Regioniniai parkai
5 (100%) 1 vote

Regioniniai parkai

TURINYS

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………3

2. Regioniniai parkai, saugomi kraštovaizdžioobjektai ir gamtos paminklai…………………………4

3. Anykščių regioninis parkas………………………………………………………………………………………..5

4. Pirmaeilių aplinkos apsaugos priemonių programų vykdymas………………………………………..7

5. Saugomose teritorijuose…………………………………………………………………………………………….7

6. Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….8

7. Literatūra…………………………………………………………………………………….9

ĮVADAS

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, paprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo užterštumo mąstai, dėl to sutriko ekologinis sistemos “žmogus – gyvoji gamta” pusiausvyra. Reikia pabrėžti, kad aplinkos tarša Lietuvoje jau gresia mūsų tautos genetiniam fondui, jos biologiniam egzistavimui.

Nors būtų priimta daug gerų įstatymų ir nutarimų aplinkos tausojimo klausimais, bet jie gali būti paprasčiausiai nevygdomi ,visuomenės reikalavimai neįvertinti. Dėl to steigiamasi kuo daugiau gyventojų tuo sudominti. Daugelyje šalių steigiamos draugijos, sąjungos, asociacijos, visuomenės organizacijos.

Taigi, regioniniai parkai yra steigiami valstybės, kad išlaikytų gyvosios gamtos įvairovę, gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiuriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams saugoti.

REGIONINIAI PARKAI, SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI IR GAMTOS PAMINKLAI

Regioniniai parkai steigiami gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir vertingiausioms vientisos ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti.

Specifiniai regioniniai parkai yra istoriniai regioniniai parkai, steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams etnokultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Lietuvos regioniniai parkai pagal Saugomų teritorijų įstatymą yra kompleksinės paskirties saogomos teritorijos. Kartu su nacionaliniais parkais jie priskiriami atskirai saugomų teritorijų kategorijai – valstybiniams parkams. Tačiau regioniniuose parkuose, kitaip negu nacionaliniuose, gali egzistuoti kurortai, daugiau galimybių rekreacijai bei stacionariam poilsiui, juose gali nebūti teritorijų, kuriuose draudžiama ūkinė veikla. Regioninių parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą, tarnybų struktūrą nustato Lietuvos Resbublikos Vyriausybės patvirtinti priimti individualūs nuostatai. Regioninių parkų veiklos organizavimas patikimas tam specialiai įstegtoms budžetinėms organizacijoms, urėdijoms arba jų padaliniams, valstybinių ir savivaldos institucijų jungtinėms taryboms. Numatoma, kad dauguma regioninių parkų bus pavaldūs savivaldybėms.

Visus 30 regioninių parkų galima skirstyti į šitokias grupes: upių slėnių parkai (iš viso 9 –Dubysos, Krekenavos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Panemunių, Rambyno, Salantų, Ventos), ežerų duburių parkai (4 – Asvejos, Metelių, Sartų, Veisiejų), ežeringų girių parkai (3 – Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro), sudėtingų kraštavaizdžio kompleksų parkai (8 – Anykščių, Aukštadvario, Sirvetos, Tytuvėnų, Varnių, Verkių, Vištyčio, Žagarės) ir unikalių kraštavaizdžio kompleksų parkai (5 – Biržų, Kauno marių, Nemuno deltos, Pajūrio, Pavilnių).

Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai būna geologiniai (unikalūs rieduliai, uolos, smegdobės, olos, tipiškos ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radimvietės), hidrogeologiniai (išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai), geomorfologiniai (išskirtinių dydžių ir formų kalvos, gūbriai, daubos, raguvos, dubakloniai ir pan.), hidrografiniai (išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai), botaniniai (išskirtinio amžiaus ir formų medžiai, krūmai, įtrauktų į Raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių augimvietės ir radimvietės, unikalios nykstančios augalų bendrijos), zoologiniai( įtrauktų į Raudonąją knygą gyvūnų rūšių radimvietės, išskirtinių gyvūnų kolonijų buveinės, unikalūs paukščių lizdai, drevėti medžiai, kiti gyvūnų veiklos unikumai ir relikta). Kultūriniai saugomi kraštovaizdžio objektai skirstomi į archeologinius, istorinius, etnokultūrinius, architektūrinius inžinerinius, gamtinius – kultūrinius.

Į gamtos paminklų, kuriais skelbiami vertingiausi kraštovaizdžio objektai, sąrašą įtraukti 304 medžiai ir 164 geologiniai gamtos paminklai. Geologiniai paminklai – tai įvairios gamtos formos: stambūs rieduliai, atodangos su paleofaunos liekanomis, karstinės įgriuvos, ozai, kopos, įspudingos kalvos, įdomios kilmės šaltiniai bei duobės.

Įstatymai saugoja senus, įdomios formos ar istoriniais įvykiais susijusius medžius. Apie puse
jų – įspudingi ąžuolai (pvz. Stelmužės ąžuolas), jų grupės ar alėjos, maždaug ketvirtadalis – pušys. Garsios Varėnos rajono Marcinkonių drevėtosios pušys. Apie dešimtadalį saugomų medžių sudaro liepos. Taip pat saugomi uosiai bei jų giraitės, unikalūs kadagiai, tuopos, guobos, klevai, topoliai, maumedžiai ir kt. Paminkliniai medžiai, jei reikia, aptveriami tvora, sutvarkomas priėjimas prie jų. Medžiai, kaip ir kitus gamtos paminklus, saugoja, prižiūri ir tvarko žemės naudotojai, kurių teritorijoje jie yra. Draudžiama naikinti ir žaloti saugomus medžius, kasinėti netoli jų žemę, savavališkai juos restauruoti ir pan.

ANYKŠČIŲ REGIONINIS PARKAS

Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiuriu Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Pagrindiniai šio parko uždaviniai:

– išsaugoti ypač vertingus Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus, juos pritaikyti

pažintinei reakriacinei ir ūkinei veiklai;

– organizuoti gamtos aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, pastovius stebėjimus,

kaupti informaciją;

– išsaugoti ir atkurti sunaikintas kultūros vertybes Burbiškio dvaro ansamblyje, Anykščių

senamiesčio ir Elmės apylinkių archeologiniuose kompleksuose, puoselėti Aukštaitijos

kultūros tradicijas, propaguoti aplinkosaugos idėjas ir žinias, tradicines ūkininkavimo

formas, plėtoti pažintinį turizmą.

– Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiuriu Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Pagrindiniai šio parko uždaviniai:

– I. Koncervacinė zona:

Rezervatas (74 ha, 0,5%);

Draustiniai (7560 ha, 49,6%);

II. Apsauginė zona (1617 ha, 10,6%);

III. Rekriacinė zona (505 ha, 3,4%);

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 882 žodžiai iš 1762 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.