KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
Sveikatos mokslų fakultetas
Rekreacijos ir turizmo katedra
REFERATAS
Rekreacijos ir turizmo sistema Lietuvoje
Darbą atliko: KU lietuvių filologijos
ir švedų kalbos bakalaurė
Aušra Joneliūnienė.
Klaipėda
2003 liepos 7 d.
Turinys
1. Įvadas
……………………………………………………………..
…………………….3
1. Turizmo ir rekreacijos samprata bei turinys………..
……………………4
1. Turizmo samprata, jo formų ir rūšių
įvairovė……………………………………………………..
……4
2. Rekreacijos samprata, funkcijos ir
formos……………………………………………………….
………9
3. Turizmo ir rekreacijos
ištekliai…………………………………………………….
……………………….11
4. Turizmo ir rekreacijos sąveikos
rezultatai……………………………………………………
……….. 13
2. Turizmo ir rekreacijos sistemos kūrimas ir valdymas Lietuvoje. 14
1. Turizmo ir rekreacijos raida Europoje ir
Lietuvoje…………………………………………………14
2. Turizmo ir rekreacijos valdymas Europoje ir
Lietuvoje……………………………………………16
3. Marketingo priemonių panaudojimas kuriant ir plėtojant turizmo ir
rekreacijos
sistemą
Lietuvoje………………………………………………………..
……………………………………….18
3.3.1. Turizmo ir rekreacijos
sistema………………………………………………………….
……………….18
4. Turizmo ir rekreacijos sistemos plėtros perspektyvos
Lietuvoje………………………………..24
3.
Išvados………………………………………………………..
……………………….25
4.
Literatūra……………………………………………………..
………………………26
Priedai……………………………………………………………
………………………….28
1. Įvadas
Varomosios jėgos, t.y. ES plėtra, globalizacijos procesų spartėjimas, naujų
technologijų, o ypatingai informacinių, augimas ir paplitimas, gyventojų
mobilumo augimas, o taip pat ekonomikos augimas, demografiniai ir kiti
veiksniai sąlygoja ir sąlygos šiuolaikinės, integruotos į Europos Sąjungą
turizmo ir rekreacijos sistemos formavimąsi Lietuvoje.
Turizmas ir rekreacija įgyja vis didesnę reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje,
įžengusioje į XXI skaitmeninių technologijų revoliucijos amžių, tačiau vis
dar išlaikančioje fizinius ir dvasinius poreikius bei humanistinį mąstymą.
Referato tikslas: apibūdinti turizmo ir rekreacijos sistemą, išanalizuoti
Lietuvos turizmo ir rekreacijos sistemos kūrimo ir valdymo ypatumus.
Siekiant užsibrėžto tikslo ir rezultato, iškeliami šie pagrindiniai
uždaviniai:
1) Atskleisti turizmo ir rekreacijos sampratą, apibūdinti rūšinę
įvairovę.
2) Apžvelgti turizmo ir rekreacijos išteklius.
3) Įvertinti turizmo ir rekreacijos sąveikos rezultatus.
4) Išanalizuoti turizmo ir rekreacijos sistemos raidą ir valdymo ypatumus
Europoje ir Lietuvoje.
5) Atskleisti marketingo priemonių reikšmę, plėtojant turizmą ir
rekreaciją.
6) Numatyti turizmo ir rekreacijos sistemos perspektyvas Lietuvoje.
Rašydama šį referatą, rėmiausi savo sukauptomis žiniomis, Lietuvos ir
užsienio specialistų atliktais tyrimų rezultatais. Taip pat, rengiant šį
referatą, atsižvelgus į temos specifiką, buvo naudotos daugiausia lietuvių
autorių knygos apie turizmą (P. Grecevičius, A. Armaitienė, I. Vainienė) ir
rekreaciją (E. Vitkienė) plačiąja prasme, specializuotų turizmo ir
rekreacijos sričių knygos (D. Dvilevičienės, A. Astromskienės, V.
Svetikienės), taip pat buvo pasitelkti statistiniai leidiniai ir Lietuvos,
Švedijos ir Europos sąjungos turizmo ir rekreacijos tinklapiai.
Referate dėstomos mintys išskiriamos į dvi dalis. Toks pasirinkimas tam,
kad būtų aiškiau ir plačiau atskleistas turizmo ir rekreacijos, kaip
reiškinių suvokimas ir įvairovė pirmoje dalyje, o antrojoje dalyje
pristatomas turizmas ir rekreacija, kaip santykinai savarankiškos sistemos.
