Regioniniai parkai
5 (100%) 1 vote

Regioniniai parkai

Turinys

1. ĮVADAS 3

2. KREKENAVOS REGIONINIS PARKAS 4

3. GAMTOS PAMINKLAI IR SAUGAOMI 5

KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI 5

4. SAUGOMI OBJEKTAI, GAMTINĖS VERTYBĖS 6

5. GAMTOS PAMINKLŲ ŽEMĖLAPIS 8

6. GAMTOS PAMINKLAI 9

6.1.Geomorfologiniai: 9

6.2. Hidrografiniai: 10

6.3. Hidrogeologiniai: 10

6.4. Akmenys – gamtos paminklai 11

7. SAUGOMOS TERITORIJOS IR REKREACIJA 14

8. SAUGOMU TERITORIJŲ APSAUGA 15

9. IŠVADOS,PRIEMONĖS IR PASIŪLIMAI 16

10. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 171. ĮVADAS

Šiuo referatu noriu supažindinti su Lietuvos regioniniais parkais , saugomais kraštovaizdžio objektais, bei gamtos paminklais. Pirma supažindinsiu su Lietuvos regioniniais parkais.

Tai naujausia daugiau nei pusę svarbiausių saugomų teritorijų bendrojo ploto užimanti, deja mažiausiai žinoma Kretingoje. Šių parkų atsiradimą lėmė tai, kad ilgą laiką Lietuvoje egzistavusių kraštovaizdžio draustinių, draustinių, įsteigtų vaizdingiems kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti, rekreacinis bei ūkinis rėžimas neatitiko ir negalėjo atitikti draustiniams keliamų reikalavimų, nes šios polifunkciškai reikšmingos teritorijos negalėjo būti tvarkomos vien tik pagal konservacinius principus. Ieškant būdų vertingu gamtinių bei kultūrinių kompleksų degradavimui išgyventi, siekiant išsaugoti gamtinių, kultūrinių ir pažintiniu požiūriu turinčių regioninę vertę vientisų ekosistemų kraštovaizdį, suderinti kraštovaizdžio išsaugojimo bei rekreacinius, taip pat ūkinius interesus stambiose vertinguose ekosistemose, šeštojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje atsirado idėja sukurti regioninių parkų sistemą.

Pasikeitus ekonominei socialinei padėčiai, Aplinkos ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Kraštotvarkos grupė parengė regioninių parku stiegimo programą, pagal kurią regioninių parkų sistema turėjo būti suformuota per dešimt metų. Jos kūrimąsi paspartino prasidėjusi žemės reforma. Visi siūlyti regioninei parkai buvo įsteigti 1992m. rugsėjo 24d.

Lietuvos regioninei parkai įsteigti gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais vertingiausioms vientisoms ekosistemoms, reprezentuojančioms Lietuvos regionų kraštovaizdžio įvairovę, saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Daugeliu atvejų jie labai svarbūs rekreacijai. Specifinei regioninei parkai yra istoriniai regioninei parkai, stiegiami istoriškai vertingiausiems regioniniams etnokultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti.

Lietuvos regioniniai parkai yra giminingi nacionaliniams parkams ir kartu su jais sudaro bendrą kompleksinės paskirties saugomų teritorijų kategoriją – valstybinius parkaus. Regioniniu parkų sistema glaudžiai susijusi su nacionalinių parkų sistema. Net pati regionų parkų idėja Lietuvoje buvo plėtojama kartu su nacionalinių parkų sistemos projektavimu. Ir vieni, ir kiti Lietuvoje įsteigti tiek vertingam, tie kultūriniam kraštovaizdžiui išsaugoti. Panašus tiek jų steigimo tikslai, tiek jų kraštotvarkinė struktūra. Pagal gamtos ir kultūros vertybių išsidėstymą, jų naudojimo galimybes nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos skirstomos į funkcinio prioriteto zonas, vienose jų prioritetą atiduodant vertybių išsaugojimui, kitose – poilsio organizavimui ir pan. bei nustatant skirtingą apsaugos ir naudojimo rėžimą.

