Reikalavimai keliami išradimo įforminimui
5 (100%) 1 vote

Reikalavimai keliami išradimo įforminimui

1121314151

Turinys

Tikslas 3

Uždaviniai 3

Įvadas 4

1. Išradimų objektai ir juos apibūdinantys požymiai 5

1.1 Išradimo objektas-įrenginys 5

2.1 Išradimo objektas – būdas. 5

3.1 Išradimo objektas – medžiaga. 6

2. Paraiškos pateikimas 7

2.1 Prašymas išduoti patentą 7

2.2 Reikalvimai patentinėms paraiškoma 9

2.3 Reikalavimai brėžiniams. 11

2.4 Išradimo aprašas 13

2.4.1 Išradimo aprašymo turinys. 13

2.4.2 Išradimo pavadinimas. 14

2.4.3 Išradimo esmė. 14

2.4.4 Išradimo realizavimo aprašymas. 15

2.4.5 Įrenginio aprašymo duomenys. 16

2.5 Išradimo apibrėžtis 16

2.5.1 Išradimo apibrėžties sudarymas 17

2.6 Referatas 18

2.7 Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis 19

2.8 Pareiškimas dėl autorystės 19

Išvados 21

Naudota literatūra: 22

Priedai: 23

Tikslas: Aptarti reikalvimus keliamus išradimo įforminimui.

Uždaviniai:

1. Aptarti išradimo sąvoką, objektus ir požymius;

2. Išsiaiškinti paraiškos pateikimo, bei reikiamų dokumentų svarbą ir reikalingumą;

Įvadas

Išradimas – vidutinio lygio specialistui neakivaizdus, naujas bet kokios problemos techninis sprendimas, kurį galima naudoti pramonėje ar kitose srityse. Daugelyje valstybių išradimais pripažįstami tik techniniai sprendimai, kiti sprendimai laikomi nepatentabiliais. Nepatentabiliais laikomi ir tie techniniai sprendimai, kurie prieštarauja įstatymams, papročiams ir pan. Yra šalių, kur nepatentabiliais laikomi gydymo diagnostikos būdai, selekcijos rezultatai.

Pagal rūšis, išradimai skirstomi į konstrukcinius, technologinius, receptūrinius (medžiagos). Konstrukciniai išradimai, tai tam tikras sudėtinių dalių išdėstymas ir atitinkama sąveika tarp jų. Technologiniai išradimai – jei išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagaminamam gaminiui. Receptūriniai/medžiagos – augalų ar gyvūnų ar kitokių objektų išskiriamų medžiagų atradimas ir išskyrimas – išradimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Patentų įstatymu , išradimais nelaikomi:

1. atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2. gaminių išoriniai vaizdai;

3. žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;

4. informacijos teikimo būdai.

1. Išradimų objektai ir juos apibūdinantys požymiai

Išradimo objektu gali būti įrenginys, būdas, medžiaga, žinomo įrenginio, būdo, medžiagos naujas panaudojimas.

1.1 Išradimo objektas-įrenginys

Išradimo objektui – įrenginiui priskiriamos konstrukcijos ir gaminiai.

Požymiai, apibūdinantys įrenginį:

a) konstrukcijos elementas ar konstrukcijos elementai;

b) ryšiai tarp konstrukcijos elementų;

c) konstrukcijos elementų tarpusavio išsidėstymas;

d) konstrukcijos elemento (elementų) forma arba įrenginio forma, taip pat jų geometrinė forma;

e) ryšių tarp elementų forma;

f) elemento (elementų) parametrai ir kiti požymiai, bei jų tarpusavio ryšys;

g) medžiaga, iš kurios padarytas elementas (elementai) arba visas įrenginys;

h) terpė, atliekanti elemento funkcijas.

2.1 Išradimo objektas – būdas.

Būdams, kaip išradimo objektams, priskiriami veiksmai (procesai), atliekami su materialiu objektu (objektais).

Požymiai, apibūdinantys būdą:

a) veiksmas arba veiksmų visuma;

b) veiksmų atlikimo eiliškumas (eilės tvarka, vienu metu, įvairiais deriniais ir t.t.);

c) veiksmo atlikimo sąlygos, režimai, medžiagų (žaliavų, reagentų, katalizatorių, mikroorganizmų kamienų, augalų ir gyvūnų ląstelių kultūrų ir kt.), įrenginių (prietaisų, įrankių, įrengimų ir kt.) panaudojimas.

