžiai susijusi su didžiųjų pusrutulių žieve ir požievio struktūromis, sąveikaujanti su judėjimo, taktiliniu, klausos analizatoriais, sudaranti su jais sudėtingus dinaminių sistemų ryšius. Visa tai padeda formuotis sudėtingiems sintetiniams vaizdams įvairiai atspindint daiktus, procesus, reiškinius.

Regos jutimo organą sudaro:

• Periferijoje esantys regėjimo organai – akių obuoliai bei juos apsaugančios ir judinančios struktūros;

• Regėjimo nervas, siunčiantis impulsus regėjimo kanalais į regėjimo centrus galvos smegenyse ir iš jų;

• Regos centrai, esantys vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei smegenų žievės pakaušio srityje [2].

Šiame referate bus aptarta regėjimo analizatoriaus sandara, regimosios informacijos apdorojimas kiekvienoje iš sudėtinių regos jutimo organo dalių bei pagrindiniai regos sensorinės sistemos sutrikimai, lemiantys specifinį regimąjį aplinkos suvokimą.

AKIES SANDARA

1 pav. Akies schema [7]

Svarbiausios žmogaus akies dalys pavaizduotos 1 pav. Žmogaus akis, kuri yra šiek tiek ištįsęs 2,5 cm skersmens rutulys, sudaryta iš kapsulės ir branduolio. Kapsulė sudaryta iš trijų skirtingo storio sluoksnių:

1. išorinis dangalas, odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis sluoksnis, dengiantis didumą akies paviršiaus; akies priešakyje odena pereina į skaidrią rageną, tarsi akies langą.

2. ploname viduriniame tamsiai rudame sluoksnyje, gyslainėje, yra daug kraujagyslių ir pigmento, kuris absorbuoja nuklydusius šviesos spindulius. Akies priekyje gyslainė sustorėja ir sudaro žiedo formos krumplyną bei ploną žiedišką raumeninę diafragmą – rainelę, kuri reguliuoja angos, vadinamos vyzdžiu, dydį.

3. vidinis sluoksnis – tinklainė. Joje yra regos receptoriai.

Akies obuolio branduolį sudaro skaidrios, šviesą laužiančios terpės – stiklakūnis, lęšis bei branduolio plyšelius užpildantis vandeninis akies skystis. Tarp rainelės ir stiklakūnio yra skaidrus, bespalvis, abipus išgaubtas darinys – lęšis. Jį supa krumplynas, kurio raumenims įsitempiant arba atsipalaiduojant lęšiukas keičia savo išgaubtumą. Taip akis gali prisitaikyti prie stebimo vaizdo nuotolio. Žiūrint iš arti – krumplyno raumenys susitraukia ir lęšiukas išsigaubia. Tuomet jis stipriau laužia šviesos spindulius. Krumplyno raumenims atsipalaidavus, lęšiukas suplokštėja, tada ryškiau matomi tolimi daiktai [4].

Tarp ragenos, rainelės ir stiklakūnio yra mažytės akies kameros, pilnos skaidraus bespalvio akies kamerų skysčio.

Ragena, akies kameros, lęšiukas ir stiklakūnis sudaro šviesą laužiantį aparatą, kuris veikia panašiai kaip fotoaparatas. Šviesos spinduliai, praėję pro šį aparatą, lūžta ir susikerta tinklainėje, kur susidaro apverstas ir sumažintas vaizdas [3].

Akies sandaros trūkumų nulemti regėjimo sutrikimai

Sferiniai refrakcijos sutrikimai. Jie atsiranda dėl akies obuolio ilgio ir laužiamosios galios neatitikimo. Akies refrakcija sutrinka dėl per didelio arba per mažo akies obuolio augimo.

a) Trumparegystė (miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro prieš tinklainę. Polinkis trumparegystei paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, tuo paaiškinamas miopijos dažnumas. Ši sferinė refrakcijos yda koreguojama spindulius sklaidančiais lęšiais (-dpt), kurie židinio tašką paslenka iki tinklainės.

b) Toliaregystė (hiperopija) –tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius) yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro už tinklainės, todėl žmogus geriau mato toli esančius daiktus, ir blogai – esančius arti. Žiūrėdami į tolį, toliaregiai savo netikslų regėjimą gali kompensuoti be akinių, nevalingai akomoduodami, tačiau tai sukelia netaisyklingą akių padėtį (konvergencija). Ši sferinė refrakcijos yda koreguojama spindulius glaudžiančiais lęšiais (+dpt), kurie židinio tašką perkelia atgal į tinklainę.

