Religinės giesmės marija marija
5 (100%) 1 vote

Religinės giesmės marija marija

Maironis – tai romantizmo epochos, didelio talento ir tragiško likimo poetas, lietuvių atgimimo dainius, istorikas ir dvasininkas, kurio kūriniai pilni laisvės troškimo ir meilės gimtajam kraštui. Maironis – emocijų, jausmų poetas, kadangi jo mintis žadina bendri būties prasmės klausimai. Ieškodamas jų sprendimo, poetas retrospektyviai žvelgia į praeitį, o atsiminimui suteikia išskirtinę vertę. Maironio nuomone, prasminga būtis – žmogaus ir tėvynės ryšys. Visa tai atsispindi neįkainojamame kūrybiniame palikime – eilėraščių rinkiniuose „Pavasario balsai“ ir Raštų I tome „Lyrika“. Maironiui krikščionybė užima nepalyginti aukštesnę vietą vertybių skalėje negu pagonybė. Ta nekintama atrama į Dievo teisingumą pakankamai ryški eilėraštyje „Marijos giesmė“. Tai šešiastrofis kūrinys – giesmė, kurioje gausu romantizmo krypčiai būdingų bruožų: romantinis herojus – savo aplinka nepatenkinta asmenybė, gyvenanti svajonių pasaulyje ; nors ryškus konfliktas su aplinka, tačiau artimi santykiai su gamta ; daug simbolių.

Jau kūrinio pavadinimas – „Marijos giesmė“ atspindi šio poeto religingumą ir pagrindinę kūrinio temą, susijusią su religiniais motyvais.

Pačios pirmosios posmelio eilutės – tai kreipimasis į Dangaus valdovę – Mariją, kuri kiek vėliau lyginama su gražia, skaisčia vandens gėle – lelija:

„Marija, Marija,

Skaisčiausia lelija,

Tu švieti aukštai ant Dangaus!“

Šiam romantizmo poetui didelį vaidmenį reiškia gamta, kadangi tai tarsi papildoma priemonė išryškinti užplūdusioms mintims ir nuotaikoms. Šiame kūrinyje taip pat ne išimtis, net keletą kartų yra paminėti vandens šaltiniai: vandens augalas – lelija, telkiniai – marios, upės. Kadangi Maironis užaugo prie pat Dubysos, prie pat mažyčio Vieversos upelio ir jis šias upes, jų atkrančius labai mėgo, todėl jo kūriniuose nuolat minimas vandens tekėjimas, bangavimas, kadangi poetui tai kelia naujų minčių, asociacijų, skatina lyginti įvairius reiškinius. Taip pat išreiškiamas vergijos ir žmonijos kontrastas. Vergai – tai priklausomi, vergaujantys, o žmonija – laisvi, nerūpestingi žmonės:

„Palengvink vergiją,

Pagelbėk žmoniją.“

Šio posmelio paskutinių eilučių žodžiais reiškiamas prašymas, vergijos palengvinimas ir pagalba nuo priešo:

„Ją gelbėk nuo priešo baisaus!“

Antroje strofoje:

„Mes, klystantys žmonės,

Maldaujam malonės;“

lyrinis „aš“ į Mariją kreipiasi visos tautos vardu, kuri palyginama su klystančiais pasimetusiais žmonėmis. Taip pat šiame posmelyje galima įžvelgti paralelę tarp „klystančių žmonių“ ir „žemiškų karių“ – tai ieškantys, klystantys, paprasti Žemės gyventojai. Šiame kūrinyje pavartota daug liepiamosios nuosakos veiksmažodžių : palengvink, pagelbėk, neatmesk, stiprink, vesk, užstok, tai rodo lyrinio „ aš“ prašymą pagelbėti žmonijai, kad ši eitų teisingu keliu.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 436 žodžiai iš 775 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.