3.1 Išradimo objektas – medžiaga.

Medžiagų tipai:

a) individualūs junginiai, prie kurių taip pat priskiriami stambiamolekuliai junginiai ir genų inžinerijos objektai (plazmidės, vektoriai, nukleino rūgščių rekombinantinės molekulės bei nukleino rūgščių fragmentai);

b) kompozicijos (sudėtys, mišiniai);

c) branduolių virsmo produktai.

Požymiai, apibūdinantys individualų junginį:

a) mažamolekuliai junginiai – kokybine sudėtimi (nustatytų elementų atomais), kiekybine sudėtimi (kiekvieno elemento atomų skaičiumi molekulėje), ryšiu tarp atomų ir jų tarpusavio išsidėstymu molekulėje, atspindėtu chemine struktūrine formule;

b) stambiamolekuliai junginiai – chemine sudėtimi ir vienos makromolekulės grandinės struktūra, bendra makromolekulės struktūra (linijine ar šakota), grandžių periodiškumu, molekulės mase, molekulių masių pasiskirstymu, makromolekulės geometrija ir stereometrija, jos galinėmis ir šoninėmis grupėmis;

c) nenustatytos struktūros individualūs junginiai, tarp jų tokie junginiai, kaip antibiotikai, natyvūs fermentai, monokloniniai antikūnai, genų inžinerijos objektai (plazmidės, vektoriai, nukleino rūgščių rekombinantinės molekulės) – fizikiniais, cheminiais ir kitokiais požymiais (tarp jų ir gavimo būdo požymiais), leidžiančiais juos identifikuoti.

Požymiai, apibūdinantys kompozicijas:

a) kokybine (ingredientų) sudėtimi;

b) kiekybine (ingredientų) sudėtimi;

c) kompozicijos struktūra;

d) ingredientų struktūra.

Nenustatytos sudėties kompozicijos apibūdinamos jų fizikiniais, cheminiais ir utilitariniais rodikliais ir gavimo būdo požymiais.

2. Paraiškos pateikimas

„Asmuo, norintis gauti
išradimo patentą, turi paduoti patentinę paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu.

Patentinę paraišką pareiškėjas gali paduoti per atstovą, kuris turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą. Pareiškėjui, nuolat gyvenančiam arba turinčiam nuolatinę buveinę, įregistruotą filialą ar atstovybę Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Europos patentų konvencijos valstybėje narėje, gali atstovauti teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas darbuotojas.”

Pagal LR Patentų įstatymo 11 str., patentinę paraišką sudaro:

1. prašymas išduoti patentą;

2. išradimo aprašymas;

3. vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4. brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5. referatas;

6. dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

7. dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės

Jei paraišką paduoda pareiškėjo paskirtas atstovas ar patentinis patikėtinis, prie paraiškos pridedamas įgaliojimas atstovui ar patentiniam patikėtiniui.

2.1 Prašymas išduoti patentą

Prašymas išduoti patentąpateikiamas lietuvių kalba, 4 egzemplioriais, iš jų vienas grąžinamas pareiškėjui arba jo atstovui ar patentiniam patikėtiniui su VPB žyma, kurioje nurodyta paraiškos padavimo data ir jos numeris. Šis prašymo išduoti patentą egzempliorius yra paraiškos priėmimo pažyma. Kiti dokumentai pateikiami lietuvių ar kita Valstybinio patentų biuro nustatyta kalba. Jeigu patentinės paraiškos dokumentai pateikiami ne lietuvių kalba, prie jų pridedamas vertimas į lietuvių kalbą. Patentinės paraiškos dokumentų vertimą pareiškėjas privalo pateikti Valstybiniam patentų biurui per 3 mėnesius nuo patentinės paraiškos padavimo datos.

Išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, brėžiniai ir kita medžiaga, reikalinga išradimo esmei paaiškinti, taip pat referatas pateikiami lietuvių kalba 3 egzemplioriais. Kiti dokumentai pateikiami 1 egzemplioriumi.

Išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, brėžiniai, referatas ir kita medžiaga, reikalinga išradimo esmei paaiškinti, pateikiami 1 egz. Prašymas išduoti patentą pateikiamas IP-1/98 formos blanke , kurie išduodami VPB nemokamai. Blanko (IP-1/98 forma) langeliai pažymėti INID kodais.

