Regos nervo ligos
5 (100%) 1 vote

Regos nervo ligos

Regos nervo ligos

Regos nervas

. Žmogaus akis – ištįsęs apie 2,5 cm skersmens rutulys vaizdui suvokti. Skirtingai nuo daugelio gyvūnų akių, žmogaus akis sudėtingesnės sandaros, geriau skiria spalvotą vaizdą. Akį dengia trys sluoksniai arba dangalai: išorinis – odena, yra neperšviečiamas, baltas skaidulinis, dengiantis didumą akies paviršiaus; plonas vidurinis – gyslainė, kuriame daug kraujagyslių ir pigmento; vidinis – tinklainė, kuriame yra regos receptoriai.

Akies dalys ir funkcijos

1. Lęšiukas – laužia ir fokusuoja šviesos spindulius.

2. Rainelė – reguliuoja šviesos srautą, patenkantį į akį.

3. Vyzdys – į akį praleidžia šviesą.

4. Gyslainė – tiekia akiai kraują ir sugeria nuklydusius spindulius.

5. Odena – apsaugo ir sutvirtina akies obuolį.

6. Ragena – laužia šviesos spindulius.

7. Tinklainė – talpina regos receptorius.

8. Krumplynas – laiko lęšiuką, keičia jo formą akomoduojant akį.

9. Regos nervas – perduoda nervinius impulsus į smegenis.

Geltonoji dėmė – garantuoja aštrų regėjimą

Akies sandara

Regos nervas

Regos nervas (lot. nervus opticus) – tai baltoji smegenų medžiaga, kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglijinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Regos nervas perduoda nervinius impulsus į smegenis. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės, nėra stiebelių ir kūgelių, todėl ši vieta vadinama akląja dėme.

Ligos

Regos nervo ligos skirstomos į įgimtas anomalijas, uždegimus, neuropatijas, regos nervo edemas (pabrinkimus) ir atrofijas.

• Regos nervo uždegimas (lot. neuritis nervi optici).

Regos nervo disku vadinama regos nervo dalis, esanti akies viduje prieš akytąją plokštelę (lamina oribrosa). Jis matomas oftalmoskopuojant. Pats regos nervas (nervus opticus) jungia tinklainę su smegenimis. Jį sudaro susitelkusios į krūvą tinklainės ganglinių ląstelių nervinės skaidulos. Regos nervas išlenda iš akies obuolio pro angą, esančią gyslainėje ir odenoje (foramen opitcum chorioideae et sclerae). Odenos angą dengia standi akytoji plokštelė.

Požymiai:

• forma: apvalus ar šiek tiek vertikalaus ovalo,

• dydis: plotas – apie 2,7 kvadratinius milimetrus, horizontalus skersmuo – apie 1,8 milimetro,

• spalva: gelsvai rausva, gelsvai oranžinė, temporalinė disko pusė truputėlį šviesesnė,

• ribos: ryškiai skiriasi nuo aplinkinės tinklainės, nosinėje pusėje riba kiek mažiau ryški dėl gausesnių nervinių skaidulų,

• lygis: normalus diskas neišsikiša, jis yra vienoje plokštumoje su tinklaine,

• neuroretininis apvadas: sudarytas iš nervinių skaidulų, lendančių pro gyslainės odenos kanalą. Siauriausias apvadas yra horizontalia kryptimi temporalinėje pusėje, o plačiausias – viršuje ir apačioje,

• fiziologinė įduba (excavatio disci): kiek ekscentriška duobutė regos nervo diske, atitinkanti apvado formą. tai balčiausia disko dalis. Šioje vietoje nervinės skaidulos neišeina iš jo. Įdubos dydis tiesiogiai susijęs su disko dydžiu. Įdubos plėtimasis rodo, kad nyksta nervinės apvado skaidulos,

• centrinė tinklainės arterija ir vena: eina pro regos nervo diską ne visai centre, bet truputį į nosinę pusę. Matoma veninė pulsacija yra normalus reiškinys (diagnostinės reikšmės neturi). Arterinė pulsacija – liguistas reiškinys, dažniausiai susijęs su padidėjusiu akispūdžiu ar aortos stenoze.

