Religija ir švietimas
5 (100%) 1 vote

Religija ir švietimas

112131

Turinys

1. Įvadas ………………………………………………………………………………………….. 2

2. RELIGINIS ŠVIETIMAS …………………………………………………………….. 3

3. Religinis švietimas Lietuvoje …………………………………………………………. 3

4. Įstaigos kur rengiami tikybos mokytojai…………………………………………. 4

5. Religija ir švietimas kitose šalyse…………………………………………………… 5

6. Religija ir švietimas Vokietijoje………………………………………………………. 5

7. Religija ir švietimo sistema Ispanijoje……………………………………………… 6

8. Religija ir švietimas Jungtinėse Amerikos Valstijose………………………… 6

9. RELIGINIS ŠVIETIMAS KAIP ASMENYBĖS UGDYMAS……………. 8

10. Religija asmenybės ugdytoja……………………………………………………………. 8

11. Tikybos mokytojas – visavertės asmenybė ugdytojas………………………… 8

12. Religinis švietimas Bažnyčioje ……………………………………………………….. 10

13. Išvados………………………………………………………………………………………….. 12

14. literatūra……………………………………………………………………………………….. 14



ĮVADAS

Pasak atliktų tyrimų, galima būtų teigti, kad tikinčiųjų religinis sąmoningumas nėra labai aukštas. Pagrindinė to priežastis būtų žinių apie religją stoka. Sovietinė praeitis, kai buvo draudžiama net vaikų katechizacija, ir buvo stokojama religinės literatūros, paliko savo pėdsakus religiniame žmonių išprusime. Galima pastebėti, kad suaugusieji dažnai mažiau orientuojasi tikėjimo dalykuose už vaikus. Religinio švietimo institucijos turėtų rengti daugiau mokytojų, kurie sugebėtų vykdyti katechezę.(9)

Į mokymo programas įtraukiama tikyba, etika – dalykai, ypač reikšmingi auklėjamuoju požiūriu. Tikybos pamokos svarbios tuo, kad jose mokytojas supažindina mokinius su krikščioniškuoju doriniu idealu, atskleidžia tikėjimo reikšmę(3).

Tyrimo objektas yra religinis švietimas – viena iš jauno žmogaus asmenybės formavimo sąlygų.

Tyrimo tikslas – paanalizuoti religinį švietimą kaip vieną iš asmenybės ugdymo uždavinių.

Taip pat keliami uždaviniai:

• Peržvelgti, kokie įstatymai reglamentuoja religinį švietimą

• Kokios institucijos ugdo tikybos mokytojus

• Paanalizuoti kokia situacija yra kitose valstybėse (konkrečiai Vokietijoje, Ispanijoje, JAV) religijos atžvilgiu

• Kaip yra ugdoma jauno žmogaus asmenybė

Tyrimo metodai: literatūros analizė, lyginamoji analizė, statistikos apžvalga

RELIGINIS ŠVIETIMAS

Religinis švietimas Lietuvoje

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 20 straipsnis teigia: „Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų ar vaiko globėjų pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų)“. Taigi mokyklose religinis ugdymas yra konfesinis, t.y. atstovaujantis vienam ar kitam tradiciniam tikėjimui ir patikėtas atitinkamai Bažnyčiai.(10)

Bažnytinės ugdomosios veiklos centras – apylinkės bažnyčia. Pats statinys ir jame vykstantys procesai – Šv. Mišios, procesijos, giesmės, muzika ir kt. – įtaigiai veikia asmenybę, palieka neišdildomus pėdsakus paauglių, jaunuolių sąmonėje. O kadangi realigija yra nuspalvinta ir tautos individualybės ypatumais, toji įtaiga dar stipresnė. Caro rusifikiacijos laikais ir sovietmečio metais lietuvių tautiškumas stiprėjo bažnyčioje.(3)

Bažnytinėje ugdymo veikloje daug reikšmės turi šventosios, tautai artimos vietos (Vilniaus Aušros Vartai, Šiluva, prancūzų Lurdas, lenkų Čenstakava). Tų vietų lankymas ir su jomis susijusios ceremonijos įtaigiai veikia asmenybę.(3)