Referate taikomi mokslinės literatūros analizės, sisteminės ir lyginamosios
analizės bei stebėjimo metodai.
Prieduose pridedamos schemos, grafikai, statistiniai duomenys pateikiami
kaip papildoma medžiaga pateiktai informacijai referate. Taip pat pridedama
referato elektroninė
laikmena Microsoft Word programoje ir Microsoft
PowerPoint programoje.
2. Turizmo ir rekreacijos samprata bei turinys.
2.1. Turizmo samprata, jo formų ir rūšių įvairovė
Vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas yra turizmas, tikriausiai
neįmanoma. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis,
keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos
ribų, tam tikru tikslu (kelionės tikslai skirstomi toliau psl.5). Nepaisant
to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi turizmo supratimo
aiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie pagrindiniai kriterijai:
• Vietos pakeitimas;
• Buvimas kitoje vietoje. Svarbiausia, kad ši vieta nebūtų nuolatinio ar
ilgalaikio gyvenimo vieta, nebūtų susijusi su darbo veikla, nes
turisto ir dirbančio žmogaus poreikiai skiriasi. Turistas negali
išbūti vienoje vietoje ilgiau nei metus, priešingu atveju turizmo
požiūriu jis yra nuolatinis gyventojas ir negali vadintis turistu.
• Pagrindinis tikslas negali būti ta veikla, už kurią moka ta šalis, į
kurią atvykstama. Jei taip įvyksta, asmuo vadinamas migrantu, o ne
turistu.
Sąvoka „turizmas“ apima ne tik tokius veiksnius, kaip kelionė ir poilsis,
bet ir vienos iš ekonomikos sričių pavadinimą. Pagal N.Kabuškiną, turizmas
– tai ne tik svarbi ekonomikos sritis, apimanti turizmo organizacijų ir
tarpininkų, kuriuos reikia valdyti, veiklą, bet ir svarbi žmonių gyvenimo
dalis. Jis apima žmogaus santykius su jį supančia aplinka.
Taigi turizmas – santykių, ryšių ir reiškinių visuma, lydinti žmogų
kelionėje ir būnant kitose vietose, kurios nėra nuolatinės jo gyvenamos
vietos ir nesusijusios su darbo veikla (40).
XVII-XIX a. turistinės kelionės reiškė pažintines keliones, kurių
pagrindinis tikslas buvo susipažinti su svetimomis kultūromis. Ir mūsų
laikais, kaip ir anksčiau, pagrindinė turizmo paskirtis (misija) –
susipažinti su kitomis šalimis (ar savo šalies kitu regionu), tautomis,
bendrauti su jomis.
I. Vainienės sudarytoje mokymo priemonėje „Kaimo turizmo organizavimas“
turizmas apibrėžiamas kaip tikslinga žmonių veikla, susijusi su kelione ar
laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos ribų ne ilgiau kaip
vienerius metus, jei ši veikla nėra mokymas ar mokamas darbas lankomoje
vietovėje.(10)
Tiek tarptautinių žodžių žodynas, tiek Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
turizmo sąvoką pateikia, kaip pramoginį, pažintinį ar sportinį keliavimą.
(28, 5)
Pasaulinėje Turizmo konferencijoje 1980 m., kurią Maniloje organizavo
Pasaulinė turizmo organizacija (WTO) buvo pateiktas išsamus turizmo
apibrėžimas: „turizmas suprantamas kaip veikla, turinti svarbią reikšmę
tautų gyvenimui, nes tiesiogiai lemia socialinę, kultūrinę, švietimo bei
ekonominę šalių gyvenimo sferas ir jų tarptautinius santykius“. (38)
Ekonominį turizmo funkcionavimo efektyvumą daugeliu atveju lemia formų
klasifikavimas, t.y. jų grupavimas pagal požymius.
Skirtingi autoriai nevienodai klasifikuoja turizmą į rūšis ir formas. Tai
priklauso nuo jų grupavimo požymių pasirinkimo (t.y. kokius išskiria
turizmo paslaugos vartotojų poreikius, kaip vartotojus segmentuoja bei
kokius išskiria pagrindinius veiksnius, lemiančius keliautojų elgseną).
Čia pateikiama viena iš alternatyvų.
Turizmo paslaugų[1] teikimo vyksme išskiriamos:
• Turizmo formos;
• Turizmo rūšys;
• Turizmo formų įvairovė.
Turizmo forma susijusi su šalies sienos kirtimu. Pagal šį požymį
išskiriamos dvi turizmo formos: vidaus ir tarptautinis.[2]
Vidaus turizmas – tai turizmas savo šalies ribose.
