Religinė organizacija- ateitininkai
5 (100%) 1 vote

Religinė organizacija- ateitininkai

1121

Ateitininkai

Savo kilme ir esme ateitininkai yra kovotojai už Dievą. Tai žmonės, kuriems ne vis tiek, ar pasaulyje bus įsteigta Kristaus ar antikristo karalystė. Tai žmonės, kurie aiškiai ir ryžtingai stovi Kristaus pusėje ir eina į visas gyvenimo sritis, josna įnešdami Jo dvasią. Todėl jų šūkis ir yra Visa atnaujinti Kristuje. Ateitininkai nestovi nuošaliai ir nestebi pasyviai, kaip antikristo dvasia gyvenime rungiasi su Kristaus dvasia. Ateitininkai patys stoja į šitas rungtynes, jie pasilieka Dievui ištikimi, jie pažymi savo kaktas bei rankas kryžiaus ženklu ir jo vardu eina perkeisti pasaulio… Būti ateitininku reiškia būti aktyviu dalyviu kovos už Dievo karalystę, Dievo karalystės kūrėju ir gynėju.

Ateitininkų federacija (AF) yra katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime.

Istorija

Ateitininkų organizacijos istorija siekia XX a. pradžią, kuomet atsirado poreikis įkurti naują sąjūdį, siekiantį aukštų idealų. Pirmosios lietuvių studentų katalikiškos organizacijos – tai 1899 m. įsikūrusi Friburgo universiteto draugija „Rūta“ ir 1909 m. Liuveno (Belgija) „Lietuva“. Lietuvių jaunimas pradėjo telktis Petrapilio akademijoje. Spėjama, kad čia iniciatorius buvo kun. J. Matulaitis.

Šis judėjimas susilaukė plataus atgarsio visoje Lietuvoje. Jau 1910 m. pasirodė 6 kl. moksleivio K. Bizausko ranka rašytas laikraštukas „Ateitin“, davęs vardą visam moksleivių judėjimui. Išleistas Kaune 1910 m., vėliau ėjo kaip žurnalo „Draugija“ priedas. 1910 m. organizacinis komitetas ir judėjimo pirm. P. Kuraitis perkėlė centrą į Liuveną. 1910 m. vasario 19 d. Liuveno universitete Belgijoje buvo sudaryta pirmoji sąjungos valdyba. Ši data laikytina oficialia ateitininkijos gimimo data. Pirmoji sąjungos konferencija įvyksta 1911 m. liepos 15 d. Tačiau sužinojus, kad Maskvos universiteto lietuviai katalikai noriai imtųsi šio darbo, centras perkeliamas į Maskvą, kur valdybon išrinkti: P. Dovydaitis, E. Draugelis, A. Kaunas ir kiti. Vėliau veiklai vadovavo P. Kuraitis.

Pagaliau padedant Maskvos lietuviams pasauliečiams studentams ir P. Dovydaičiui pavyko išleisti pirmą laikraštį „Ateitis“. Tai kartu buvo studentų gretų pajėgumo demonstravimas. Nuo 1911 m. „Ateitį“ redagavo prel. Dambrauskas-Jakštas. Nuo šiol moksleiviai pradėjo vadintis ateitininkais. Nuo tada skaičiusieji „Ateitį“ organizavo slaptas kuopeles. Kasmet, nuo 1911 iki 1915 m., vykdavo Kaune ir Vilniuje slaptos ateitininkų konferencijos. Kilus Pirmajam pasauliniam karui toliau slapta veikta Rusijos gilumoje (Voroneže, Maskvoje, Petrapilyje, Tambave). Lietuvoje ateitininkai veikė naujai steigiamose lietuviškose mokyklose, dar vokiečiams okupuojant Lietuvą. Pirmoji ateitininkų konferencija jau Nepriklausomoje Lietuvoje įvyksta Vilniuje 1918 m.

Principai

Katalikiškumo principas tai žmogaus ryšys su Dievu. Šis principas primena kelią į Dievą per Kristų Bažnyčioje.

Inteligentiškumo principas ragina mus siekti išsilavinimo, tapti kilnia žmogaus asmenybe, kuri vadovauja ir tarnauja kitiems.

Šeimiškumo principu mes siekiame ugdyti stiprius ryšius šeimoje, vertinti ir rūpintis mūsų šeima ir bendruomene.

Visuomeniškumo principas reikalauja susiderinti su kitais, jausti už kitus atsakomybę, dalintis su kitais savo pareigomis ir teisėmis, žiūrėti visų bendros gerovės ir gerbti kitų laisvę.

Tautiškumo principas moko teisingai suprasti tautybę, išsiaiškinti tautinius uždavinius ir veikti tautos labui.

Ateitininkų šūkis

„Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant Dievui ir Tėvynei.