Bažnyčios ugdymo veiklos bene svarbiausia veiklos forma – tikybos pamokos. Jos vyksta bažnyčiose, pageidaujantiems – mokyklose. Bažnyčia kaip religinė bendrija yra atsakinga prieš tėvus, visuomenę ir pačius moksleivius už tai, kad būtų dėstomas būtent tėvų (ar pačių vyresniųjų moksleivių) pasirinktasis tradicinis tikėjimas, o ne koks nors religijų mišinys, ne asmeninės mokytojo nuomonės, pažiūros ar vizijos ir juo labiau ne okultizmas, prietarai ar vis labiau plintantys naujieji tikėjimai bei sektų mokymai.(1 priedas b) Prisiimdama atsakomybę už tai, ko bus mokoma per tikybos pamokas, Bažnyčia savo įgaliojimus tikybos mokytojams teikia raštu (vyskupo siuntimas – missio canonica). „ Šiais metais pasirašytoje Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje apie tai kalba 3 straipsnis: „Katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietinio vyskupo siuntimą (missio canonica) mokyti tikybos. Šis siuntimas yra būtina tikybos mokytojo kvalifikacinių reikalavimų dalis. Nuo siuntimo panaikinimo momento mokytojas praranda teisę mokyti katalikų tikybos“.“(9) Ligi šiol toks kanoninis siuntimas turėdavo būti peržiūrimas bei atnaujinamas kiekvienais mokslo metais, atsižvelgiant į tikybos mokytojo darbo kokybę, kvalifikacijos kėlimą, kitus galimus jo
pasaulėžiūros bei santykių su žmonėmis pokyčius. Toks atsargumas visiškai tikslingas. Tikinčiam žmogui yra svarbu išlaikyti pusiausvyrą derinant vidinį patyrimą su objektyviu tradicinio tikėjimo turiniu. Patirtis rodo, jog dvasiniai pokyčiai gali būti itin staigūs ir netikėti, todėl Bažnyčia nesijaučia galinti už savo į mokyklas siunčiamus asmenis garantuoti vieną kartą visiems laikams. Juk tikėjimo dalykai yra šis tas daugiau negu vien dalykinė kompetencija. „Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje minimi raštiškieji vyskupo siuntimai nėra jokia naujiena – jų buvo (ar bent turėjo būti) reikalaujama nuo pat pirmų tikybos dėstymo metų. Mokyklų bendruomenės turėtų suprasti, jog tai daroma jų labui. Tikybos mokymas ir šiaip nuolat susilaukia priekaištų dėl nekompetentingumo, nereiklumo, netgi dėl tikėjimo ar doros stokos; kalbama, jog daug kur tikybą dėsto buvę ateistai, pionierių vadovai, komunistai.“(9)

Įstaigos kur rengiami tikybos mokytojai

Tikybos mokytojai, kaip ir kitų dalykų mokytojai, dalyvauja atestacijos procese, nuolat tobulina savo dalykinį bei pedagoginį pasirengimą tiek valstybinių švietimo institucijų, tiek katechetikos centrų ar kitų katalikiškų organizacijų rengiamuose seminaruose bei kursuose. Nuolat daugėja tikybos mokytojų, baigusių aukštąsias religijos mokslų bei teologijos studijas.( 1 priedas, a) Šiuo metu gauti religinį isilavinimą galima:

Universitetų fakultetai ir katedros

• Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo Universitete

• Kretingos Šv. Antano Religijos studijų institutas prie KTF VDU

• Vilniaus Pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedra

• Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Katechetikos katedra

• Šiaulių universiteto Edukologijos fakultetas (meninio ugdymo ir tikybos specializacija)

Kunigų seminarijos

• Kauno kunigų seminarija

• Telšių kunigų seminarija

• Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija

• Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarija

Katechetikos institucijos

• Lietuvos katechetikos centras

• Vyskupijų katechetikos centrai

Religija mokyklose

• Religijos mokymas

• Katalikiškosios mokyklos

Kiti švietimo ir mokslo institutai

• Lietuvių katalikų mokslo akademija

• Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras

• Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo institutas

Kolegijos

• Religijos studijų kolegija (Katalikų religijos pedagogika)