Senatvinė toliaregystė (presbiopija). Tai nėra sferinis refrakcijos sutrikimas. Kadangi lęšiukas auga visą gyvenimą, jo ląstelės negali atstumti kapsulės, todėl senstant lęšiuko standumas vis didėja, o sugebėjimas keisti formą – mažėja.

Astigmatizmas – nevienoda dioptrinio aparato laužiamoji galia skirtingose plokštumose. Fiziologinis astigmatizmas apibūdinamas net iki 0,5 dpt stipresniu laužimu ragenos vertikalioje ašyje. Dėl tam tikrų ragenos paviršiaus anomalijų
astigmatizmas būna didesnis kaip 0,5 dpt, ir tuomet jis turi būti koreguojamas cilindriniais lęšiais [5].

VAIZDO APDOROJIMAS TINKLAINĖJE

Vidiniame akies obuolio sluoksnyje, tinklainėje, yra regos receptoriai – lazdelės ir kolbelės. Nerviniai impulsai, kuriuos generuoja lazdelės ir kolbelės, yra perduodami bipolinėms ląstelėms, kurios savo ruožtu perduoda juos toliau ganglinėms ląstelėms. Šių ląstelių skaidulos driekiasi tinklainės priekiniame paviršiuje, atsisukusiame į akies obuolio vidų, irsudaro regos nervą, kuris perduoda nervinius impulsus į galvos smegenis. Lazdelių ir kolbelių yra daug daugiau, negu iš ganglinių ląstelių išeinančių nervinių skaidulų. Tai reiškia, kad prieš siunčiant nervinius impulsus į smegenis lazdelių ir kolbelių teikiama informacija sumuojama ir integruojama. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės, nėra lazdelių ir kolbelių, todėl ši vieta vadinama akląja dėme.

Tinklainės centre yra tam tikra vieta, vadinama geltonąja dėme. Tai ovali gelsva sritis, turinti tik kolbelių. Dienos šviesoje geltonoji dėmė yra ryškiausio matymo vieta, o naktį ji beveik nejautri. Tada aktyvios būna likusioje tinklainės dalyje esančios lazdelės.

Aktyvuoti lazdeles pakanka blankios šviesos, todėl šios ląstelės užtikrina naktinį matymą. Lazdelės, kurių akyje yra labai daug (apie 120 mln), taip pat geriau už kolbeles atskiria judesį, bet jos negali užtikrinti ryškaus ir spalvoto vaizdo. Todėl silpnoje šviesoje daiktai atrodo neryškūs ir pilki. Lazdelių išoriniame segmente, diskų membranoje yra daugybė rodopsino molekulių. Rodopsinas yra sudėtinė molekulė, sudaryta iš baltymo (opsino) ir pigmento, kuris yra vitamino A darinys ir vadinamas retinaliu, molekulės. Kai šviesa krenta ant retinalio molekulės, pastaroji pakeičia formą, ir rodopsinas tampa chemiškai aktyvus. Lazdelių išorinio segmento membranoje yra daugybė jonų kanalų, kuriems tamsoje neleidžia užsiverti ciklinis guanozinmonofosfatas (cGMP). Dėl aktyvuoto rodopsino veiklos sumažėja cGMP kiekis, todėl užsidaro kai kurie natrio jonų kanalai. Lazdelių vidus tampa labiau neigiamas, todėl pakinta nervinių impulsų dažnumas iš pradžių bipolinėse, po to ir ganglinėse ląstelėse, kuriomis perduodana informacija į galvos smegenis. Lazdelės jautrios silpnai šviesai todėl, kad viena rodopsino molekulė veikia daug baltymo molekulių, kurios sukelia daugelio cGNP molekulių skilimą. Taigi pradinis dirgiklis sustiprinamas – amplifikuojamas.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1137 žodžiai iš 3264 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.