Regioninių susivienijimų ir transnacionalinių korporacijų, kaip pasaulio ūkio integracijos pagrindo, analizė (Didžiausios pasaulio korporacijos pagal pajamas)
Pasaulio ūkis nėra atskira uždara sistema. Labai svarbi pasaulio ūkio sudedamoji dalis yra regioniniai susivienijimai ir transnacionalinės organizacijos.
I.
PASAULINIAI SUSIVIENIJIMAI PAGAL TERITORIJĄ:
1. Europos sąjunga – ES
2. JAV
3. AZIJOS
TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS
1. Europos investicijų bankas – EIB
2. Europos laisvosios prekybos asociacija – EFTA
3. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas – EBRD
4. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – ESBO (OSCE)
5. Europos Taryba – CE
6. Europos teisės institutas – IEL
7. G7/ G8 (Kanadoje)
8. Jungtinės tautos – UN
9. Maisto ir žemės ūkio organizacija – FAO
10. Pasaulio Bankas – WB
11. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija – WIPO
12. Pasaulio prekybos organizacija – WTO
13. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija – NATO
14. Tarpparlamentinė Sąjunga – IPU
15. Tarptautinė darbo organizacija – ILO
16. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas – IBRD
17. Tarptautinis valiutos fondas – IMF
18. Vakarų Europos Sąjunga – WEU
19. Tarptautinių ir strateginių studijų centras – CSIS
20. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – OECD
21. Europos ekonominė erdvė – EEE
22. Europos socialinis fondas – ESF
23. UNESCO
EUROPOS SĄJUNGA
Vakarų Europos valstybių vienijimosi pradžia – 1950-ieji. Tuomet Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pateikė savo ir Žako Monė parengtą planą, kuriuo remiantis buvo pasiūlyta suvienyti šešių Europos valstybių anglių ir plieno pramonę.
1951 m. Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Prancūzija bei tuometinė Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė sutartį bei įkūrė Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB). Šių pramonės šakų suvienijimas leido šalims padidinti pramonės efektyvumą ir sumažinti naujų karinių konfliktų Europoje galimybę.
Nauja organizacija veikė itin sėkmingai, todėl jau po šešerių metų, 1957-aisiais, tos pačios šešios valstybės Romos sutartimi įsteigė Europos ekonominę bendriją (EEB).
EEB iš esmės pakeitė tarptautinės prekybos tvarką – panaikino tarpusavio muitus bei tarifus, leido laisvai judėti darbo jėgai, prekėms, kapitalui, paslaugoms, koordinavo žemės ūkio, transporto, aplinkos apsaugos, mokslinių tyrimų bei technologijų kūrimo politiką.
Per trumpą laiką EEB šalys daug pasiekė ekonominiu požiūriu, o gamybos apimtimi ir efektyvumu ėmė sparčiai vytis Jungtines Amerikos Valstijas.
1967 metais Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija bei Euratomas buvo pavadintos Europos bendrija (EB).
Vakarų Europos valstybių bendradarbiavimas stiprėjo ir apėmė naujas veiklos sritis, daugėjo Europos bendrijos narių.
1992 metais Mastrichte (Maastricht, Nyderlandai) pasirašyta Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigaliojo 1993 metų lapkričio 1 d. Tuomet pradėta oficialiai vartoti Europos Sąjungos pavadinimą.
Svarbiausi Europos Sąjungos ateities uždaviniai:
1. Priimti Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
2. Padidinti Sąjungos valdymo efektyvumą.
3. Sukurti veiksmingą bendros gynybos mechanizmą.
4. Paskelbti bendrą konstituciją.
Didžiausi Europos Sąjungos šalių susivienijimo laimėjimai:
1. Po II pasaulinio karo labai greitas atkurtas Vakarų Europos ūkis.
2. Sukurtas aukštas socialinis gerbūvis.
3. Panaikinta naujų karinių konfliktų tarp Vakarų Europos šalių grėsmė.
4. Sukurta didelė bendra rinka, paskatinusi konkurenciją ir gamybos našumą, padidinusi prekių bei paslaugų kokybę.
5. Europa tapo lygiavertė ekonomikos galiūnų – JAV ir Japonijos – konkurentė.
6. ES šalyse Įvesta bendra valiuta – Euras (išskyrus Didžiąją Britaniją)
Dabartinės ES narės:
• Airija
• Austrija
• Belgija
• Čekija
• Danija
• Jungtinė Karalystė
• Estija
• Graikija
• Ispanija
• Italija
• Kipras
• Latvija
• Lenkija
• Lietuva
• Liuksemburgas
• Malta
• Olandija
• Portugalija
• Prancūzija
• Slovakija
• Slovėnija
• Suomija
• Švedija
• Vengrija
• Vokietija
Narystės siekia:
o Bulgarija
o Kroatija
o Rumunija
o Turkija
EUROPOS TARYBA
Europos Taryba – (pranc.:Conseil de l’Europe, angl.: Council of Europe, vok. Europarat) – 46 Europos demokratinių valstybių tarptautinė organizacija, seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija, įsteigta 1949 m. gegužės 5 d Londono sutartimi, kurią pasirašė dešimt valstybių: Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Prancūzija ir Švedija.
Tikslai ir veikla
Europos Taryba – tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslai yra:
• ginti žmogaus teises, pliuralistinę demokratiją ir teisėtumą;
• padėti suprasti Europos kultūros identiškumą ir įvairovę bei skatinti jos vystymąsi;
• ieškoti problemų, su kuriomis susiduria Europos visuomenė (mažumų diskriminavimo, ksenofobijos, netolerancijos, aplinkos apsaugos, žmonių klonavimo, AIDS, narkomanijos, organizuoto nusikalstamumo ir t.t.), sprendimų;
• padėti įtvirtinti demokratinį stabilumą remiant politines, teisines ir konstitucines reformas Europoje.
Bet kuri Europos valstybė
gali tapti Europos Tarybos nare, jeigu ji pripažįsta įstatymo viršenybę ir kiekvienam jos jurisdikcijoje esančiam asmeniui garantuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves. Europos Tarybos nereikia painioti su Europos Sąjunga. Tai dvi skirtingos organizacijos. Tačiau, visos 25 Europos Sąjungos valstybės yra Europos Tarybos narės.
Europos Taryba apima visas pagrindines visuomenės gyvenimo sritis, išskyrus gynybą. Jos veiklos programoje yra žmogaus teisės, žiniasklaida, teisinis bendradarbiavimas, socialinė sanglauda, sveikatos apsauga, švietimas, kultūra, paveldas, sportas, jaunimo problemos, vietų demokratija ir tarptautinis bendradarbiavimas, aplinkos apsauga ir regionų planavimas.
Pagrindinė Europos Tarybos veiklos sritis – Europos konvencijų ir sutarčių rengimas. Šie dokumentai padeda valstybėms, Europos Tarybos narėms, atitinkamai derinti ir keisti savo vidaus įstatymus. Prie kai kurių konvencijų ir sutarčių gali prisijungti valstybės, nesančios Europos Tarybos narėmis. Vyriausybės gali naudotis atliktų tyrimų medžiaga ir darbo rezultatais, kurie padeda plėsti bendradarbiavimą ir skatinti socialinę pažangą Europoje.