Prašyme išduoti patentą būtina nurodyti:

a) 71 – pareiškėjo pavadinimą arba vardą ir pavardę, adresą, valstybės kodą;

b) 54 – išradimo pavadinimą;

c) 72 – išradėjo vardą, pavardę, adresą, valstybės kodą;

d) 74 – patentinio patikėtinio (jei toks yra) vardą, pavardę, liudijimo numerį;

e) – atstovo (jei toks yra) pavadinimą arba vardą, pavardę, adresą;

f) – prie prašymo išduoti patentą pridedamus dokumentus ir jų vieno egzemplioriaus lapų skaičių.

Paduodant patentinę paraišką, kurioje prašoma suteikti konvencinį prioritetą, būtina nurodyti 31, 32, 33 kodus – konvencinio prioriteto paraiškos numerį, jos padavimo datą ir valstybės kodą.

Prašymą išduoti patentą turi pasirašyti pareiškėjas arba jo atstovas ar patentinis patikėtinis pagal 2.4 Taisyklės reikalavimus. Prie parašo turi būti įskaitomai parašyta pasirašiusiojo asmens vardas ir pavardė.

Prašyme išduoti patentą 71 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti Lietuvos Respublikos pareiškėjų telefono, fakso numerį, taip pat tarpmiestinės automatikos kodus (kai nėra nurodytas atstovas arba patentinis patikėtinis).

Atstovams rekomenduojama nurodyti telefono numerį su tarpmiestinės automatikos kodu, fakso numerį. 74 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti patentinio patikėtinio adresą ir telefono numerį. 51 kodu pažymėtame langelyje rekomenduojama nurodyti TPK galiojančios redakcijos indeksą (indeksus).

Prašyme pareiškėjas arba jo atstovas ar patentinis patikėtinis gali nurodyti savo žymą, kuri rašoma prašymo išduoti patentą blanko langelyje “Pareiškėjo žyma”. Ši žyma negali būti daugiau kaip 12 ženklų (skaimenų, raidžių).

Fizinio asmens vardas rašomas prieš pavardę. Rekomenduojama pavardę rašyti didžiosiomis raidėmis. Juridinių asmenų nurodomi nesutrumpinti oficialūs pavadinimai. Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų adresuose turi būti nurodytas pašto indeksas. Jei yra keli pareiškėjai, nurodomas kiekvieno iš jų pavadinimas ar vardas ir pavardė, adresas, valstybės kodas.

Jei netelpa duomenys į 71 kodu pažymėtą langelį, jame nurodoma “tęsinį žr. priede”, o netilpę duomenys pateikiami papildomame lape. Šio lapo 71 kodu pažymėtame langelyje (ar kitame) gali būti pateikti visi duomenys, įrašant “Žr. priedą”. Tokiais atvejais prie pateikiamų duomenų nurodomas langelio kodas 71 ir jame pateikiamų duomenų pavadinimas.

Jei yra keli pareiškėjai ir jeigu prašyme išduoti patentą nenurodytas jų atstovas ar patentinis patikėtinis, laikoma, kad pareiškėjams atstovauja pirmasis pareiškėjas. Jei yra keli išradėjai, pateikiama kiekvieno išradėjo vardas ir pavardė, adresas ir valstybės kodas.

Patentinė paraiška paduota tada, kai Valstybinis patentų biuras gauna šiuos dokumentus:

1. prašymą išduoti patentą;

2. išradimo aprašymą su
nius, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

4. dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas mokestis.

Jeigu pareiškėjas nors vieno iš šio punkto išvardintų dokumentų nepateikė, patentinei paraiškai padavimo data nesuteikiama.

2.2 Reikalvimai patentinėms paraiškoma

Visi patentinės paraiškos dokumentai pateikiami tokie, kad nuo jų būtų galima padaryti bet kokį kopijų kiekį tiesioginės reprodukcijos, fotografavimo, elektrografijos, fotoofsetinės spaudos ir mikrofilmavimo būdu. Dokumentų lapai negali būti suglamžyti ar suplėšyti ir juose neturi būti perlenkimų.