Tarptautinis turizmas – tai turizmas į kitą šalį. Jis būna atvykstamasis
ir išvykstamasis.
• Atvykstamasis – tai kelionės, pvz., Lietuvos ribose, asmenų, nuolat
negyvenančių Lietuvoje.
• Išvykstamasis – tai asmenų, nuolat gyvenančiu, pvz., Lietuvoje,
išvažiavimas į kitą šalį.
Tarptautinis turizmas atlieka svarbų vaidmenį pasaulio ekonominiuose
santykiuose, jis akivaizdus dalykiniuose ir moksliniuose kontaktuose.
Daugelyje pasaulio šalių turizmas yra pripažintas viena iš didžiausių ūkio
šakų. Remiantis PTO (WTO) analize pateikta ataskaitoje „Tourism Economic
Report, 1st edition – 1998“, 83% pasaulio šalyse turizmas yra vienas iš
penkių eksporto pajamas generuojančių sektorių ir pagrindinis užsienio
valiutos šaltinis 38% pasaulio šalyse[3]. Tarptautinio turizmo plėtros
pagrindas – demografiniai, ekonominiai, socialiniai veiksniai.
Demografiniai veiksniai – tai gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija,
būtinybė keisti aplinką, norint atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Skirtingų šalių gyventojai domisi vieni kitais.
Ekonominiai veiksniai – susiję su pasaulio ekonomikos ir paslaugų
sektoriaus augimu. Mokslinė ir techninė pažanga, gyventojų pajamų augimas,
turizmo materialiosios ir informacinės bazės plėtra.
Socialiniai veiksniai – tai veiksniai, susiję su žmogaus gyvenimo
ir
veiklos sąlygomis. Didelį poveikį turizmui turi atostogų trukmės didinimas,
jų dalijimas (kai kuriose šalyse) – tai leidžia keliauti du kartus per
metus (žiemą ir vasarą). Atsiranda vyresniojo amžiaus žmonių turizmas.
Turizmo rūšys susijusios su finansiniais rezultatais šalies arba regiono
biudžete. Šiuo požymiu skiriamas aktyvusis ir pasyvusis turizmas.
• Užsienio turistų atvykimas į šalį arba piliečių nuvykimas iš vieno
šalies regiono į kitą – aktyvusis turizmas. Tai valiutos vežimo į
šalį, regioną veiksnys.
o Šalies turistų išvykimas į kitas valstybes arba piliečių išvykimas į
kitą šalies regioną – pasyvusis turizmas. Tai valiutos išvežimo iš
šalies, regiono veiksnys.
Turizmo formų įvairovė išskiriama pagal tokius kriterijus:
✓ Pagrindinis kelionės tikslas (susijęs su kelionės turiniu arba
vietove, į kurią norima nuvykti);
✓ Kelionių organizavimo pobūdis;
✓ Turistinio srauto intensyvumas;
✓ Kelionės trukmė;
✓ Turistų amžius;
✓ Transportas;
✓ Bendradarbiavimo forma (Балабанов….)
Priklausomai nuo kelionės tikslo susijusio su kelionės turiniu skiriamas
rekreacinis, pažintinis, mokslo ir dalykinis turizmas.
Rekreacinis – tai turizmas poilsio, sveikatingumo ir ugdymo tikslais. Šių
kelionių metu vengiama sudėtingos ir intensyvios veiklos, siekiama
pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą.
Pažintinis kultūrinis turizmas – tai pažintis su istorijos, kultūros ir
unikaliais gamtos objektais pagal tam tikra programą.
Dalykinis turizmas – verslo kelionės dalykiniais tikslais, kelionės į
pasitarimus, kongresus, konferencijas ir pan. – yra pati dinamiškiausia ir
pelningiausia turizmo šaka. Reikia pastebėti, kad sutinkamai su Lietuvos
Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra
priskiriama turizmui, kaip ir profesinis turizmas, politinis turizmas ir
keletas kitų.
Komunikacijos ir sportinis turizmas – teikia ir malonumą ir gali padėti
įsigyti ir dalykinių žinių. Sportinio turizmo industrija yra viena iš
plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojų
aptarnavimą, bet ir sporto simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijų
organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas.
Nuotykių turizmas – keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas,
pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į
kalnus, į olas, srauniomis upėmis, nardymas ir pan.
Religinis turizmas – tai kelionės į šventas vietas arba kelionės susijusios
su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, renginiais ir pan.
Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas su
tėvų žeme. Atvykstamasis nostalginis turizmas ypač svarbus vakarų Lietuvos
regionui.
Socialinis turizmas – tai grupės žmonių (daugiausia įvairios labdaros ir
humanitarinės pagalbos organizacijos, teikiančios pagalbą Lietuvai),
norinčių susipažinti su socialine padėtimi šalyje. Jų lankomi objektai –
socialinei sistemai priklausančios įstaigos ir organizacijos bei
nevyriausybinės organizacijos.
Priklausomai nuo kelionės tikslo susijusio su vietove, į kurią norima
nuvykti skiriamas:
Miesto (urbanizuotų teritorijų)turizmas, kur pagrindinis motyvas – masinė,
intensyvi, miestui būdinga rekreacinė veikla.
Kaimo turizmas – poilsis kaimiškoje aplinkoje, norint ištrūkti iš miesto
triukšmo, skubos, užteršto oro, hipodinamijos.
Kalnų turizmas – kelionės į kalnus, norint užsiimti žiemos sportu,
alpinizmu.
Pajūrio (kurortų) turizmo tikslas – pajūris ir rekreacinė veikla
kurortuose.
Gamtos turizmas – kelionės į žmogaus nepakeistas gamtos teritorijas, norint
stebėti ir pažinti jas, užsiimti tose teritorijose galima rekreacine
veikla.
Pagal kelionių organizavimo pobūdį skiriamas individualusis, grupinis,
organizuotas, saviveiklinis (neorganizuotas), stacionarusis, kilnojamasis
ir socialinis turizmas.
Žmogaus (šeimos) kelionė pagal savo planą, kur nurodyti lankytini rajonai,
trukmė, nakvynės sąlygos ir pan., vadinama individualiuoju turizmu. O
kelionė grupėje pagal turizmo paslaugas teikiančios organizacijos paruoštą
planą, vadinama grupiniu turizmu.
Vieno turisto arba jų grupės kelionė pagal tikslų maršrutą ir reglamentą,
kurį patvirtina turizmo ūkinis subjektas, vadinamas organizuotu turizmu.
Šiuos keliautojus ir turizmo ūkinį subjektą sieja tarpusavio reikalavimai
ir įsipareigojimai. Organizuotos turistinės kelionės metu[4] turistai
aprūpinami turistinių paslaugų kompleksu pagal iš anksto išpirktą
kelialapį.
Kelionė asmenų, jokiais įsipareigojimais nesusijusių su turizmo ūkiniu
subjektu, vadinama saviveikline (pajūryje, turistinėje bazėje ir pan.)
kelione
Kilnojamasis turizmas susijęs su kelionėmis kruiziniais laivais, turais.
Socialinis turizmas – anot I. Žalienės ir A. Sabaliauskaitės, tai kelionės,
už kurias mokama iš profsąjungų lėšų, skiriamų socialinėms
reikmėms. Anot
I. Vainienės, socialiniu vadinamas dotuojamas turizmas. Dotacijas gali
skirti valstybinės, visuomeninės ir komercinės struktūros, kad įtrauktų į
turistinį judėjimą ir socialiai remtinus visuomenės sluoksnius.
Pagal turistinių kelialapių pardavimo intensyvumą skiriamas pastovusis ir
sezoninis turizmas.
Tolygus turistinio regiono lankymas ištisus metus vadinamas pastoviuoju
turizmu. Ši turizmo formų įvairovė būdinga civilizacijos, kultūros bei
sveikatingumo centrams: žinomi pasaulio miestai, kurortai, vietos, kur yra
unikalių gydomųjų mineralinių vandenų ir t.t.
Kai kurie regionai traukia turistus tik tam tikrais metų laikais. Toks
turizmas vadinamas sezoniniu. Vieno sezono regionai pagal turistų lankymo
intensyvumą skiriami į intensyvius, ramiuosius ir apmirusius sezonus.
Pagal kelionės trukmę skiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis turizmas.
Trumpalaikis turizmas trunka neilgiau kaip tris paras.
Ilgalaikis turizmas trunka ilgiau kaip tris paras, bet neilgiau kaip
vienerius metus.
Pagal keliautojų amžių turizmas skirstomas į vaikų (iki 15 m.), jaunimo (15
– 24 m.), suaugusiųjų (25 – 64) ir pagyvenusiųjų bei mišrus.