Akių ligos ir priežastys

1. Trumparegystė – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė).

2. Toliaregystė – liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes apsilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė).

3. Vištakumas – naktinis aklumas. Žmogus blogai mato arba visai nemato prieblandoje ir tamsoje. Įgimtas vištakumas pasitaiko retai. Įgytas vištakumas atsiranda dėl vitamino A trkumo, kai išsivysto tinklainės lazdelių sandaros pakitimai.

4. Daltonizmas – tai paveldima regos yda, kai sutrinka kolbelių veikla ir žmogus neskiria raudonos bei žalios spalvos. Daltonizmą lemiantis genas yra recesyvus ir paveldimas su X chromosoma. Dažniau pasireiškia vyrams.

.

Regos nervas – Tinklainės lazdelės ir kolbelės jungiasi su kitomis tinklainės nervinėmis ląstelėmis, kurių aksonai susijungia ir sudaro regos nervą. Šis nervas prasideda regos nervo disku. Toliau jis eina akiduobe, patenka į kaukolės ertmę. Čia dalis abiejų regos nervų skaidulų susikryžiuoja ir patenka į požievinius regos analizavimo centrus, kurie yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse. Šie centrai dalyvauja refleksinėse reakcijose, susijusiose su šviesos dirgikliais, užtikrina darnią abiejų akių veiklą, abiakį regėjimą. Čia yra vyzdžio reflekso ir krumplyno raumens reguliavimo centrai. Šių centrų neuronų aksonai eina į žievinį regos centrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje. Čia iš tinklainės gauti impulsai virsta jutimu, sujungiami abiejų tinklainių vaizdai į vieną, atpažįstamas objektas, suvokiama jo forma, spalva.

Regos nervo ir kryžmės trauma

Svarbu skirti tiesioginę ir netiesioginę traumą,
sukėlusią II nervo pažeidimą.

Anatomija. Optinis nervas nėra tikras galvinis nervas. Greičiau tai – išilginė smegenų tąsa. Optinio nervo aksonai po pažeidimo neregeneruoja, todėl konservatyvus gydymas dažniausiai neefektyvus.

Nervas anatomiškai dalinamas į keturis segmentus: intraokulinis, intraorbitinis, kaulinis ir intrakranijinis. Izoliuota regos nervo trauma dažniausiai įvyksta siaurame kauliniame optiniame kanale. Jo ilgis 4-9 mm., plotis – 4-6 mm. Kanale (kaip ir introrbitinę bei intrakranijinę dalį) nervą gaubia visi galvos smegenų dangalai: kietasis, švelnusis ir voratinklinis. A. ophtalmica kanale yra žemiau ir lateraliau nervo. Taip pat per kanalą eina simpatiniai pluoštai iš plexus caroticus į vyzdžio corpus ciliare. Intraokulinis segmentas yra apie 1 mm ilgio, 1,5 mm skersmens. Jį supa tinklainė. Oftalmologas, tirdamas akies dugną, regos nervą mato, kaip optinį diską. Intraorbitinė dalis yra 20-30 mm ilgio, gana laisvai išsidriekusi, S formos. Intrakranijinė dalis driekiasi medialyn 5-16 mm ir, susiliedama su antrosios pusės regos nervo dalimi sudaro optinę kryžmę.