Informacija dokumentų lapuose turi būti tik vienoje pusėje. Lapai turi būti vertikalūs, t.y. trumpesni lapo kraštai turi būti viršuje ir apačioje. Patentinės paraiškos dokumentams turi būti naudojamas elastingas, patvarus, baltas, lygus, neblizgantis ir ilgaamžis popierius. Patentinės paraiškos dokumentams naudojamas A4 (29,7 x 21 cm) formato popierius.

Kiekvienas patentinės paraiškos dokumentas turi būti pateiktas taip, kad jį būtų galima atskirti nuo kitų paraiškos dokumentų.

Kiekvienas patentinės paraiškos dokumentas (prašymas išduoti patentą, išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, brėžiniai, referatas) pradedami kitame lape.

Visi patentinės paraiškos dokumentai turi būti susegti taip, kad juos peržiūrint būtų galima lengvai perversti, atskirti ir vėl sujungti.

Patentinės paraiškos dokumentai turi būti susegti į atskirus paraiškos egzempliorius. Dokumentai, pateikiami vienu egzemplioriumi, prisegami prie pirmo patentinės paraiškos egzemplioriaus.

Prašymas išduoti patentą, išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis ir referatas turi būti atspausdinti. Grafiniai simboliai ir ženklai, cheminės ir matematinės formulės, jei reikia, gali būti įrašomi ranka arba nubraižomi.

Kiekvieno dokumento lapai turi būti sunumeruoti, jei jame yra daugiau negu vienas lapas. Numeris rašomas arabiškais skaitmenimis viršutinės lapo dalies viduryje.

Patentinės paraiškos dokumentų lapuose, išskyrus brėžinius, turi būti minimalios paraštės:

viršuje – 2 cm;

kairėje pusėje – 2,5 cm;

dešinėje pusėje – 2 cm;

apačioje – 2 cm.

Rekomenduojamas maksimalus paraščių dydis:

viršuje – 4 cm;

kairėje pusėje – 4 cm;

dešinėje pusėje – 3 cm;

apačioje – 3 cm.

Pateikiant patentinę paraišką paraštėse negali būti jokių įrašų, žymėjimų ir kt.

Rekomenduojama numeruoti arabiškais skaitmenimis kas penktą išradimo aprašymo kiekvieno lapo eilutę, skaitmenis nurodant kairės paraštės dešinėje pusėje.

Visi tekstai spausdinami šriftu, kurio didžiųjų raidžių aukštis ne mažesnis kaip 0,21 cm. Tekstas turi būti nenuplaunamas, tamsios spalvos. Tarpai tarp eilučių turi būti 1,5 intervalo.

Patentinės paraiškos dokumentuose negali būti taisymų, užrašų ar intarpų. Turi būti vengiama trynimų, išskyrus atvejus, kai tekstas pakankamai ryškus ir neblogina reprodukcijos kokybės.

Pageidautina, kad patentinės paraiškos išradimo apibrėžtis būtų pateikta kompiuterinėje laikmenoje.

Kiti reikalavimai patentinės paraiškos dokumentams. Prašyme išduoti patentą, išradimo aprašyme, išradimo apibrėžtyje ir referate negalima pateikti brėžinių.

Išradimo aprašyme, išradimo apibrėžtyje ir referate gali būti pateiktos cheminės ir matematinės formulės. Jei išradimo aprašyme atskleista viena ar daugiau nukleotidų ir/arba aminorūgščių sekų, jų narių (nukleotidų ir aminorūgščių) žymėjimas turi atitikti galiojančio WIPO standarto ST.25 reikalavimus. Pageidautina, kad nukleotidų ir aminorūgščių sekos būtų pateiktos kompiuterinėje laikmenoje.

Matematinėse formulėse raidiniai žymėjimai iššifruojami. Formulės paaiškinimai rašomi stulpeliu, juos nurodant raidinio žymėjimo panaudojimo formulėje tvarka. Matematiniai žymėjimai “>,<,=” ir kt. naudojami tik matematinėse formulėse, o tekste rašomi žodžiais: “daugiau”, “mažiau” ir kt. Nurodant teigiamų dydžių intervalus leidžiama naudoti ženklą “-” (nuo – iki). Kitais atvejais reikia rašyti žodžiais “nuo”, “iki”.

Procentus žymintis ženklas “%” dedamas po skaitmens. Kai skaitmenų yra keletas, ženklas “%” dedamas prieš jų išvardijimą, atskiriant dvitaškiu.

Matematinėse formulėse perkelti galima tik ženklo vietoje.