Įstatymų ir teisės aktais numatyti skirtumai tarp nacionalinių ir regioninių parkų Lietuvoje nėra esminiai. Jei nacionaliniuose parkuose rezervatų išskyrimas yra privaloma, tai regioniniuose parkuose jų gali ir nebūti. Kitaip nei nacionaliniuose parkuose, regioniniuose gali egzistuoti kurortai, daugiau galimybių sportinės sekrecijos rūšims bei stacionariam poilsiui plėtoti. Be to jei, nacionalinei parkai steigiami nacionalinės reikšmės kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti, tai regioniniuose parkuose labiau akcentuojama kraštovaizdžio vertybių, reprezentuojančių šalies regionus, apsaugą.

Regioninius parkus pagal bendrą jų kraštovaizdžio pobūdį galima sugrupuoti į šias grupes: upių slėnių parkai, ežerų duburių parkai, ežeringu giriu parkai, įvairetipių kraštovaizdžio kompleksų parkai, ir unikalų kraštovaizdžio kompleksų parkai.

Kadangi gyvenu Panevėžį tai aprašysiu mūsų regioninius parkaus, tarp jų ir regioninis Krekenavos parkas.

2. KREKENAVOS REGIONINIS PARKAS

Krekenavos regioninis parkas yra Valstybinė saugoma teritorija, įsteigta 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį (Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudės, Vešetos ir Linkavos upių slėnius), jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, Pašilių stumbryną, šias teritorijas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninį parką valdo biudžetinė įstaiga – regioninio parko direkcija, priklausanti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

 Regioninio parko paskirtis yra:

 išsaugoti Nevėžio senslėnį su senvagių kompleksais, Nevėžio, Upytės, Liaudės, Vešetos ir Linkavos upių slėnius, Gringalių, Pašilių, Kalnelio ir Ramygalos miškų bei pelkių gamtinę ekosistemą, Pašilių stumbryną;

 išsaugoti kultūros paveldo vertybes;

 išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją;

 atkurti
sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus bei objektus;

 vykdyti tyrimus, stebėjimus, kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos srityse;

 sudaryti sąlygas plėtoti pažintinį turizmą ir poilsiavimą, vykdyti švietėjišką ir kultūrinę veiklą,

 propaguoti gamtos ir kultūros paveldą bei jo apsaugą;

 reglamentuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal regioninio parko planavimo schemą.

Bendras parko plotas – 11 968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų Panevėžio rajone bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Čia išlikęs raiškus Nevėžio sėnslėnis su daugybe intakų, senvagės liekanų. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama virš 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų, saugomų. Čia auga karališkoje glindė, tuščiaviduris rūtenis, rudoji viksvuolė ir kt. Sutinkami reti vabzdžiai: juodasis apolonas, pietinė hesperija, niūriaspalvis auksavabalis; varliagyviai: skiauterėtasis tritonas, nendrinė rupūžė; paukščiai: ereliai rėksniai, vapsvaėdžiai, juodieji gandrai, pilkosios meletos, švygždos ir kt. Nevėžyje gausu žuvies: lydekų, karšių, starkių. Parke gyvena stumbrai (Bison bonasus). Dalis jų veisiami Pašilių stumbryne, kiti vaikšto laisvėje. Miškuose itin paplitę taurieji elniai, šernai, stirnos, danieliai.

Čia nemažai kultūros paveldo objektų.