• Marijampolės kolegija (Lietuvių kalbos ir tikybos pedagogika)

• Kolpingo kolegija

Neformalus suaugusiųjų švietimas

• Gyvenimo ir tikėjimo institutas (7)

Religija ir švietimas kitose šalyse

Religija ir švietimas Vokietijoje

Atskirų Vokietijos žemių vyriausybės yra sudariusios sutartis su religinėmis bendruomenėmis, turinčiomis viešosios teisės korporacijos statusą. Šios sutartys reguliuoja religinį švietimą valstybinėse mokyklose: mokytojų skyrimo, vadovėlių tvirtinimo tvarką, vyriausybės skiriamo finansavimo, socialinio mokytojų draudimo klausimus ir kitus religinio švietimo aspektus. Mokiniams, priklausantiems didžiosioms bažnyčioms (evangelikų ir katalikų), tikybos pamokos yra privalomos valstybinėse mokyklose. Nelankantiems tikybos pamokų moksleiviams dėstomas koks nors kitas dalykas, pavyzdžiui, etika. Moksleiviai, sulaukę tam tikro amžiaus, dažniausiai 14 metų, gali apsispręsti dėl tikybos pamokų lankymo.

Moksleivių tėvai nebūtinai turi pranešti mokyklos tarybai apie narystę tam tikroje religinėje bendruomenėje. Tai galima padaryti, tačiau nėra privaloma. Jeigu tėvai informuoja mokyklos tarybą apie jų išpažįstamą tikėjimą, vaikas turi lankyti katalikų arba protestantų tikybos pamokas, arba, jeigu moksleivis pasirenka, – etikos pamokas. Religinių mažumų nariams, norintiems, kad jų vaikai lankytų tikybos pamokas valstybinėse mokyklose, gali iškilti sunkumų. Jeigu klasėje yra tam tikras skaičius to paties tikėjimo vaikų – atskirose žemėse šis reikalavimas skiriasi nuo 3 iki 7 vaikų klasėje – tuomet galima prašyti tikybą dėstyti mokykloje, su sąlyga, kad yra kvalifikuotas mokytojas ir žinomas mokyklos tarybai vadovėlis, kuris bus naudojamas pamokose. Kaip ir Ispanijoje, Vokietijoje yra problemų dėl musulmonų grupių. Jie atsižvelgiant į mokinių skaičių galėtų reikalauti dėstyti tikybą valstybinėse mokyklose, tačiau šios grupės negali sutarti dėl vadovėlio, kadangi jų tikėjimai yra labai skirtingi. Taigi religinė bendruomenė neprivalo turėti viešosios teisės korporacijos statuso, norėdama, kad jos tikyba būtų dėstoma valstybinėse mokyklose. Visos bažnyčios, tenkinančios nurodytas sąlygas, gali reikalauti, kad jų tikyba būtų dėstoma valstybinėje.

Religija ir švietimo sistema Ispanijoje

Pirmiausiai svarbu pažymėti, kad dabar Ispanijoje religinės bendruomenės turi visišką laisvę steigti bet kurio lygmens švietimo centrus, taip pat universitetus. Laisvė steigti ikiuniversitetinio švietimo įstaigas tradiciškai egzistuoja Ispanijoje, ir ja gana intensyviai naudojasi religinės bendruomenės. Iš tiesų didelis nuošimtis privačių švietimo įstaigų yra įsteigta bažnytinių organizacijų. Tuo tarpu Ispanijos universitetai per pastaruosius du šimtmečius buvo išskirtinai
pastaruoju metu (devintojo dešimtmečio viduryje) laisvė steigti universitetus suteikta ir piliečiams bei juridiniams asmenims. Tiesa, naujieji privatūs Ispanijos universitetai nebūtinai turi religinę ar kitokią ideologinę orientaciją, tačiau dauguma jų įkurti religinių institucijų. Iki XX a. devintojo dešimtmečio vidurio tik valstybė galėjo steigti universitetus. Tiesa, būta vienos išimties: Katalikų bažnyčia galėjo steigti ir pasaulietinius universitetus, ir seminarijas. Ši išimtis rėmėsi specialia privilegija, kurią garantavo 1953 metų konkordatas su Šventuoju Sostu.