Pagal turistų judėjimą, transporto priemonę turizmas skiriamas: keliavimas
asmeniniu ar visuomeniniu transportu bei transporto rūšį (automobilių,
karavanų turizmas, jūrų ar upių kruizinių laivų turizmas, oro turizmas
naudojant oro susisiekimo priemones, traukinių turizmas ir pan.)
Pagal bendradarbiavimo formą skiriamas valiutinis (kai šalys susitaria už
paslaugas mokėti valiuta) ir turizmas be valiutos (kai šalys susitaria tam
tikrą laikotarpį keistis turistų grupėmis ir teikti joms sutartas
paslaugas).
Turizmo formų klasifikacija pateikiama grafiškai 1 lentelėje.
| |
| |
|Turizmas |
| | | | |
| | | | | | |
|Turizmo formos | | |Turizmo formų įvairovė |
| | | | | | |
| |Tarptautinis: |Pagrindinis | |Turistinio srauto |
| |atvykstamasis |kelio- | | |
| |išvykstamasis |nės tikslas: | | |
| | |rekreacinis | | |
| | |pažintinis | | |
| | |kultūrinis | | |
| | |komunikacijos | | |
| | |ir sportinis | | |
| | |dalykinis | | |
| | |religinis | | |
| | |turizmas | | |
| | |etninis | | |
| | |turizmas | | |
| | |socialinis | | |
| | |turizmas | | |
| | |nuotykių | | |
| | |turizmas | | |
| | | | |intensyvumas: |
| | | | |nuolatinis |
| | | | |sezoninis |
| |Vidaus | | | |
| | | | |Kelionių trukmė: |
| |Turizmo rūšys: aktyvusis | | |trumpalaikis |
| |pasyvusis | | |ilgalaikis |
| | |Kelionių | | |
| | |organiza- | | |
| | |vimo pobūdis: | | |
| | |individualiai | | |
| | |grupėmis | | |
| | |pačių surengtas| | |
| | |stacionarusis | | |
| | |kilnojamasis | | |
| | |socialinis | | |
| | |organizuotas | | |
| | | | | |
| | | | | |Turisto amžius: |
| | | | | |vaikai |
| | | | | |jaunimas |
| | | | | |suaugusieji |
| | | | |pagyvenę |
| | | |
|Bendradarbiavi- |
| | | | |mo forma: |
| | | | | |
| | | |valiutinis |
| | | |be valiutinis |
| |Transportas: | |Kelionės tikslas|
| |asmeninis | |susijęs su |
| |visuomeninis | |vietove, į kurią|
| | | |norima nuvykti: |
| | | |miesto |
| | | |kaimo turizmas |
| | | |kalnų turizmas |
| | | |pajūrio |
| | | |(kurortų) |
| | | |turizmo |
| | | |gamtos turizmas |
| | | | | |
| | | | | |
| | | | | |
1 lentelė. Turizmo formų klasifikacija.
2.2. Rekreacijos samprata, funkcijos ir formos
Žodis „rekreacija“ kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia „atstatymas“.
Anglų kalbos terminologija rekreaciją aiškina dvejopai: 1) rekreacija kaip
jėgų atgavimas, 2) rekreacija kaip poilsis ir pramogos arba re – create
aiškinama naudojant žodį „atkurti‘, recreate – „pailsėti“, „atgauti jėgas“,
„pramogauti, linksmintis“. Kitais žodžiais tariant rekreaciją galima
apibūdinti kaip žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimo procesą. Kaip ir
turizmas, rekreacija glaudžiai siejasi su žmogaus laisvalaikiu, jo
praleidimo forma, tačiau skirtingai nuo turizmo, rekreacijos procesas
siejamas išskirtinai su poilsio sąvoka ir jos prielaida – nebūtinai vietos
pakeitimas.
Rekreacija gali būti apibūdinama kaip veikla, t.y. veikla, kuria užsiimama
laisvalaikio metu; veikla, skirta malonumui, pomėgiams, asmenybės ugdymui;
veikla, kuri gali būti tiek aktyvi, tiek pasyvi; lauko, švenčių ir atostogų
veikla, į kurią įeina ir turizmas – tai gali būti vadinama rekreaciniu
turizmu.
Rekreacija, anot E. Vitkienės, gali būti suprantama ir kaip viena iš
valstybės valdymo funkcijų, t.y. visuomenės vystymo funkcija. Žmonių
tobulėjimu, kartu ir visuomenės tobulėjimu turi rūpintis valstybė (34)
Ch.R. Edgintono rekreacija suvokiama ir vertinama kaip žmogaus veiklumo,