Archeologijos vertybės: Upytės piliavietė – Čičinsko kalnas , Burvelių alkakalnis , Bakainių piliakalnis ir kapinynas, Barinės kapinynas. Architektūros vertybės: sodyba -namas ir svirnas (XX a. pr.) Ustronės k. ; koplyčia – mauzoliejus (1861 m.) Rodų k . Istoriniai objektai: sodyba, diplomato J. Urbšio (1896-1991) tėviškėje Zaosės k. ; buvęs Krekenavos klebonijos pastatas, kuriame 1915-1918 m. gyveno Maironis ; senosios žydų kapinės Krekenavos miestelyje; svirnas Ustronės k., kuriame 1902-1905 m. lankėsi ir gyveno J. Tumas – Vaižgantas. Svirne įrengtas J. Tumo – Vaižganto ir knygnešystės muziejus. Dailės vertybės: V. Svirskio kryžiai Iciūnų, Gringalių, Mučiūnų k., Krekenavos bažnyčioje (XIX a. pb.); stogastulpis su skulptūromis (XX a. pr.) Užliaušių k. ir kt. Iš buvusių 20 dvarų parko teritorijoje likę tik sodybų fragmentai. Išlikę Linkavičių – Slabados, Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas.

Stultiškių kaimo vėjo malūne įrengtas Linų muziejus.

3. GAMTOS PAMINKLAI IR SAUGOMI

KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI

Gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugą numato Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų nuostatai, Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo ir naudojimo režimų, tvarkymo darbų taikymo taisyklės ir kt.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomi kraštovaizdžio objektai gali būti valstybinė ar privati nuosavybė. Gamtos paminklai yra valstybės nuosavybė. Saugomi kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik nustačius apsaugos ir naudojimo režimą.

Vertingiausi saugomi kraštovaizdžio objektai skelbiami gamtos ir kultūros paminklais. Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Žemės ir miško grąžinimo tvarką ir sąlygas saugomų kraštovaizdžio objektų ir paminklų teritorijoje nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Pagal šį bei Žemės reformos įstatymą objektų žemė gali būti valstybės ar privati.

Eil.

Nr. Pavadinimas Paminklų ir

objektų

skaičius

1 Geologiniai 179

2 Hidrogeologiniai 51

3 Hidrogeologiniai 39

4 Geomorfologiniai 72

5 Geomorfologiniai 410

Iš viso: 751

Gamtos paminklų ir saugomų gamtinių kraštovaizdžių objektų sąrašas negalutinis, šiuo metu papildomas ir tikslinamas.

Pagal gamtos elementų ypatumus saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai skirstomi taip:

-saugomi geologiniai kraštovaizdžio objektai – unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir olos, tipiškos ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės;

-saugomi hidrogeologiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai;

-saugomi geomorfologiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinių dydžių ir formų kalvos, gūbriai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;

-saugomi hidrografiniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir panašiai;

-saugomi botaniniai kraštovaizdžio objektai – išskirtinio amžiaus ir formų medžiai, krūmai, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių augavietės, unikalios ir nykstančios augalų bendrijos;

-saugomi zoologiniai kraštovaizdžio objektai – įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimo vietos),
išskirtinių gyvūnų kolonijų buveinės, unikalūs paukščių lizdai, drevėti medžiai, kiti gyvūnų veiklos unikumai ir reliktai.

4. SAUGOMI OBJEKTAI, GAMTINĖS VERTYBĖS

Gamtiniu požiūriu vertingi kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Regioninio parko teritorijoje geomorfologiniu požiūriu vertinga aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis su Dunojaus, Pavištyčio, Stankūnų viršukalvėmis, reljefo sąskaida išsiskiriantis Kylininkų tarpliežuvinis moreninis masyvas (atskiros stačiašlaitės kalvos siekia 40-50 m santykinio aukščio, o šlaitų polinkis apie 30°). Šio regioninio parko teritorijoje geomorfologine verte pasižymi Vyžainos senklonis, raiškus Armudiškių moreninis šlaitas ir keiminės kalvos. Hidrografiniu-hidrologiniu požiūriu vertingi ežerai, upių vagos, šaltiniai, pelkės. Didžiausią hidrografinę vertę sudaro tarpgūbriniame duburyje, iš visų pusių atitvertame kalvotų ruožų, telkšantis Vištyčio ežeras. Vertingos natūralios mažųjų upelių vagos, yra keletas šaltinių. Parko teritorija pasižymi gausiais, bet nedidelio ploto pelkiniais kompleksais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1659 žodžiai iš 5462 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.