Bažnyčios ir religinės bendruomenės turi teisę steigti seminarijas ar kitas dvasininkų rengimo įstaigas. Ispanijos valstybė su šiomis įstaigomis įvairiai bendradarbiauja, kai atitinkamos religinės bendrijos yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su valstybe. Taigi seminarijose ar panašaus pobūdžio švietimo įstaigose, kurias įsteigė Katalikų bažnyčia, gauti mokslo laipsniai yra pripažįstami valstybės ir yra analogiški kitose švietimo įstaigose gautiems laipsniams (ir daktaro laipsnis). Katalikų seminarijos, kaip ir panašaus pobūdžio įstaigos, įsteigtos evangelikų, judėjų ar islamo federacijų, turi mokesčių lengvatų.

Religija ir švietimas Jungtinėse Amerikos Valstijose

JAV vyriausybei neleidžiama remti religijos. Moksleiviai gali melstis privačiai prieš pamokas ar mokykloje, jei tik malda netrukdo mokymuisi. Moksleiviai gali kiekvienas sau ar grupelėmis melstis pietų metu ar per pertraukas. JAV galioja Vienodų galimybių aktas, priimtas 1984 metais, kuriuo numatyta galimybė, kad tam tikrais apibrėžtais būdais mokiniai gali savanoriškai reikšti religinius įsitikinimus valstybinėse mokyklose. Šis aktas leidžia moksleiviams susitikti prieš ir po mokyklos bei kartu studijuoti Bibliją, melstis, garbinti Viešpatį. Tokia veikla yra saugoma remiantis laisvo išpažinimo straipsniu, tokiuose susitikimuose nedalyvauja valdžios atstovai, o mokytojui ar mokyklos vadovybės nariui leidžiama būti su tokia grupe kartu patalpoje tik kaip stebėtojams.

Valstybinėse mokyklose moksleiviai paprastai atleidžiami nuo pamokų per religines šventes, tokią pat teisę turi ir mokytojai. Taip pat moksleiviams leidžiama daryti daugelį kitų, su religija susijusių dalykų: jie gali nešiotis religinę literatūrą, pavyzdžiui, Bibliją. Jie gali skaityti Bibliją mokyklos autobuse važiuodami į mokyklą. Mokiniams leidžiama nešioti religinius papuošalus ir marškinėlius su religiniais užrašais, mokytojams taip pat leidžiama nešioti religinius papuošalus, tačiau teismas yra įspėjęs, kad šiuo atveju nevalia „persūdyti“, nes „persūdytus“ atvejus galima traktuoti kaip valstybės parama religijai, o tai yra draudžiama pagal privilegijų teikimo draudimo straipsnį.

Kiek kitokio pobūdžio klausimas yra valstybės finansinė parama privačioms mokykloms. Jungtinėse Amerikos Valstijose dauguma mokinių lanko valstybines mokyklas – apie 90 nuošimčių, kiti – privačias mokyklas. Net 89,2 nuošimčio mokinių, kurie lanko privačias mokyklas, pagal naujausius duomenis, lanko religines mokyklas. Teismai nėra linkę leisti valstybei teikti finansinę paramą privačioms religinėms mokykloms. Tokia parama gali būti suvokiama kaip religijos skatinimas, o tam JAV teisinės sistemos kūrėjai prieštarauja. Tačiau kai kurie teismai teigia, kad valstybė gali teikti finansinę paramą sekuliariems, ne religiniams tokių privačių mokyklų poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, sekuliariems vadovėliams, mokyklų autobusams, nemokamam maitinimui mokyklose ir panašiai.(8)

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1872 žodžiai iš 3519 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.