Išradimo aprašyme ir referate gali būti pateiktos lentelės. Išradimo apibrėžtyje lentelės gali būti tik tuo atveju, kai jos reikalingos.

Lentelės ir cheminės bei matematinės formulės gali būti išdėstytos išilgai lapo, kai jų negalima išdėstyti vertikaliai. Tokiu atveju lentelių ir formulių viršus turi būti kairėje lapo pusėje.

Išradimo aprašyme ir referate gali būti naudojami standartizuoti terminai ir sutrumpinimai, o jeigu jų nėra – bendrai priimti mokslinėje ir techninėje literatūroje terminai. Naudojant terminus ir žymėjimus, kurie nėra plačiai naudojami literatūroje, jų reikšmė paaiškinama tekste, pavartojant pirmą kartą.

Visi sąlyginiai žymėjimai iššifruojami.

Išradimo aprašyme ir išradimo apibrėžtyje laikomasi vieningos terminologijos, t.y. išradimo aprašyme ir išradimo apibrėžtyje tie patys požymiai vadinami vienodai. Vieninga terminologija taikoma ir fizikinių vienetų dydžiams, taip pat naudojamiems sąlyginiams žymėjimams.

Fizikiniai dydžiai
pateikiami Tarptautinės vienetų sistemos vienetais.

Informacijos šaltinių bibliografiniai duomenys pateikiami tokie, kad informacinį šaltinį būtų galima surasti.

Lotyniški pavadinimai tekste rašomi išskirtiniu šriftu arba pabraukiami.

2.3 Reikalavimai brėžiniams.

Brėžiniais laikomi patys brėžiniai, schemos, grafikai, epiūros, oscilogramos, piešiniai, fotografijos, lentelės, diagramos ir kt.

Piešiniai gali būti pateikti tik tuo atveju, jei negalima išradimo aprašymą iliustruoti brėžiniais ir schemomis. Fotografijos pateikiamos tik kaip papildoma medžiaga prie brėžinių.

Brėžinių vaizdai atliekami juodomis neištrinamomis lygiomis linijomis ir štrichais be retušavimo ar spalvinimo.

Pjūviai, kirtimai brėžiniuose pavaizduojami pasvirusiu brūkšniavimu, kuris neturi trukdyti matyti pagrindines linijas ir nuorodas.

Brėžinių vaizdų užimamas plotas negali būti didesnis kaip 26,2 x 17 cm. Šis plotas neturi būti įrėmintas. Brėžinių minimalūs laukeliai yra:

viršuje – 2,5 cm;

kairėje pusėje – 2,5 cm;

dešinėje pusėje – 1,5 cm;

apačioje – 1 cm.

Vaizdų mastelis ir ryškumas turi būti toks, kad reprodukuojant, sumažinus linijinius matmenis 2/3, aiškiai būtų matomos visos vaizdo detalės.

Skaitmenys ir raidės neturi būti skliaustuose ar kabutėse. Skaitmenys ir raidžių aukštis negali būti mažesnis už 0,32 cm.

Jei brėžiniuose pažymėtos raidės, tai naudojamos lotyniško alfabeto raidės. Ten, kur tai priimta, naudojamos graikiško alfabeto raidės.

Visos linijos brėžiniuose turi būti nubrėžtos braižymo įrankiais arba įrenginiais. Viename lape gali būti kelios figūros. Jeigu atskiruose lapuose nubraižytos figūros turi sudaryti vieną figūrą, jos turi būti nubraižytos taip, kad sudedant atskirus lapus jų figūros nedengtų viena kitos. Pagal galimybę figūros išdėstomos vertikaliai viename ar keliuose lapuose. Kiekviena figūra turi būti aiškiai atskirta nuo kitos figūros.

Jei figūros išdėstytos horizontaliai, viršutinė figūrų dalis turi būti kairėje lapo pusėje.

Brėžiniuose neturi būti jokio teksto, išskyrus trumpas būtinas nuorodas, pvz.: “vanduo”, “garas”, “atidaryta”, “uždaryta”, “pjūvis pagal A-A”.

Brėžiniuose pirmenybė teikiama statmenosioms projekcijoms, jų įvairiems vaizdams, pjūviams ir kirtimams. Leidžiama taip pat naudoti aksonometrines projekcijas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2741 žodžiai iš 5479 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.