Pažeidimas. Trauminis regos praradimas galimas ne tik dėl tiesioginės nervo traumos, bet ir dėl nervo kraujotakos sutrikimų. Ūmiu periodu dažnai neįmanoma diferencijuoti ar rega sutrinka dėl pažeisto nervo vientisumo, edemos ar išemijos. Jei rega atsistato greitai, tampa akivaizdu, kad nervas vientisas, o funkcinių sutrikimų priežastimi buvusi išemija arba aksonų pažeidimas. Vėlyvas regos praradimas po traumos taip pat rodo, kad nervas vientisas, bet vystosi antrinė nervo išemija. Retesne vėlyvo regėjimo sutrikimo priežastimi būna aplink nervą susidariusi hematoma. Oftalmologas gali diagnozuoti optinio nervo išemijos vietą.

Rašoma, kad patyrus galvos traumą, regos nervas pažeidžiamas nuo 0.3% iki 5.2% atvejų.

Intraokulinis segmentas traumuojamas esant tiesioginei akies obuolio traumai. Oftalmologinio tyrimo metu dugne matomos kraštines hemoragijos, plintančios į optinį diską. Tiriant regos lauką defektas aptinkamas lateraliau aklosios dėmės.

Intraorbitinė nervo dalis dažniau pažeidžiama esant daugybiniams akiduobės kaulų lūžiams, kartu nukenčia III, IV nervai bei V nervo oftalminė šaka. Kliniškai būdingas monookulinis aklumas ir vienpusė ptozė. Gydoma atliekant dekompresiją per sinus maxilaris [4].

Dažniausiai nervas pažeidžiamas optiniame kanale. Klinikinis vaizdas: vienos akies aklumas, platus vyzdys be reakcijos į šviesą. Po kelių savaičių matoma optinio disko atrofija. Diagnozuoti šio segmento pažeidimą labai svarbu, nes akies aklumas, tai neabejotina indikacija revizuoti, stengiantis atlikti optinio kanalo dekompresiją per pirmąsias 48 valandas. Informatyviausia diagnostikos priemonė – kauliniu protokolu atlikta kaukolės pamato kompiuterinė tomografija. Rezultatai, deja, nėra džiuginantys: spontaninis regos atsistatymas gali trukti nuo keleto dienų iki 4-6 savaičių, o 40-50% pacientų lieka akli. Prognozė geresnė tada, kai regos aštrumas pablogėja, tačiau lieka gera vyzdžio reakcija į šviesą.

Gross su bendraautoriais teigia, kad patyrus buką kaktos traumą, bet nelūžus veido kaulams, minkšti audiniai osciliuoja. Šiuo atveju galima optinio nervo kompresija kanale susidarant kraujosrūvoms, o vėliau – randui.

Gydymas. Entuziazmas chirurginiu būdu gydyti optinio nervo traumą metams bėgant blėsta. Kline ir jo bendraautorių duomenimis neoperuotų ligonių tolimi pasveikimo rezultatai yra panašūs kaip ir operuotųjų. Tikslinga operuoti tada, kai po traumos ligonis apanka viena akimi ir (arba) radiologiškai matomas kaulinis fragmentas, spaudžiantis optinį kanalą. Paprastai operuojama per 48 val. po traumos. Tradicinis chirurginis kelias – kraniotomija ir kanalo stogo pašalinimas. Aprašyta transetmoidalis, transmaksiliarinis ir transorbitalinis priėjimas.

Kita indikacija operacijai – orbitos suspaudimo (compartment) sindromas, kai nervas suspaudžiamas akiduobėje patinusių audinių. Šiuo atveju reikėtų drenuoti orbitos ertmę. Galimas ir medikamentinis gydymas labai didelėmis gliukokortikosteroidų dozėmis, kurios sumažina antrinę edemą. Skiriamas deksametazonas 1 mg/kg per dieną.

Tik 0,7% patyrusių uždarą galvos smegenų traumą, konstatuotas izoliuotas intrakranijinės dalies optinio nervo ir kryžmės pažeidimas. Dešimtadaliui pacientų buvusi izoliuota bitemporalinė hemianopsija. Gydoma konservatyviai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1392 žodžiai iš 4574 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.