Tikslai

Veiklos baras – tai jaunimas, siekiant:

• ruošti moksleivius veikliais darbininkais lietuvių tautos ir žmonijos gyvenimui atnaujinti Kristuje,

• auklėti juos pilnutinėmis asmenybėmis, turinčiomis išlavintą protą, tvirtą būdą, jautrią širdį,

• katalikiškumas ir tautiškumas yra pagrindiniai ateitininkų principai,

• skelbia patriotizmą krikščioniška dorybe ir tiki katalikiškumu suteiksianti lietuviškumui didesnio kilnumo ir atsparumo,

• nariai vadovausis laisvės, meilės, lygybės ir solidarumo principais visuomeniniame gyvenime,

• nesieja savęs su jokia politine partija,

• yra katalikiškosios akcijos vienetas,

• aktyviai reikšis tautos pažangoje.

Ateitininkai negailėjo savo kraujo dėl Tėvynės Lietuvos

Nepriklausomybės kovos metu ateitininkai negailėjo savo kraujo dėl Tėvynės Lietuvos ir gausiai dalyvavo savanorių gretose, krito kovos lauke.

1921 m. gruodžio 6-8 d. ateitininkų sąjūdis tapo organizacija (kai įvyko studentų ir moksleivių konferencija bei priimtas statutas). Vėliau ateitininkai aktyviai veikė Nepriklausomoje Lietuvoje, skatindami steigimąsi ir veiklą kitų organizacijų: krikščionių darbininkų sąjūdžio, pavasarininkų, kitų katalikiškų organizacijų. Jų pradėtas sąjūdis sudarė pagrindą ir apskritai katalikų organizaciniam gyvenimui. Visas katalikų veikimas reiškėsi per inteligentiją, išaugusią ateitininkų gretose.

1927 m. Palangoje įvykusioje konferencijoje įsisteigė Ateitininkų
federacija su trimis sąjungomis: moksleivių, studentų, sendraugių – ateitininkų, kurie jau baigę mokslus ir savarankiškai gyvena.

Ateitininkai turėjo savo žurnalą „Ateitis“ nuo 1913 iki 1940 m. birželio, kai jis uždarytas bolševikų. Vėliau leidinys ėjęs JAV iki 1998 m., o nuo 1999 m. leidžiamas Lietuvoje.

Ateitininkai Kaune pasistatė 5 aukštų rūmus, rengė Aukštuosius medicinos kursus.

1940 m. sausio pradžioje Vilniaus universitete įregistruojama Studentų ateitininkų sąjunga kaip pirmutinė lietuvių studentų organizacija. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai ateitininkai aktyviai reiškėsi pasipriešinime LAF, kovojo už laisvą Lietuvą, įėjo į laikinosios vyriausybės sudėtį. Daug jų žuvo kovose su rusais, vėliau nukentėjo nuo vokiečių.

Pasibaigus karui užgrobtoje Lietuvoje nebuvo vietos viešai ateitininkų veiklai, tad bandyta veikti rezistencijoje. Toliau ateitininkų veikta tremtyje. Jau 1946 m. įvyko ateitininkų mokinių ir studentų konferencijos Tubinge, o 1947 m. Reine. Nuo 1949 m. valdyba, vad. A. Maceinos, perkelta į Clevelandą (Ohio, JAV). Atsikūrė ateitininkų sąjungos veikla JAV, Kanadoje, Australijoje ir Pietų Amerikoje.

Lietuvoje iškilus Sąjūdžio bangai, 1989 m. lapkričio 25-26 dienomis Vilniuje įvyko ilgai lauktas Lietuvos ateitininkų atkuriamasis suvažiavimas. 1990 m. Lietuvoje atsikuria ateitininkų studentų ir moksleivių sąjungos.

Sunku buvo išsaugoti ir atkurti tai, ką Lietuvos okupantai taip ilgai naikino, bet pavyko.

Ateitininkų sąjūdžio reikšmę gal geriausiai nusako Stasio Šalkauskio žodžiai: „Jei su „Aušra“ siejamas mūsų tautinis atgimimas, tai su „Ateitimi“ dera sieti mūsų dvasinį atgimimą“. Ateitininkų judėjimas yra lietuvių tautai antrasis, būtent dvasinis, atgimimas, kuris remiasi tautiniu jos atgimimu ir jam suteikia didesnę reikšmę.

Dabartinio Lietuvos ateitininko (kaip ir pirmtakų) svarbiausias tikslas _ išaugti sąmoningu, išsimokslinusiu, visapusiškai išsilavinusiu lietuviu kataliku, pasauliečiu inteligentu idealistu, visuomenės veikėju ir Lietuvos patriotu.

Įžodis

Įžodis yra viešas nario įsipareigojimas gyventi ateitininkų šūkio dvasia, vadovautis principais, vykdyti pareigas. Jis duodamas kryžiaus ir organizacijos vėliavos akivaizdoje, dalyvaujant liudininkams – vadams, draugams ir artimiesiems. Įžodis proto ir valios veiksmas, dėl to daromas laisvai pasiryžus ir sąmoningai pasirengus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1090 žodžiai iš 2137 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.